Pleneras „DELTA. Stichijų išlikimas ir trauka“

Kai vasara įsidūksta patraukiančia visus žaliąja jėga, dailininkai vis dažniau pasirenka darbą ne studijoje, o įvairove, netikėtumais ir nuotaikingumu pulsuojančioje gamtoje. 2014 m. liepos 23 d. – rugpjūčio 3 d. Nemuno deltos regioniniame parke gyvuojančiame Minijos kaime jau penktąjį kartą organizuotas tapybos pleneras „DELTA. Stichijų išlikimas ir trauka“ sukviečia dalininkus padirbėti gamtoje.

Plenero dalyvės Silvijos Drebickaitės pirmasis plenero kūrinys.
Petro Skutulo nuotr.

Pasirinktoji plenero tema toliau plėtoja plenero organizatorių iškeltą tikslą – tyrinėjama ir vaizduojama unikalios vietovės gamta, stichijų galių veikiamas kasdieninis čionykščių gyvenimas. Įprasta plenero darbotvarkė sodrinama išvykomis į Dreverną, Rusnę, Šilutę, jėgos aitvarų varžybas. Pamario krašto gamta, potvynių pėdsakai, laiko ir įvykių keičiama gyvenimo kasdienybė, vėjai ir vandens platybės – neįtikėtini kolorito viražai yra puiki medžiaga dailininkų kūrybai.
Svarbi Minijos plenero veiklos ir rezultatų sklaidos dalis yra bendradarbiavimas su Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešąja biblioteka, Kintų Vydūno kultūros centru, Šilutės miesto periodinių leidinių redakcijų vadovais ir darbuotojais, Minijos, Šyšos kaimų bendruomenėmis. Todėl atvirosios plenero dienos, dailės mokyklų moksleivių skatinimas gilintis į meninę kūrybą, rengiamos parodos tampa tarpregioninio bendradarbiavimo plėtros formomis.
Šiemet Tapybos plenere „DELTA. Stichijų išlikimas ir trauka“ dalyvauja Valentinas Ajauskas, Aleksandras Vozbinas, Algimantas Kliauga, Aldona Dobrovolskiene, Dainora Remeikytė, Arvydas Švirmickas, Silvija Drebickaitė.
Projektą „DELTA. Stichijų išlikimas ir trauka“ dalinai finansuoja Kultūros rėmimo taryba. Projekto vadovas Arvydas Švirmickas. Plenero organizatorius ir projekto vykdytojas – Kūrybinis susivienijimas „Atviroji erdvė“.
Tapybos plenero „DELTA. Stichijų išlikimas ir trauka“ rėmėjai: UAB „Creditinfo Lietuva“, „Mingės poilsis“.
Partneriai: Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka, Kintų Vydūno kultūros centras.

Plenero organizatorių inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite