Suko Kristijono Donelaičio „Metų“ simbolinius ratus

1749 m. metrikų knygoje Kristijonas Donelaitis savo ranka įrašė: „Mano įpėdini, tegul tavo sūnūs… laiku išmoksta gerai lietuviškai“. Lietuvių literatūros klasiko palinkėjimas kaip priesakas gyvas ir šiandien. Ką tik nuaidėjusios jubiliejinės dainų šventės „Čia – mano namai“ atgarsiai pasiekė ir Šilutę. Į Šilutės bibliotekininkų surengtą renginį „Donelaitika: knyga, žodis, liturgija ir menas epochų kultūriniuose perskaitymuose“ suvažiavo mėgėjai teatralai iš visų Lietuvos etnografinių regionų.

„Ramytė“ tapo jungiamąja grandimi, Mažosios Lietuvos krašto dainomis sujungusi atvykusius vaidintojus iš kitų Lietuvos etnografinių regionų.

Ši teatro mėgėjų šventė yra vienas iš F. Bajoraičio viešosios bibliotekos parengtos ir įgyvendinamos visų metų knygos ir meno renginių Šilutėje programos „Kristijonas Donelaitis: epochos ir dabarties laiko sąskambiai“ renginių, skirtų bet kokio amžiaus, išsilavinimo ar pomėgių bibliotekos lankytojams.
Renginys, pavadintas „Dyvų dyvai“ pagal K. Donelaičio „Metus“, vyko per patį vidurvasarį, dulksnojant lietučiui bibliotekos vasaros kiemelyje. „Metus“ teatro kalba skaitė apie 70 scenos mėgėjų, 2014 m. Pasaulio lietuvių dainų šventės „Čia – mano namai“ dalyvių: Skapiškio kultūros namų teatras (Kupiškio r.), Tauragės kultūros centro liaudies teatras, Akmenės kultūros namų teatras, Marcinkonių mėgėjų teatras (Varėnos r.).
„Esam tos pačios žemės, kuria vaikščiojo grožinės literatūros pradininkas K. Donelaitis, Mažosios Lietuvos krašto žmonės. Tuo mes dikčiom didžiuojamės“, – tarmiškai sveikinosi šventės vedėja Vaida Galinskienė, tęsdama, kad lietuvininkai buvę sumanūs ir taupūs, o tas dorybes paveldėję šilutiškiai 2014-uosius, pavadintus K. Donelaičio ir Teatro metais, sudėjo į krūvą.
O kad būtų išlaikyta tautos vertinama Trejybė, demonstruojama ir parodų: bibliotekininkų parengtos keliaujančios parodos „Kristijono Donelaičio atminties keliu“, „Donelaitika: kompiuterinės grafikos interpretacijos“ bei Virgilijaus Jankausko fotografijų paroda „Donelaitis“.
Bibliotekininkų ketinimus parodas demonstruoti kiemelyje pakoregovavo vasaros lietus. Tačiau lietus jokių korekcijų negalėjo įnešti į sceną, kur K. Donelaičio „Metus“ skaitė ir vaidino scenos mėgėjai.

Marcinkonių mėgėjų teatro improvizacijos „Vasaros darbai“.

„Neįtikėtina! Vaidina aktoriai iš mano mamutės tėviškės“, – džiaugsmu dalijosi su savo sese ir aplinkiniais šilutiškė pedagogė Vena Juščiuvienė, į sceną išėjus teatro mėgėjams iš Skapiškio.
Sceną puošė keturis metų laikus simbolizuojantys ratai. Kiekvieną jų suko Lietuvos etnografiniams regionams atstovaujantys kolektyvai.
Mažosios Lietuvos regionui atstovavo ir pagrindine jungtimi tarp kolektyvų iš skirtingų Lietuvos etnografinių regionų buvo Šilutės kraštotyros draugijos folkloro ansamblis „Ramytė“, vadovaujamas Giedrės Pocienės.
„Mes skaitėm iš naujo K. Donelaičio „Metus“. Skaitydami ieškojom, kaip grožinės literatūros klasiko K. Donelaičio aprašyti darbai atsispindi Mažosios Lietuvos liaudies dainose“, – kalbėjo „Ramytės“ kolektyvo narė V. Galinskienė, pridurdama, kad kolektyvas yra parengęs edukacinę programą „Lietuvininkų metų darbai ir čėsis“. Šilutiškiai, pirmieji pasukę „Metų ratą“ pagal K. Donelaitį, pirmiausia apdainavo „Pavasario linksmybes“. Atgimstančią gamtą bei visa, kas gyva, net blusas, kurios puolė ne tik būrus, bet kėsinosi ir į ponus, sukdami „Pavasario linksmybių“ ratą scenine kalba demonstravo skapiškėnai.
Vieną pagrindinių vasaros darbų – šienapjūtę apdainavusi „Ramytė“ pakvietė „Vasaros darbų“ ratą sukti linksmuosius dzūkus iš Marcinkonių. „Rudens gėrybių“ ratą sukę tauragiškiai pavaizdavo rudenį – vestuvių metą, o „Žiemos rūpesčius“ su žiemos meto darbais (miško kirtimas), žaidimais bei papročiais atspindėjo scenos mėgėjai iš Akmenės.

„Pavasario linksmybes“ vaizdavo skapiškėnai.

„Mes jums visiems norim pavėlyti, kad niekada nesustotų suktis metų ratai, kad visada po Lietuvos saulele pavasarį keistų vasara, o vasarą – ruduo, rudenį – žiema, o žiemą – pavasaris. Ir taip per amžių amžius… Kad mūsų ateinančios kartos po 300, 500 ar net 1000 metų, atsivertusios K. Donelaičio „Metus“ skaitytų“,e – linkėjo renginio vedėja V. Galinskienė.
Teatro kalba skaičiusiems K. Donelaičio „Metus“ dėkojo F. Bajoraičio bibliotekos vadovė Dalia Užpelkienė. Renginio, kurio idėjas finansavo Šilutės r. savivaldybė ir Lietuvos Kultūros taryba, programos dalyvius pasveikino ir padėkos raštus kolektyvų vadovams įteikė Savivaldybės vicemeras Algirdas Balčytis. Renginio dalyvius sveikino LR Seimo narys Artūras Skardžius.

Laima PUTRIUVIENĖ

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Šilutėje duris atvėrė atnaujinta „Senukų“ parduotuvė

senukai

Šilutėje po rekonstrukcijos atidaryta „Senukų“ parduotuvė. Joje klientų laukia daug prekių namams, sodui, statyboms, laisvalaikiui. 2004 m. atidaryta franšizės partnerių parduotuvė, po atnaujinimo veiklą tęsia kaip firminis „Senukų“ prekybos centras. Rekonstrukcija žymi naują, modernesnį veiklos etapą. Pasak prekybos tinklo atstovų, atliekant rekonstrukciją, siekta Šilutės gyventojams sukurti modernų, patogų ir funkcionalų apsipirkimo tašką, kuriame būtų lengva rasti viską vienoje vietoje. Parduotuvėje įrengtos erdvios ekspozicijos, sumontuota moderni prekybinė įranga, įdiegtos patogesnės kasos ir sprendimai, klientų poreikiams gerinti. Parduotuvėje pirkėjai gali rinktis iš

Geriau vienas galingas šou nei tūkstančiai petardų kiemuose: kodėl JAV savivaldybės perka daugiau pirotechnikos?

fejerverkai

Lietuvoje didieji miestai varžosi, kuris iš jų pademonstruos tvaresnį požiūrį atsisakydamas tradicinių fejerverkų. Tačiau kitoje Atlanto pusėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, tendencijos visiškai priešingos. Džordžijos valstijoje esančio Glino (Glynn) apygardos, kuriai priklauso Bransviko (Brunswick) miestas, tarybos nariai neseniai pradėjo svarstyti galimybę padvigubinti Liepos 4-osios (JAV nepriklausomybės dienos) fejerverkų pasirodymo biudžetą. Šis sprendimas atskleidžia visiškai kitokį požiūrį į miestų rinkodarą, bendruomenės dvasią ir ekonomiką. Ar Lietuvos kurortai ir mažesnieji miestai nepadarė klaidos per greitai atsisakydami pirotechnikos? Kaip praneša vietinis portalas „The Brunswick

Aktyvusis ūkininkavimo sezonas jau čia pat

Pasibaigus kalendorinei žiemai neretam kyla klausimas: o kada ateis tikras pavasaris? Šis klausimas kirba ir kiekvieno ūkininko galvoje. Kaip prognozuoja Lietuvos klimatologai, pavasaris šiemet vėluoti neturėtų, nors žiema buvo gan šalta ir snieginga.  „Pavasario pradžia meteorologine, o ne kalendorine prasme laikoma tuomet, kai pastovi vidutinė paros temperatūra perkopia nulinę termometro žymę.  Atsižvelgus į dabartines prognozes, pavasario pradžia numatoma kovo pradžioje. Vis dėlto, tai dar nebus tas tikrasis pavasaris, kurio metu prasideda augalų vegetacija“, – sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) klimatologas

Premjerė: potvynių prevencija – nacionalinio ir žmonių saugumo klausimas

Ministrė pirmininkė

Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė trečiadienį įvertino pasirengimą galimiems potvyniams Kauno ir Šilutės rajonuose. Darbo vizitu apsilankiusi Šilutėje premjerė su savivaldybės vadovais ir atsakingomis tarnybomis aptarė prevencijos priemones bei pasirengimą galimoms ekstremalioms situacijoms. „Potvynių rizika tai ne tik gamtos reiškinys, bet ir žmonių saugumo bei infrastruktūros atsparumo klausimas. Turime veikti iš anksto: stiprinti prevenciją, aiškiai koordinuoti institucijų veiksmus ir užtikrinti, kad savivaldybės turėtų visas reikalingas priemones“, – vizito metu sakė Premjerė. Kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadu Rustamu Liubajevu ir

Taip pat skaitykite