Suko Kristijono Donelaičio „Metų“ simbolinius ratus

1749 m. metrikų knygoje Kristijonas Donelaitis savo ranka įrašė: „Mano įpėdini, tegul tavo sūnūs… laiku išmoksta gerai lietuviškai“. Lietuvių literatūros klasiko palinkėjimas kaip priesakas gyvas ir šiandien. Ką tik nuaidėjusios jubiliejinės dainų šventės „Čia – mano namai“ atgarsiai pasiekė ir Šilutę. Į Šilutės bibliotekininkų surengtą renginį „Donelaitika: knyga, žodis, liturgija ir menas epochų kultūriniuose perskaitymuose“ suvažiavo mėgėjai teatralai iš visų Lietuvos etnografinių regionų.

„Ramytė“ tapo jungiamąja grandimi, Mažosios Lietuvos krašto dainomis sujungusi atvykusius vaidintojus iš kitų Lietuvos etnografinių regionų.

Ši teatro mėgėjų šventė yra vienas iš F. Bajoraičio viešosios bibliotekos parengtos ir įgyvendinamos visų metų knygos ir meno renginių Šilutėje programos „Kristijonas Donelaitis: epochos ir dabarties laiko sąskambiai“ renginių, skirtų bet kokio amžiaus, išsilavinimo ar pomėgių bibliotekos lankytojams.
Renginys, pavadintas „Dyvų dyvai“ pagal K. Donelaičio „Metus“, vyko per patį vidurvasarį, dulksnojant lietučiui bibliotekos vasaros kiemelyje. „Metus“ teatro kalba skaitė apie 70 scenos mėgėjų, 2014 m. Pasaulio lietuvių dainų šventės „Čia – mano namai“ dalyvių: Skapiškio kultūros namų teatras (Kupiškio r.), Tauragės kultūros centro liaudies teatras, Akmenės kultūros namų teatras, Marcinkonių mėgėjų teatras (Varėnos r.).
„Esam tos pačios žemės, kuria vaikščiojo grožinės literatūros pradininkas K. Donelaitis, Mažosios Lietuvos krašto žmonės. Tuo mes dikčiom didžiuojamės“, – tarmiškai sveikinosi šventės vedėja Vaida Galinskienė, tęsdama, kad lietuvininkai buvę sumanūs ir taupūs, o tas dorybes paveldėję šilutiškiai 2014-uosius, pavadintus K. Donelaičio ir Teatro metais, sudėjo į krūvą.
O kad būtų išlaikyta tautos vertinama Trejybė, demonstruojama ir parodų: bibliotekininkų parengtos keliaujančios parodos „Kristijono Donelaičio atminties keliu“, „Donelaitika: kompiuterinės grafikos interpretacijos“ bei Virgilijaus Jankausko fotografijų paroda „Donelaitis“.
Bibliotekininkų ketinimus parodas demonstruoti kiemelyje pakoregovavo vasaros lietus. Tačiau lietus jokių korekcijų negalėjo įnešti į sceną, kur K. Donelaičio „Metus“ skaitė ir vaidino scenos mėgėjai.

Marcinkonių mėgėjų teatro improvizacijos „Vasaros darbai“.

„Neįtikėtina! Vaidina aktoriai iš mano mamutės tėviškės“, – džiaugsmu dalijosi su savo sese ir aplinkiniais šilutiškė pedagogė Vena Juščiuvienė, į sceną išėjus teatro mėgėjams iš Skapiškio.
Sceną puošė keturis metų laikus simbolizuojantys ratai. Kiekvieną jų suko Lietuvos etnografiniams regionams atstovaujantys kolektyvai.
Mažosios Lietuvos regionui atstovavo ir pagrindine jungtimi tarp kolektyvų iš skirtingų Lietuvos etnografinių regionų buvo Šilutės kraštotyros draugijos folkloro ansamblis „Ramytė“, vadovaujamas Giedrės Pocienės.
„Mes skaitėm iš naujo K. Donelaičio „Metus“. Skaitydami ieškojom, kaip grožinės literatūros klasiko K. Donelaičio aprašyti darbai atsispindi Mažosios Lietuvos liaudies dainose“, – kalbėjo „Ramytės“ kolektyvo narė V. Galinskienė, pridurdama, kad kolektyvas yra parengęs edukacinę programą „Lietuvininkų metų darbai ir čėsis“. Šilutiškiai, pirmieji pasukę „Metų ratą“ pagal K. Donelaitį, pirmiausia apdainavo „Pavasario linksmybes“. Atgimstančią gamtą bei visa, kas gyva, net blusas, kurios puolė ne tik būrus, bet kėsinosi ir į ponus, sukdami „Pavasario linksmybių“ ratą scenine kalba demonstravo skapiškėnai.
Vieną pagrindinių vasaros darbų – šienapjūtę apdainavusi „Ramytė“ pakvietė „Vasaros darbų“ ratą sukti linksmuosius dzūkus iš Marcinkonių. „Rudens gėrybių“ ratą sukę tauragiškiai pavaizdavo rudenį – vestuvių metą, o „Žiemos rūpesčius“ su žiemos meto darbais (miško kirtimas), žaidimais bei papročiais atspindėjo scenos mėgėjai iš Akmenės.

„Pavasario linksmybes“ vaizdavo skapiškėnai.

„Mes jums visiems norim pavėlyti, kad niekada nesustotų suktis metų ratai, kad visada po Lietuvos saulele pavasarį keistų vasara, o vasarą – ruduo, rudenį – žiema, o žiemą – pavasaris. Ir taip per amžių amžius… Kad mūsų ateinančios kartos po 300, 500 ar net 1000 metų, atsivertusios K. Donelaičio „Metus“ skaitytų“,e – linkėjo renginio vedėja V. Galinskienė.
Teatro kalba skaičiusiems K. Donelaičio „Metus“ dėkojo F. Bajoraičio bibliotekos vadovė Dalia Užpelkienė. Renginio, kurio idėjas finansavo Šilutės r. savivaldybė ir Lietuvos Kultūros taryba, programos dalyvius pasveikino ir padėkos raštus kolektyvų vadovams įteikė Savivaldybės vicemeras Algirdas Balčytis. Renginio dalyvius sveikino LR Seimo narys Artūras Skardžius.

Laima PUTRIUVIENĖ

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Darbo laiko apskaitos sistemos. Ką reikia žinoti?

Darbo laiko apskaitos sistemos (DLAS) yra esminis įrankis šiuolaikinėms organizacijoms, siekiančioms efektyviai valdyti darbuotojų darbo laiką, optimizuoti procesus ir užtikrinti teisės aktų laikymąsi. Šiame straipsnyje aptarsime, ką reikia žinoti apie DLAS, jų funkcijas, privalumus ir svarbiausius aspektus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį renkantis tinkamą sistemą. Pagrindinės DLAS funkcijos: Darbo laiko registravimas: DLAS leidžia tiksliai fiksuoti darbuotojų atvykimo ir išvykimo laiką, naudojant įvairias technologijas, tokias kaip biometriniai terminalai, išmaniosios programėlės ar telefoniniai skambučiai. Pamainų planavimas: Sistemos suteikia galimybę lengvai kurti ir

„Sidabrinės nendrės“ premijos laureatas – klebonas Remigijus Saunorius

Šilutės rajono savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos komisijos pirmininkė Alina Urbonienė pranešė, kad šiemet „Sidabrinės nendrės“ laureatu išrinktas Šilutės Šv. Kryžiaus parapijos klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius. Jis taip pat yra Šilutės dekanato dekanas, Tauragės apskrities policijos kapelionas, religijos mokslų magistras, bažnytinės teisės licenciatas. Šilutės parapijos klebono ir Šilutės dekanato dekano pareigas R. Saunorius eina nuo 2017 metų. Laureato veikla išsiskiria gebėjimu reaguoti į šiandienos aktualijas ir inicijuoti pokyčius, kurie prisideda prie visos bendruomenės gerovės. Jo vadovavimo metu buvo įgyvendinti reikšmingi projektai,

Durpyne rastas žmogaus kūnas

Tauragės apskr. vyriausiasis policijos komisariatas praneša, kad vasario 13 apie 18.24 val. Šyšgirių k., durpyne, rastas 64-erių metų vyro kūnas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Vasario 10 d. apie 11.30 val. Vilkų Kampe, išdaužus namo, kuris priklauso moteriai, gim. 1978 m., lango stiklą buvo įsibrauta į patalpas. Iš namo pavogti alkoholiniai gėrimai, siuvimo mašina bei juvelyriniai dirbiniai. Nuostolis 480 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 3 d. Tą pačią dieną 13.00 val. Jaunimo al., Šilutėje, namo laiptinėje, nepažįstama moteris, ištraukė

Kaip patekus į sukčių meilės pinkles nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?

Nors praėjusiais metais internetą sudrebinusi istorija, kai prancūzė sukčiui, apsimetusiam Bradu Pittu, pervedė solidžią sumą pinigų, daug kam galėjo sukelti šypseną, vis dėl to amžiną meilę žadantys apgavikai aktyvūs ir Lietuvoje.   Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, vien per pirmus devynis praėjusių metų mėnesius romantiniai sukčiai iš gyventojų pasisavino per  1 mln. eurų. Ekspertai pabrėžia, kad nors lietuvių budrumas auga, sukčiai veikia ne tik Valentino dieną. Jie visus metus randa naujų būdų, kaip išvilioti solidžias pinigų sumas.  Stebina išradingumu

Taip pat skaitykite