Ten, kur anksčiau buvo Rusnės autobusų stotelė, dabar įrengtoje poilsio ir informacijos aikštelėje-skvere žydi rožės. Antradienio vakarą vykusioje atidarymo šventėje padėkota visiems, prisidėjusiems gražinant Rusnės miestelį.

Buvusioje Rusnės autobusų stotelėje įrengta poilsio ir informacijos aikštelė-skveras.

Rusnės miestelyje esančioje poilsio ir informacijos aikštelėje pastatyta 12 informacinių stalų, mediniai suolai, stendas, pastatyta šiukšliadėžė, o įrengtame gėlyne pasodintos Rusnės geradarių dovanotos 72 rožės.
Poilsio ir informacijos aikštelė yra Rusnės bendruomenės „Rusnės sala“ įgyvendintas projektas. „Rusnės salos“ bendruomenės pirmininkas Raimondas Plikšnys kvietė pasidžiaugti ne tik šia, bet nepatingėti aplankyti ir kitas aikšteles. Po dvi aikšteles įrengta prie Atmatos ir Skirvytės, viena – prie seniūnijos pastato, vienas stendas pastatytas Pakalnės kaime prie Pakalnės upės.
Trumpai apie projektą, kuriam įgyvendinti skirta ES lėšų, papasakojo Raimondas Plikšnys: „Poilsio aikštelėms įrengti bendruomenė „Rusnės sala“ buvo parengusi projektą „Rusnės salos pakrančių pritaikymas rekreacijai ir poilsiui“ ir jį pateikusi VšĮ „Pasienio žuvys“. Projektui įgyvendinti gauta apie 149 tūkst. Lt. Statybininkai gana greitai ir kokybiškai viską padarė“.
Rusnės salos svečiai informaciniuose stenduose ir staluose ras informacijos apie unikalų salos kraštovaizdį, kultūros ir paveldo objektus, Rusnės salos istoriją, Rusnės vandenų žuvis ir jų ypatumus, saloje gyvenančius žvėris ir paukščius. Informaciniuose staluose užrašytos mįslės ir patarlės apie žuvis. Pavyzdžiui, „Lovoj gulėdamas žuvies nepagausi“, „Tyli kaip žuvis“, „Žuvis ieško gilumos, žmogus – gerumos“.

Perkirpta simbolinė juostelė.

Simbolinę juostelę perkirpti buvo pakviestas „Rusnės salos“ bendruomenės pirmininkas R. Plikšnys ir projekto statybos darbų vykdytojas Vytautas Paičius. Juostelę perkirpti talkino ir Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė, primindama, kad ši aikštelė yra svarbiausia ir didžiausia. Šiai aikštelei-skverui įrengti savo darbu ir lėšomis prisidėjo rusniškiai.
„Suėjome visi, kurie nori matyti mūsų salą gražesnę. Už tai, kad ji gražesnė, turime dėkoti bendruomenei, o juk bendruomenė esame mes visi. Gražu, kad mūsų tiek daug“, – džiaugėsi Rusnės seniūnė.
Be dovanų neliko nė vieno puoselėjančio salą aktyvaus ar garbaus amžiaus salos gyventojo, paminėti net ir mažiausi Rusnės salos geradariai.
Padėkos, tortai ir kiti skanumynai teko geradariams už takelį, vandens lelijas, medinius suolelius, atnaujintą Rusnės herbą prie įvažiavimo, salos simbolius laivelį ir 12 žuvėdrų prie Atmatos, kabyklą kapinių įrankiams laikyti, lovelius gėlėms, stebėjimo kamerą didžiojoje poilsio aikštelėje ir rožyną šios aikštelės skvere.

Nijolė susirinkusius vaišino sausainiais.

Kol seniūnė dėkojo geradariams, jai pritardami savo lizduose snapais kaleno gandrai, įsikūrę ant namo kraigo. Vasara ritasi į antrą pusę, netrukus sparnuotieji raudonkojai ims ruoštis į tolimą kelionę, kad kitąmet vėl čia sugrįžtų.
Iš Anglijos atostogų parvykęs šilutiškis žavėjosi gandrais, įsikūrusiais ne tik ant namų. „Anglijoje gandro nepamatysi“, – sakė jis.

Laima PUTRIUVIENĖ