Macikiškių viešnagė Lenkijoje

Macikų socialinės globos namų mažojo futbolo komanda (trenerė Aušra Tarozienė) trečią kartą atstovavo Lietuvai tarptautiniame tradiciniame turnyre Torūnėje (Lenkija), kur varžėsi 30 ekipų iš dešimties šalių. Macikiškiai ir rungtyniavo, ir pramogavo.

Macikų socialinės globos namų futbolininkai su savo vadovais (pirmoje eilėje iš kairės): Valentinas Lukas, trenerė Aušra Tarozienė, direktorius Romualdas Jovaiša, Virginijus Šarpnickis, (antroje eilėje iš kairės) sveikatos psichikos vyriausia slaugytoja Teresė Bekerienė, Arvydas Butkus, Ramūnas Zonys, Aivaras Matulevičius, direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams Jovita Andrijauskienė.

Liepos pradžioje Torūnėje surengtame turnyre dalyvavo 30 komandų. Macikiškiai futbolo mėgėjai trečią kartą atstovavo Lietuvai. Komandos garbę gynė Arvydas Butkus, Ramūnas Juknius, Virginijus Šarpnickis, Aivaras Matulevičius, Rolandas Pelenis, Valentinas Lukas ir Ramūnas Zonys.
Centriniame Torūnės stadione rungtyniavusios komandos iš 10 šalių buvo suskirstytos pagal pajėgumą į 5 grupes po 6. Žaista ratų sistema. Rungtynių laikas: du kėlinukai po 10 minučių. Mūsiškiams pirmą turnyro dieną nesisekė: pralaimėta Ukrainos ekipai – 3:1, Lenkijos komandoms iš Krasnystavo (Krasnystaw) ir Nove Miszevo (Nowe Miszew) – 4:3 ir 2:0. Kitą dieną lietuvaičiai įveikė dvi lenkų komandas iš Naklo ir Opolnicos miestų – 2:0 ir 5:2. Pastaroji pergalė padėjo mūsiškiams laimėti ketvirtą vietą. Pamariškiams įvarčius pelnė: V. Šarpnickis – 6, A. Butkus – 3, R. Pelenis – 2.
Torūnėje ne tik žaista, bet ir pramogauta, pamatyta daug įdomaus – Macikų socialinės globos namų mažojo futbolo komandos nariai grožėjosi Torūnės senamiesčiu, Šv. Barbaros bažnyčią, grojančiu fontanu. Įspūdinga buvo ir turnyro atidarymo ceremonija, komandų pristatymas, prasidėjęs eisena iki parko, kur veikia etnografinis muziejus. Vasaros estrados aikštėje pasirodė akrobatai. Futbolininkų vakaronė vyko užmiestyje, buvusiame kariniame forte.
Grįžusius macikiškius pasveikino globos namų direktorius Romualdas Jovaiša, administracijos darbuotojai.

„Pamario“ inf.

Vienas komentaras

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Priminimas keturračių vairuotojams neniokoti gamtos

keturračiais

Pavasarį Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dažniau susiduria su pažeidimais, kai asmenys keturračiais ar krosiniais motociklais važinėja miškuose, pievose, saugomose teritorijose ar kitose vietose, kur tai daryti draudžiama. Aplinkosaugininkai primena, kad toks elgesys daro ilgalaikę žalą gamtai ir ragina laikytis taisyklių. Parengta atmintinė „Keturračiai, krosiniai motociklai gamtoje – pramogaukite atsakingai“. „Dėl neteisėto važinėjimo bekele vis dar niokojami gražiausi gamtos kampeliai – kraštovaizdžio draustiniai, piliakalnių šlaitai, upelių pakrantės. Tokie atvejai ne tik trikdo natūralią ekosistemų pusiausvyrą, bet ir rodo, kad daliai poilsiautojų

Dažniausios klaidos perkant oro kompresorių

kompresorius

Oro kompresorius dažnai perkamas gana paprastai – pasižiūrima į kainą, galią ir viskas. Visgi, būtent šiame etape padaromos klaidos, kurios vėliau pradeda jaustis kiekvieną dieną. Ir blogiausia tai, kad jos retai pasimato iš karto. Iš pradžių kompresorius veikia. Bet laikui bėgant atsiranda lėtėjimas, triukšmas, nuolatinis laukimas ar net nusivylimas, kad „kažkas ne taip“. Pirkimas pagal kainą vietoj realaus poreikio Viena dažniausių klaidų – rinktis pigiausią variantą su mintimi „pradžiai užteks“. Problema ta, kad oro kompresoriai nėra įrankis, kuris veikia „truputį

Nenaikinamas Sosnovskio barštis grasina negrįžtamais pokyčiais

Sosnovskio barščiai

„Sosnovskio barščio naikinimas reikalauja nuoseklumo – tai gana ilgas procesas, kuris trunka net iki 7 metų“, – savo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyr. specialistė Dagmara Žebrauskienė, kuri specializuojasi invazinių rūšių Lietuvoje srityje. Pasak jos, Sosnovskio barštis – problema, su kuria susiduria ne tik Lietuva, bet ir didelė dalis Europos. Šis iš buvusios Sovietų Sąjungos teritorijų išplitęs augalas, šiandien laikomas viena pavojingiausių invazinių rūšių. Ypač sudėtinga situacija susiklosčiusi Rytų ir Šiaurės Europoje, kur su juo aktyviai kovoja ir kaimyninės šalys –

Pavasario alergija ar peršalimas: kaip atpažinti, kai simptomai vienodi?

Pavasarį alergijos simptomus patiria reikšminga dalis gyventojų, tačiau ne visi juos atpažįsta ar vertina rimtai. Naujausias „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad pavasario metu alergijos simptomus pripažįsta jaučiantys 1 iš 4 arba 26 proc. šalies gyventojų. Ekspertai pataria, kaip laiku atpažinti, kas mus kamuoja – pavasarinė alergija ar sezoninis peršalimas. Alergijų daugėja Medicinos centrų „Northway“ alergologė-klinikinė imunologė, vaikų alergologė Rūta Tamošiūnienė sako, kad alerginių ligų skaičiaus augimas yra kompleksinis reiškinys, kurio negalima paaiškinti vien pažangesne diagnostika. „Pastaraisiais dešimtmečiais

Taip pat skaitykite