Per vandenis „vandravom“

Per visą Lietuvą vingiuojantis „Lietuvos muziejų kelias“ rugpjūčio 1 dieną atvedė ir į Šilutę – čia, prie Hugo Šojaus muziejaus, sekant tema „Lietuvos kraštovaizdžiai: vandenų kultūrinė atmintis“ vyko renginys „Per vandenis vandraujant“.

Jis buvo suskirstytas į kelias dalis. Vaizdingiausia – vienos dienos paroda „Žvejyba pamaryje“ apie žvejo gyvenimą, kurioje pabandėme aprėpti, kaip dirbo ir kuo gyveno pamario žvejai vasarą ir žiemą. Lankytojai matė ir kone pilną žvejo aprangos kostiumą – švarką, kelnes, batus, kepurę (ziudvestę“), taip pat skriemulius burėms kelti, žiemos metu naudojamas pačiūžas, roges, „išporius“ – geležinius nagus ant batų, skirtus eiti ledu, ledkirtį. Buvo eksponuojami tinklai, plūdės, grimzdai, irklai, skiaurė gyvai žuviai laikyti, valties dervavimo statinaitė, „fenderis“ – megztas maišas, suminkštinantis valties atsitrenkimą į kliūtį, pora pintų neštuvų tinklams nešti, adatos tinklams lopyti ir „rakstuvas“ tinklams megzti, ir dar kitų žvejybos priemonių. Pajusti pamario dvasią padėjo skambėję Mažosios Lietuvos krašto dainų įrašai apie marias ir žuvininkus, taip pat keletas nuotraukų.

Popiet prapliupęs lietus privertė parodą iš lauko perkelti į vidų, ten persikėlė ir lankytojai, kurie, pasiklausę parodos pristatymo, traukė lapelius su sakmių ištraukomis ir paeiliui skaitė. Kokių tik stebuklų nebūta pamario krašte! Kalbantys debesys, pelkėse nuskendę laivai, dosnūs velniukai – įvairiausiai aiškinama ežerų kilmė ar prie vandens telkinių sutinkamos mitologinės būtybės. Reikia žinoti, kaip su jomis bendrauti…

Triukšmingiausia renginio dalis buvo kūrybinės žvejo dirbtuvės. Jose dalyviai gamino laivelius iš marių išplautos medienos ir jūriniais mazgais rišo apyrankes. Šie dirbinėliai vietiniams bus suvenyras iš renginio, o Šilutės svečiams – ir prisiminimas apie gyvybingą vandenų kraštą.

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus etnografė Asta Bartkevičiūtė

Hits: 198

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite