Per vandenis „vandravom“

Per visą Lietuvą vingiuojantis „Lietuvos muziejų kelias“ rugpjūčio 1 dieną atvedė ir į Šilutę – čia, prie Hugo Šojaus muziejaus, sekant tema „Lietuvos kraštovaizdžiai: vandenų kultūrinė atmintis“ vyko renginys „Per vandenis vandraujant“.

Jis buvo suskirstytas į kelias dalis. Vaizdingiausia – vienos dienos paroda „Žvejyba pamaryje“ apie žvejo gyvenimą, kurioje pabandėme aprėpti, kaip dirbo ir kuo gyveno pamario žvejai vasarą ir žiemą. Lankytojai matė ir kone pilną žvejo aprangos kostiumą – švarką, kelnes, batus, kepurę (ziudvestę“), taip pat skriemulius burėms kelti, žiemos metu naudojamas pačiūžas, roges, „išporius“ – geležinius nagus ant batų, skirtus eiti ledu, ledkirtį. Buvo eksponuojami tinklai, plūdės, grimzdai, irklai, skiaurė gyvai žuviai laikyti, valties dervavimo statinaitė, „fenderis“ – megztas maišas, suminkštinantis valties atsitrenkimą į kliūtį, pora pintų neštuvų tinklams nešti, adatos tinklams lopyti ir „rakstuvas“ tinklams megzti, ir dar kitų žvejybos priemonių. Pajusti pamario dvasią padėjo skambėję Mažosios Lietuvos krašto dainų įrašai apie marias ir žuvininkus, taip pat keletas nuotraukų.

Popiet prapliupęs lietus privertė parodą iš lauko perkelti į vidų, ten persikėlė ir lankytojai, kurie, pasiklausę parodos pristatymo, traukė lapelius su sakmių ištraukomis ir paeiliui skaitė. Kokių tik stebuklų nebūta pamario krašte! Kalbantys debesys, pelkėse nuskendę laivai, dosnūs velniukai – įvairiausiai aiškinama ežerų kilmė ar prie vandens telkinių sutinkamos mitologinės būtybės. Reikia žinoti, kaip su jomis bendrauti…

Triukšmingiausia renginio dalis buvo kūrybinės žvejo dirbtuvės. Jose dalyviai gamino laivelius iš marių išplautos medienos ir jūriniais mazgais rišo apyrankes. Šie dirbinėliai vietiniams bus suvenyras iš renginio, o Šilutės svečiams – ir prisiminimas apie gyvybingą vandenų kraštą.

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus etnografė Asta Bartkevičiūtė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nelieka gimnazijos skyriaus Kintuose

Tokį sprendimą priėmė Šilutės rajono savivaldybės taryba. Šilutės pirmoji gimnazija turėjo Kintų skyrių, kurio nuo rugpjūčio 31 d. nelieka. Tad Savivaldybės taryba patvirtino naują šios gimnazijos struktūrą, kai nutraukiamas vidurinio ugdymo programos vykdymas Kintų skyriuje, kurio nebelieka, taip pat pritarė atnaujintiems gimnazijos nuostatams. Pokyčių atsiranda dėl naujų teisės aktų. Tokiems pokyčiams pritarė gimnazijos bendruomenė, gimnazijos Taryba, visus dokumentus Savivaldybei pateikė gimnazijos direktorė Laima Spirginė. Belieka pridurti, kad Kintuose skyriaus nelieka, nes trūksta mokinių. Nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. Kintų

Ar Šilutės rajone bus apgyvendinta nelegalių migrantų?

To pasiteiravome Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Virgilijaus Pozingio. „Iš Vidaus reikalų ministerijos buvo klausimų, ar galėtume priimti nelegalių migrantų, buvo tokių siūlymų. Tačiau atsakymas toks: mes neturime kur jų įkurdinti, tam nepasiruošę. Nėra tam tinkamų pastatų“, – sakė V. Pozingis ir pridūrė, jog tam reikia ne tik pastato, žinoma, aptverto, su apsauga visą parą. Esą tektų tuos pastatus sutvarkyti, kad būtų sąlygos gyventi: reikia sanitarinių sąlygų, pagaliau lovų ir viso kito, stalų, kėdžių, o dar maitinimo organizavimas… „Yra Vyriausybė,

Rusnėje paminėtos 150-osios Hermano Kalenbacho gimimo metinės

Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis savaitgalį lankėsi Rusnės saloje, kur vietiniai gyventojai ir ambasadoriai iš įvairių pasaulio šalių susirinko paminėti Hermano Kalenbacho 150-ųjų gimimo metinių. Tądien įteiktas ir išskirtinis apdovanojimas „Už nuopelnus Lietuvos ir Indijos draugystei”. Šiemet juo apdovanotas Indijos kilmės garbės konsulas Lietuvoje, Hermano Kalenbacho gyvenimo tyrinėtojas, biografas, įvairių kultūros projektų vadovas, mokslininkas iš Izraelio p. Shimon Lev. „Smagu kiekvienais metais dalyvauti ir stebėti vis pilnėjančias gretas taip jau vadinamame „Šeimos susiėjime”. Renginio metu labai jaučiamas visų šalių

Liudo Dovydėno premijai pasiūlytas ir šilutiškis Dovydas Pancerovas

Šilutėje užaugęs, gimnaziją baigęs Dovydas Pancerovas spėjo išgarsėti kaip žurnalistas, tačiau yra išleidęs ir knygų. Žymaus XX amžiaus rašytojo Liudo Dovydėno premijai, kuria apdovanojamas geriausio naujo lietuviško romano autorius, šiemet pristatyti penki kandidatai: Rugilė Audenienė už romaną „Vojago“ (Aukso žuvys, 2020) – pasiūlė leidykla „Aukso žuvys“; Liutauras Degėsys už romaną „Lengva nebus“ (LRS leidykla, 2020) – pasiūlė Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka; Rimantas Kmita už romaną „Remyga“ (Tyto alba, 2020) – pasiūlė leidykla „Tyto alba“; Dovydas Pancerovas už romaną

Taip pat skaitykite