Per vandenis „vandravom“

Per visą Lietuvą vingiuojantis „Lietuvos muziejų kelias“ rugpjūčio 1 dieną atvedė ir į Šilutę – čia, prie Hugo Šojaus muziejaus, sekant tema „Lietuvos kraštovaizdžiai: vandenų kultūrinė atmintis“ vyko renginys „Per vandenis vandraujant“.

Jis buvo suskirstytas į kelias dalis. Vaizdingiausia – vienos dienos paroda „Žvejyba pamaryje“ apie žvejo gyvenimą, kurioje pabandėme aprėpti, kaip dirbo ir kuo gyveno pamario žvejai vasarą ir žiemą. Lankytojai matė ir kone pilną žvejo aprangos kostiumą – švarką, kelnes, batus, kepurę (ziudvestę“), taip pat skriemulius burėms kelti, žiemos metu naudojamas pačiūžas, roges, „išporius“ – geležinius nagus ant batų, skirtus eiti ledu, ledkirtį. Buvo eksponuojami tinklai, plūdės, grimzdai, irklai, skiaurė gyvai žuviai laikyti, valties dervavimo statinaitė, „fenderis“ – megztas maišas, suminkštinantis valties atsitrenkimą į kliūtį, pora pintų neštuvų tinklams nešti, adatos tinklams lopyti ir „rakstuvas“ tinklams megzti, ir dar kitų žvejybos priemonių. Pajusti pamario dvasią padėjo skambėję Mažosios Lietuvos krašto dainų įrašai apie marias ir žuvininkus, taip pat keletas nuotraukų.

Popiet prapliupęs lietus privertė parodą iš lauko perkelti į vidų, ten persikėlė ir lankytojai, kurie, pasiklausę parodos pristatymo, traukė lapelius su sakmių ištraukomis ir paeiliui skaitė. Kokių tik stebuklų nebūta pamario krašte! Kalbantys debesys, pelkėse nuskendę laivai, dosnūs velniukai – įvairiausiai aiškinama ežerų kilmė ar prie vandens telkinių sutinkamos mitologinės būtybės. Reikia žinoti, kaip su jomis bendrauti…

Triukšmingiausia renginio dalis buvo kūrybinės žvejo dirbtuvės. Jose dalyviai gamino laivelius iš marių išplautos medienos ir jūriniais mazgais rišo apyrankes. Šie dirbinėliai vietiniams bus suvenyras iš renginio, o Šilutės svečiams – ir prisiminimas apie gyvybingą vandenų kraštą.

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus etnografė Asta Bartkevičiūtė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Teatro vadovė ir dvasinio konsultavimo specialistė

Rugsėjo pradžioje Šilutės kamerinio dramos teatro direktorė Ramunė Kiniulytė gimtadienio proga sulaukė dėmesio – ne šiaip gimtadienis, jau 40 metų. Kilusi iš Tauragės, jau 18 metų Šilutėje. Po teologijos mokslų studijų bendrakursė pakvietė į Šilutę, dirbo versle. Teatre – jau keturiolikti metai, jam vadovauja 12 metų. Baigė magistrantūrą, nenutolo nuo religijotyros, papildomai įgijo dvasinio konsultavimo žinių. Šilutės kultūros ir pramogų centre jau triūsia statybininkai – šį pastatą pradedama renovuoti. Šilutės kamerinis dramos teatras prisiglaudė buvusiame vaikų darželyje (Liepų 16, Šilutėje).

Žuvienės virimo čempiono žiedą išsivežė dzūkai

Tokia žinia vainikavo šeštadienį Šilutėje surengtą vienuoliktąjį tarptautinį Žuvienės virimo čempionatą. Lazdijų komanda „Dzūkų jūros piratai“, čempionate dalyvavę devintą kartą, šventė pergalę: vyr. virėjas Ramūnas Zdanevičius gavo tik nugalėtojui skirtą raudonos spalvos prijuostę, specialią plaketę, čempiono vėliavą ir žiedą. Nugalėtojų bėgimą katilų alėja lydėjo sveikinimo šūksniai. Šiemet į vienuoliktąjį tarptautinį Žuvienės virimo čempionatą Šilutės senojo turgaus aikštėje suvažiavo 55 komandos. Prie žuvienės ir žuvies sriubos katilų sukosi ne tik Šilutės rajono, bet ir iš visos Lietuvos, taip pat Latvijos, Lenkijos,

Patarimai žmonėms, kurie nori kurti verslą

Vos prieš keletą metų, bene įtakingiausias pasaulyje finansų rinkos žurnalas Forbes, Lietuvą įvertino kaip penkioliktą geriausią valstybę pasaulyje naujo verslo kūrimui. Tokia aplinka čia yra dėl puikios geografinės padėties, mažos geopolitinio konflikto rizikos, gana palankios mokestinės politikos ir sparčiai augančios ekonomikos. Lietuviams, kurie savo gimtojoje šalyje nori kurti verslą, nėra geresnio laiko daryti tai, nei dabar. Tuo metu, kai technologinės inovacijos užima vis didesnę mūsų gyvenimo dalį, atsiranda galybė unikalių nišų, kuriose galite įsitvirtinti, ir kur galite uždirbti. Tačiau svarbu

Seniūnė Dalia Drobnienė – apie kelių statybas ir… žiniasklaidos sąžinę

Dalia Drobnienė – tikra Rusnės salos dukra, čia gimusi ir užaugusi, čia jau septinti metai einanti seniūnės pareigas. Apie jau pastatytą estakadą kelyje į Rusnę, apie kelio nuo Prezidento Kazio Griniaus tilto iki estakados tvarkymo darbus D. Drobnienė kalba kaip solidžią darbo patirtį sukaupusi kelių ir tiltų statybos inžinierė. Premjerą Saulių Skvernelį gerbia ir to neslepia, šalies žurnalistus peikia žodžių neparinkdama… Pokalbį su Rusnės seniūne Dalia DROBNIENE pradėjome nuo Rugsėjo 1–osios proga saloje vykusių švenčių. – Buvau abiejose mokyklose. Rusnės