Akcija „Saugom lydeką“: žvejyba tinklais – vienas dažniausių pažeidimų

Šių metų kovo mėnesį  Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, vykdydami akcijos „Saugom lydeką“ reidus, nustatė ne vieną brakonieriavimo atvejį. Vienas didžiausių nustatytas Zarasų rajone – asmenys žvejojo su 10 statomųjų tinklų, sugavo didelį kiekį žuvų, tarp jų ir 8 lydekas. Žala žuvų ištekliams siekia 5 865 eurus.

Kovo 2 d. vykdydami reidą Kauno gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnai netoli Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinės, kur žvejoti yra draudžiama, gaudė žuvį draudžiamu – užkabinamuoju būdu, kai žuvis gaudoma kabliu ar kabliuku už bet kurios kūno dalies išskyrus galvą. Už sugautus 2 šamus ir lyną asmeniui teks sumokėti žalą žuvų ištekliams – 1 060 eurų, taip pat paimtas mėgėjiškos žūklės įrankis – meškerė ir žuvys.

Per reidą kovo 12 d. Kauno pareigūnai Jurbarko miesto Mituvos uoste nustatė asmenį, žvejojusį 3 statomaisiais tinklais. Neteisėtos žvejybos metu jis sugavo lydeką, 4 šapalus, 41 žiobrį ir 30 kg kuojų. Asmuo turės atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą – 5 190 eurų. Iš asmens paimta guminė valtis su irklais, tinklai ir žuvys.

Praėjus savaitei tas pats asmuo buvo pastebėtas darantis pažeidimą dar kartą tik jau su kitu asmeniu. Gaudydami žuvį 3 tinklais jie sugavo 4 lydekas, 3 sterkus, 5 lynus, 3 karšius, 10 žiobrių ir 26 kg kuojų taip padarydami 3 870 eurų žalą žuvų ištekliams. Iš pažeidėjų paimta valtis su irklais, abiem asmenims surašyti administracinio nusižengimo protokolai.

Per reidą kovo 13 d. Šilutės gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnai, patruliuodami Šilutės rajono Minijos upėje, nustatė asmenį, žvejojusį be žvejo mėgėjo kortelės lašišoms ir šlakiams, jis sugavo ir paėmė du šlakius. Kadangi asmuo žvejojo Minijos ichtiologiniame draustinyje, kuriame padarius pažeidimą taikomas trigubas žalos apskaičiavimo įkainis, asmeniui teks atlyginti 5 820 eurų žalą žuvų ištekliams. Be to, jam pradėta administracinė teisena ir gresia bauda nuo 250 iki 550 eurų.

Primename, kad, turint žvejo mėgėjo kortelę lašišoms ir šlakiams, nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d. galima pagauti ir paimti ne mažesnius kaip 65 cm ilgio šlakius arba lašišas, laikotarpiu Limituotos žvejybos vidaus vandenyse organizavimo ir vykdymo, limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų nustatymo, paskelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašo 1 lentelėje nustatytuose upių ruožuose. Asmenys, turintys nemokamos žvejybos teisę, gali žvejoti lašišas ir šlakius paleidžiant žuvis.

Kovo 23 d. Utenos gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnai, vykdydami akcijos „Saugom lydeką“ reidą, nustatė neteisėtos žvejybos atvejį, kai du asmenys Utenos rajono upelyje, ištekančiame iš Vazajo ežero, statomuoju tinklu ir bučiumi (ežerine gaudykle) sugavo šešias neršiančias lydekas. Už neteisėtai pagautas žuvis jiems reikės atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą – 1 440 eurų. Paimti ir žvejyboje naudoti įrankiai: statomasis tinklas, bučius ir žuvys.

Tos pačios dienos vakarą pareigūnams įtarimą sukėlė prie Antalieptės hidroelektrinės tvenkinio Zarasų rajone atvykę du asmenys, kurie įsėdo į valtį ir išplaukė į tvenkinį. Nuspręsta surengti pasalą norint įsitikinti, ar asmenys neužsiima neteisėta žvejyba. Aplinkosaugininkams laukiant pasaloje, pažeidėjai į krantą grįžo jau po vidurnakčio, kur jie buvo sulaikyti. Nustatyta, kad asmenys buvo pastatę 10 statomų tinklų, kuriais neteisėtai sugavo šamą, vėgėlę, lyną, 2 sykus, 3 eršketus, 8 lydekas, 11 karšių, 6 kg ešerių ir 1 kg kuojų, padarydami 5 865 eurų žalą žuvų ištekliams. Pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai, paimtos žuvys, medinė irklinė valtis ir tinklai.

Primename, kad akcijos „Saugom lydeką“ reidai vykdomi ir toliau, jų tikslas užtikrinti šių žuvų apsaugą per nerštą. Draudimas gaudyti lydekas ir akcija trunka nuo vasario 1 d. iki balandžio 30 d. Iki balandžio pabaigos draudžiama lydekas žvejoti visuose šalies vandens telkiniuose tiek žvejams mėgėjams, tiek verslininkams.

Už draudžiamu metu sugautą lydeką taikomos administracinės baudos nuo 120 iki 300 eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu, be to, už kiekvieną draudžiamu metu sužvejotą lydeką teks atlyginti 240 eurų žalą žuvų ištekliams. Lydeką sugavus gamtinio rezervato ar ichtiologinio draustinio vandens telkinyje, žala skaičiuojama taikant trigubą žalos apskaičiavimo įkainį.

Aplinkos apsaugos dep. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Orai šils iki 25 laipsnių

Hidrometeorologijos tarnyba praneša apie artimiausių dienų orus, keistus debesis Lietuvoje ir sausoką gegužę. Gegužės 16 d., ketvirtadienį, vėjas silpnas. Naktį buvo 5-10, vietomis 11-13 laipsnių šilumos. Dieną nelis. Vėjas nepastovios krypties, 4-9 m/s. Temperatūra 19-24 laipsniai šilumos. Gegužės 17 d., penktadienį, be žymesnio lietaus. Vėjas naktį silpnas, dieną pietryčių, rytų, 6-11 m/s. Temperatūra naktį 5-10, vietomis iki 12, dieną 19-24 laipsniai šilumos. Gegužės 18 d., šeštadienį, dieną vietomis trumpas lietus. Vėjas naktį silpnas, dieną rytų, pietryčių, 7-12 m/s. Temperatūra naktį

Perkėlimas per marias dar efektyvesnis: keltai bus švartuojami prie rekonstruotų naujosios Smiltynės perkėlos krantinių

Klaipėdos jūrų uostas vasaros sezoną pasitinka atnaujinta infrastruktūra, skirta perkelti gyventojus ir jų transporto priemones per Kuršių marias. Užbaigta naujosios Smiltynės perkėlos naudojamų krantinių rekonstrukcija užtikrins efektyvesnį perkėlimą per marias bei dar didesnį keltų operacijų saugumą. Naujosios perkėlos krantinės statytos maždaug prieš keturis dešimtmečius, tad rekonstrukcija, siekiant efektyviau ir saugiau švartuoti keltus, buvo būtina. Projektas įgyvendintas pagal trišalę sutartį, pasirašytą tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, AB Smiltynės perkėlos ir projektą įgyvendinusios UAB „Tilsta“. „Vasaros sezoną pradedame įgyvendintu projektu, kuris

Keičiasi pacientų skundų nagrinėjimo tvarka

gydytojas

Nuo šių metų gegužės mėnesio įsigaliojo nauja pacientų skundų nagrinėjimo tvarka Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje. Pagal atnaujintą tvarką, ne visais atvejais bus inicijuojami asmens sveikatos priežiūros paslaugų (ASPP) kokybės patikrinimai, o dalis skundų gali būti grąžinama su rekomendacijomis nagrinėti į skundžiamą asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Akreditavimo tarnybai išnagrinėjus pastaraisiais metais padaugėjusių skundų priežastis, matoma, kad didelį skundų skaičių lemia ne tik pacientų sveikatos ir teisinis raštingumas, bet ir dalies sveikatos įstaigų požiūris į pirminius pacientų siunčiamus signalus dėl

Švėkšna: „Valgiai buvo šventi“

Ši informacija pravers tiems, kas daug keliauja, domisi Lietuva ir Šilutės rajonu, apsilanko ir Švėkšnoje, kur nuolat gausu grožio ir įdomybių. Šilutės H. Šojaus muziejus skelbia, kad Švėkšnos muziejuje vyksta ir edukacinis užsiėmimas. Tema – „Valgiai buvo šventi“. Bet iš pradžių šiet tiek faktų apie Švėkšną. Švėkšnos gyvenvietė galėjo atsikurti arba pradėti iš naujo kurtis po 1422 m. Melno taikos sutarties, kuomet tarp LDK ir Ordino buvo nustatyta siena. Siena išbuvo iki 1923 m. Tai Švėkšna formavosi, vystėsi ir augo

Taip pat skaitykite