Tag Archives: draudimas

Kokius automobilius lietuviai vairuoja atsargiau – asmeninius ar įmonės?

Eisme dalyvaujančių vairuotojų patirtys apie tai, kas automobilius vairuoja drausmingiau ir dažniau laikosi vairavimo kultūros, yra skirtingos. Dalis gyventojų linkę manyti, kad vairuojant ne nuosavą, o įmonės ar tarnybinį automobilį, atsakomybės kelyje kartelė būna iškelta daug aukščiau. Kaip yra iš tiesų, atskleidžia draudikų turimi transporto priemonių žalų statistikos duomenys. Remiantis naujausiais „Lietuvos draudimo“ duomenimis, per aštuonis šių metų mėnesius (sausis – rugpjūtis) verslui priklausančių transporto priemonių žalų skaičius viršijo 12 tūkst. atvejų. Tuo metu fizinių asmenų transporto priemonių žalų per

Kuriose šalyse atostogaudami lietuviai patiria daugiausiai nemalonumų

Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, dažniausiai kelionių draudimo žalos patiriama liepos mėnesį. Praėjusių metų liepą užfiksuota 10 proc. visų per metus įregistruotų kelionių draudimo žalų. 2022 m. jų buvo 12 proc. Į nesėkmingiausių mėnesių sąrašą praėjusiais metais pateko ir gegužė (10 proc.) bei spalis (10 proc.). Palyginus su praėjusiais metais, šiemet keliautojai žalos patyrė 7 proc. daugiau. Pasak „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktoriaus Artūro Juodeikio, tokie skaičiai neturėtų stebinti. Kadangi kelionių gausėja… „Matome, jog kelionėse patiriama vis daugiau žalų, kadangi ir

Saugus paspirtukininkas kelyje. Pasak draudikų, ši misija vis dar neįmanoma

Elektriniu paspirtuku važinėja kas penktas mūsų šalies gyventojas, tačiau vos 3 proc. paspirtukininkų į gatves išrieda užsidėję šalmą. Kol teisinio reglamentavimo dėl šios apsaugos priemonės dėvėjimo Lietuvoje nėra, draudikai ir vasarą ragina paspirtukų vairuotojus į kelią leistis tik užsidėjus šalmą.   Nedėvi šalmo Tyrimo duomenimis, 79 proc. Lietuvos žmonių niekada nevažinėja elektriniais paspirtukais. Šia transporto priemone nesinaudoja 84 proc. moterų ir 74 proc. vyrų. Pastebėtina, kad elektriniai paspirtukai populiariausi tarp 16-19 metų jaunuolių, taip pat 20-34 m. amžiaus grupėje. Apklausa

Trys dažniausios priežastys, kodėl draudimas netenkina prašymo atlyginti patirtą žalą

Apsidraudę būstą, namų turtą ar automobilį dažniausiai neplanuojame, kad draudimu teks pasinaudoti, tai yra, kad draudimo laikotarpiu patirsime žalą. Tačiau įvykus nelaimei turimas draudimo polisas atlieka savo paskirtį – padeda sureguliuoti žalą ir amortizuoja dėl jos patirtus kaštus. Visgi pasitaiko atvejų, kai užpildžius prašymą dėl žalos atlyginimo draudikas žalos kompensuoti negali. Dėl kokių priežasčių nutinka tokios situacijos? Verta pasidomėti nedraudžiamaisiais įvykiais Kaip pastebi „Lietuvos draudimo“ žalų departamento vadovas Artūras Juodeikis, draudikai neretai susiduria su situacija, kai negali tenkinti prašymo atlyginti

Sodybų pilnėjimo metas – kokie netikėtumai jų savininkų laukia po žiemos sezono?

Pasibaigus šaltajam sezonui ir sparčiai šylant orams gyventojai ima traukti į savo sodybas bei vasarnamius. Tačiau pirmieji apsilankymai po žiemos juose gali būti ir ne tokie malonūs – šeimininkų neretai laukia įvairios žiemos paliktos staigmenos, kurios privers plačiau praverti pinigines. „Kiekvieną pavasarį pastebime sodybose fiksuojamas patirtas žalas. Keletą mėnesių jose nesilankę žmonės aptinka įvairių netikėtumų, apie kuriuos praneša draudikams. Ir tų staigmenų gali būti įvairiausių – nuo ant namo stogo užkritusio medžio iki pradingusios žoliapjovės ar lauko kepsninės“, – sako

Draudikai: žalų kompensavimo sumos toliau auga, didžiausios − už transporto žalas

Draudikams vis daugiau lėšų tenka skirti gyventojų ir verslo įmonių patirtoms žaloms kompensuoti – tokia tendencija vyrauja pastaruosius ketverius metus. Praėjusieji metai nebuvo išimtis ir visų draudimo rūšių žalų skaičiai ir išmokų sumos toliau augo, rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys. Didžiausia bendra žalų kompensavimo suma pernai buvo išmokėta transporto draudimo srityje – 124 mln. eurų, o žalų skaičiumi išsiskyrė sveikatos draudimas su 290 tūkst. registruotų atvejų per metus. „Matome, kad kasmet nuosekliai auga bendras registruotų žalų, kurias kompensuojame, skaičius. Žalų augimui

Draudikai perspėja apie dažnėjančias automobilių ir jų dalių vagystes

Draudikai atkreipia dėmesį, kad pavasarį kartu su gamta pabunda ir vagys. Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, kovo mėnesį pastebimai išauga automobilių ir jų dalių bei įrangos vagysčių skaičius. Populiariausi tarp ilgapirščių – BMW ir „Toyota“ markių automobiliai, o dažniausiai vagystės įvyksta didžiuosiuose šalies miestuose. „Lietuvos draudimo“ surinkti duomenys rodo, jog bendras lengvųjų automobilių vagysčių skaičius 2023 m. išaugo 35 proc. (lyginant su 2022 m.). Padaugėjo ir dėl automobilių vagysčių patiriami nuostoliai – automobilių vagysčių nuostoliams padengti per metus suma padidėjo 170

Įsigalioja draudimas plaukioti vidaus degimo variklius turinčiais laivais

Aplinkos ministerija primena, kad nuo kovo 16 d. iki kovo 31 d. visuose vandens telkiniuose draudžiama plaukioti laivais su vidaus degimo varikliais. Šie reikalavimai netaikomi vidaus vandenų keliuose, taip pat vykdant gelbėjimo darbus, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, mokslinius tyrimus, verslinei ir mėgėjų žvejybai Kuršių mariose. Kai kuriuose vandens telkiniuose nustatyti papildomi ribojimai plaukioti tam tikromis savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Žuvų neršto ir paukščių perėjimo laikotarpiu, iki birželio 21 d., taikomi griežtesni reikalavimai plaukiojimui, su kuriais galima susipažinti Aplinkos ministerijos interneto svetainėje.

Baigėsi draudimas žvejoti lašišų migracijai ir nerštui svarbiose upėse

Nuo sausio 1 d. vėl leidžiama žvejoti Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 2 ir 4  prieduose nurodytose upėse, taip pat baigėsi draudimas žvejoti Neryje nuo Žirmūnų tilto iki Valakupių tilto Vilniaus mieste, Šventosios upėje nuo Dagios žiočių iki Kavarsko užtvankos naudojant dirbtinius masalus ir draudimas gaudyti marguosius upėtakius bei sykus. Tačiau norintiems paimti sugautą lašišą , šlakį ar syką privaloma turėti galiojančią žvejo mėgėjo kortelę šių žuvų žvejybai. Kortelės lašišų ir šlakių žvejybai išduodamos nuo sausio 1 d. iki balandžio

Nuo 2024 m. sausio 1 d. bus privaloma drausti galingesnius elektrinius paspirtukus

Seimas pritarė naujos redakcijos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymui. Naujuoju teisės aktu į nacionalinę teisę perkeltos europinės direktyvos nuostatos, įtvirtinti pakeitimai, atliepiantys praktines problemas, technologinius pokyčius. Siekiant apsaugoti nukentėjusių asmenų interesus, įstatyme įteisintos aplinkybės, kai draudimo išmoka nukentėjusiam mokama ir tuo atveju, jeigu draudimo įmonei (tiek Lietuvos draudimo įmonei, tiek bet kurios Europos Sąjungos valstybės draudimo įmonei, su kuria yra sudaryta sutartis), kurioje  kaltininkas žalos padarymo momentu yra apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, yra

Šiemet užfiksuota jau 37 tūkst. avarijų – ekspertas pataria vairuotojams būti budriems

Draudimo bendrovės ERGO ekspertas dalinasi patarimais, kurie gali padėti išvengti bent dalies kelyje pasitaikančių incidentų. Ypač kai  eismo įvykių šiemet užfiksuota išties nemažai – 37 tūkst., o draudimo išmokos jau viršija 50 mln. eurų. Į akląją zoną patenka visi ERGO Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius pastebi, kad dalies eismo įvykių dažnai išvengti itin sudėtinga. Vieni tokių susiję su patekimu į akląją zoną – aplink transporto priemonę esančią ir dėl jos konstrukcinių elementų nematomą teritoriją. Dažniausiai aklojoje zonoje

Aplinkosaugininkai primena: nuo gruodžio 15 d. įsigaliojo draudimas gaudyti vėgėles

Aplinkos apsaugos departamentas atkreipia dėmesį, kad vėgėlių žvejybos draudimas skirtas apsaugoti šių žuvų populiaciją neršto metu ir gausinti šių žuvų išteklius. Prasidėjus vėgėlių gaudymo draudimui aplinkosaugininkai tikrins, ar laikomasi taisyklių ir žvejojama atsakingai. Nuo gruodžio 15 d. iki sausio 31 d. šių žuvų žvejyba draudžiama visuose vandens telkiniuose. Taip pat šiuo laikotarpiu draudžiama žvejoti tamsiuoju paros metu, nuo saulės laidos iki patekėjimo (vadovaujantis įrašais kalendoriuje), pagrindinėse vėgėlių nerštavietėse – Nemuno upėje nuo Gėgės upės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžio

Ligonių kasos primena privalomojo sveikatos draudimo garantijas neįgaliesiems

Mums visiems kartais reikia šiek tiek pastangų visaverčiam gyvenimui gyventi. Tačiau daugiau kaip 220 tūkst. žmonių Lietuvoje neretai tenka labai stengtis, kad pasiektų kitiems paprastą tikslą. Tai – žmonės su negalia, į kurių kasdienybės iššūkius turėtume atkreipti dėmesį. Kaip šiuos iššūkius kasdien gali palengvinti privalomojo sveikatos draudimo garantijos? Draudimas valstybės lėšomis Esminis palengvinimas – privalomasis sveikatos draudimas (PSD). Nedirbantys gyventojai, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti neįgaliaisiais, PSD yra draudžiami valstybės lėšomis. Tai reiškia, kad šiems žmonėms nereikia mokėti PSD įmokos,

Baigus mokyklą – savarankiškas rūpestis sveikatos draudimu

Artėja rugpjūčio 31 diena – terminas, iki kada baigusieji mokslus yra drausti privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) valstybės lėšomis. Ligonių kasos primena, į ką atkreipti dėmesį po rugpjūčio 31-osios abiturientams ir studentams. Tęsiantys dieninius mokslus yra draudžiami valstybės Jei baigusieji bendrojo lavinimo mokyklas pradės studijuoti, o vieną ar kitą studijų kursą baigusieji toliau tęs nuolatines (dienines) studijas ar vyks į Europos Sąjungos (ES) šalis pagal mainų programas, tokie asmenys iki studijų pabaigos ir toliau bus draudžiami valstybės lėšomis. Jiems patiems mokėti

Įtampų šuolius sukelia ne tik žaibai. Tai gali sugadinti buitinę įrangą

iškrovos

Įtampos šuoliai elektros tinkle – dažnai pasitaikanti namų įrangos gedimų priežastis. Pasak ekspertų, nors įprastai teigiama, kad įtampos šuolius sukelia žaibai, jie toli gražu nėra vieninteliai tokių gedimų kaltininkai. „Įtampos šuolių sukeliami buitinės technikos gedimai pasitaiko visus metus – nebūtinai per žaibų sezoną, nors šis akivaizdžiai padidina tokių incidentų dažnumą. Gyventojų patiriami nuostoliai dėl įtampos svyravimų elektros tinkle gali siekti nuo kelių šimtų iki dešimčių tūkstančių eurų“, – sako Mindaugas Ratkevičius, draudimo bendrovės BTA Turto ir specialiųjų rizikų žalų reguliavimo

Atšauktas laikinas draudimas lankytis Šilutės rajono miškuose

Informuojame, kad nuo birželio 22 d. atšauktas laikinas draudimas fiziniams asmenims lankytis Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje esančiuose miškuose. Šilutės rajono savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio birželio 22 d. potvarkiu paskelbta: „Vadovaudamasis vietos savivaldos įstatymo 25 straipsnio 5 dalimi ir atsižvelgdamas į valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos Šilutės regioninio padalinio prašymą „Dėl laikino uždraudimo lankytis miškuose atšaukimo“ nutariu nuo 2023 m. birželio 22 d. atšaukti laikiną draudimą fiziniams asmenims lankytis Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje esančiuose miškuose“. Netekusiu galios pripažintas Šilutės rajono savivaldybės

Jau draudžiama žvejoti karšius Nemuno žemupyje

Nuo balandžio 20 d. įsigaliojo draudimas žvejoti karšius visuose Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose, išskyrus polderiuose. Draudimas galios iki gegužės 20 d. Visas žemupys – regioninis parkas Žvejojantiems Nemune reikėtų atkreipti dėmesį, kad į Nemuno deltos regioninio parko ribas patenka visas Nemuno ruožas nuo Galzdonų salos žemyn ir Atmata iki žiočių. Į Nemuno deltą atplaukia neršti didžioji dalis Kuršių marių karšių populiacijos, todėl jos apsauga neršto metu labai svarbi saugant šių žuvų išteklius. Tuo tarpu ežeruose, tvenkiniuose ir į

Nuo kovo 15 d. draudžiama tvarkyti vandens telkinius

Žemės savininkai, norintys savo teritorijoje susitvarkyti vandens telkinių pakrantes, turėtų žinoti – kovo 15 d. įsigaliojo draudimas atlikti vandens telkinių tvarkymo darbus. Šis draudimas svarbus vandens paukščių perėjimo, pavasarinio žuvų neršto ir migracijos laikotarpiu ir tęsis iki birželio 30 dienos. Darbai, kurių šiuo laikotarpiu negalima atlikti: vandens telkinio valymas ir pakrantės tvarkymas. Taip pat, pavyzdžiui, vandenyje augančių makrofitų pjovimas ir (arba) šalinimas, mineralinio grunto paskleidimas ant vandens telkinio dugno, dirbtinių nerštaviečių įrengimo darbai ir kt. Atkreipkite dėmesį Vandens telkinių tvarkymo

Įsigalioja draudimas paukščių perėjimo laikotarpiu kirsti medžius

Aplinkos ministerija primena, kad nuo kovo 15 d. prasideda aktyvus paukščių veisimosi laikotarpis, kuris tęsis iki rugpjūčio 1 d., todėl nebegalima kirsti ar intensyviai genėti saugotinų medžių – viešųjų želdinių ir želdynų. Privatiems želdiniams šis draudimas netaikomas, tačiau kviečiame būti sąmoningais ir netrikdyti sparnuočių ramybės. Išimtys galimos tais atvejais, kai saugotini medžiai kelia pavojų gyventojams, jų turtui, statiniams, eismo ar skrydžių saugumui. Taip pat, kai tai būtina remontuojant, rekonstruojant ar tiesiant naują valstybinės reikšmės kelią, įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus.

Gamtos jėgos nenuspėjamos – ką reikia žinoti automobilių vairuotojams

Ekspertai pastebi, kad dėl permainingų orų vairuotojai pastaraisiais mėnesiais patyrė daug nuostolių dėl automobilių, ne išimtis ir pastarosios dienos, kai pavasaris prasidėjo su pūga bei didžiuliu vėju. Tačiau duomenys rodo, kad ir visi praėję metai buvo itin permainingi, o stichinės nelaimės pridarė daug nuostolių transporto priemonėms. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, dėl stichinių nelaimių nukentėjus automobiliams  buvo išmokėta daugiau nei 1,3 milijono eurų patirtiems nuostoliams padengti.   Vis sudėtingiau nuspėti, ką dar gali iškrėsti gamta ir kaip apgadinti žmonių turtą. Gamtos išdaigos vis

Kodėl būtina drausti skraidinamą krovinį?

Oro transportas tapo vienu iš greičiausių, saugiausių ir ekonomiškiausių būdų gabenti prekes visame pasaulyje. Dauguma krovinių vežimo oru bendrovių visiems kroviniams suteikia minimalią draudimo sumą, vadinamą vežėjo civilinės atsakomybės draudimu. Tačiau ši apsauga įprastai būna nedidelė. Jį dažnai sudaro daug išimčių, įskaitant potvynius, žemės drebėjimą, kitas stichines nelaimes. Ir paprastai nenumato kompensacijos už didelės vertės ir subtilias prekes. Dėl šių apribojimų daugelis didelių laivybos bendrovių ieško papildomo draudimo, norėdami apsisaugoti nuo sudaužymo, vagystės, prekių praradimo, o kai kuriais atvejais –

Automobilių detalių vagysčių vėl daugėja. Į ką taikosi ilgapirščiai?

Keičiasi automobilių vagysčių tendencijos – dvejus metus iš eilės mažėjusi statistika, deja, vėl auga. Draudimo bendrovės duomenimis, apvagiami naujesni automobiliai, kurių detalės ir elektroninė įranga kainuoja brangiau. Daugėja atvejų, kai ilgapirščiai nusitaiko ne tik į detales, bet ir į transporto priemonės salone paliktus daiktus.  Vagia žibintus, katalizatorius, vairus Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, dažniausiai vagiami žibintai, katalizatoriai ir vairai. Žibintai jau ne vienerius metus mėgstamiausias vagių grobis.  Pastarųjų detalių vagystės sudaro beveik penktadalį visų atvejų. Katalizatoriai šiais metais užima antrąją vietą,

Vasaros atostogų pavojai. Kaip apsaugoti vaikus?

Vasarą prasideda ir vaikų atostogos, su jomis didėja rizika, kad mažieji, kurie lekia ne į mokyklą, o į kiemą pažaisti ar išvyksta į stovyklą, gali susižeisti ar pridaryti nemalonumų kitiems – kad ir netyčia. Draudikai pastebi, kad klientai, besirenkantys asmens draudimą, pastaruoju metu tampa vis sąmoningesni ir renkasi platesnes apsaugas, didesnes draudimo sumas bei draudžia visus šeimos narius, įskaitant vaikus. Vaikai grįžta į vasaros stovyklas Koronaviruso pandemijai traukiantis iš Lietuvos, tėvai šiais metais jau kur kas drąsiau siunčia vaikus į

Vyriausybė pritarė, kad medžiotojams būtų privaloma drausti civilinę atsakomybę

Vyriausybė pritarė Seimo siūlymui įvesti privalomą civilinį draudimą kiekvienam medžiotojui. Tačiau siūlo nustatyti vėlesnę šios prievolės įsigaliojimo datą ir numatyti instituciją, kuri vykdys priežiūros funkciją. „Medžiotojai turi apsidrausti, nes tai apsaugos juos pačius nuo įvairių sudėtingų situacijų, kuriose jie gali atsidurti įvykus nelaimei medžioklės metu. Todėl šis sprendimas yra tikrai prasmingas“, – komentavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Medžioklės įstatyme įtvirtinus pareigą medžiotojams draustis civilinės atsakomybės draudimu bus garantuojamas žalos atlyginimas tretiesiems asmenims, jei jiems, jų sveikatai ar turtui būtų padaryta

Aktualu nuosavų namų turėtojams: neišvalyti kaminai ir krosnys kelia gaisro riziką

Šildymo sezonui einant į pabaigą labai tinkamas metas pradėti ruošti šildymo sistemas ateinančiam sezonui. Patartina kaminų ir krosnių valymo bei profilaktikos darbų nepalikti paskutinei akimirkai – Lietuvoje kasmet gyvenamosios paskirties pastatuose kyla per 2000 gaisrų. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, praėjusiais metais ketvirtadalis visų gesinamų gaisrų kilo gyvenamosios paskirties pastatuose – net 2261 atvejis. Nors gaisrų, palyginus su 2019 m., truputį sumažėjo, žuvusiųjų gaisruose skaičius išaugo kone trečdaliu – 36 proc. Nerimą kelia šių metų statistika. PAGD duomenimis,

Paspirtukų vairuotojai patiria nuostolių

Elektrinis paspirtukas – puikus sprendimas, norint greitai ir saugiai nukeliauti netolimą atstumą. Vis dėlto tai yra transporto priemonė, todėl jai galioja Kelių eismo taisyklės. Draudikai pastebi, kad kasmet daugėja važiuojančiųjų paspirtukais sukeltų eismo įvykių.  Žala kasmet didėja  „Elektriniai paspirtukai, kuriems nereikalingas vairuotojo pažymėjimas, gali važiuoti iki 25 kilometrų per valandą greičiu, todėl jais paprasta aplenkti dviratininkus ir pėsčiuosius, tačiau vienas neatsargus manevras gali sukelti pavojingą situaciją. Su paspirtukais susijusias žalas fiksuojame jau keletą metų. 2019 metais tokių žalų buvo 140,

Dėl netinkamų padangų žalą gali tekti atlyginti patiems

Dygliuotas žiemines padangas pasikeisti į vasarines šiemet galima iki gegužės 10 d. Tuo tarpu su žieminėmis nedygliuotomis padangomis važinėti galima ir šiltuoju sezonu. Itin svarbu, kad padangos būtų tinkamos techninės būklės, todėl draudikai rekomenduoja patikrinti naudojamų padangų protektoriaus gylį, nusidėvėjimo tolygumą ir oro slėgį jose. Skirtingai nei žiemą, kai su vasarinėmis padangomis važinėti draudžiama, nedygliuotos žieminės padangos pavasarį ir vasarą yra leistinos. „Jei automobilio techninė būklė neatitinka reikalavimų ir dėl to įvyksta eismo įvykis – draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam

S. Skvernelis: šventinį savaitgalį bus ribojamas patekimas į visus šalies miestus ir miestelius

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad šventinį Velykų savaitgalį bus ribojamas patekimas į miestus ir miestelius. „Negalime atsipalaiduoti. Negalime rizikuoti, tai vis dar per daug pavojinga. Todėl prašau: susilaikykime nuo viešnagių ir kelionių, pasveikinkime ir palinkėkime sveikatos šeimos nariams bei artimiesiems nuotoliniu būdu. Visi esame pasiilgę atskirai gyvenančių senelių, tėvų, kitų šeimos narių. Tačiau geriausia, ką šiandien galime padaryti dėl jų ir dėl savęs pačių – nevažiuoti sveikinti ir lankyti jų per Velykas“, – feisbuke pranešė S. Skvernelis. Kaip paskelbė

Galvos skausmas darbdaviams: vaikai – mokytis, tėvai – nedarbingumo pažymėjimų

Rudenį į ugdymo įstaigas sugrįžę mažyliai ima aktyviai „dalintis“ ligomis, o tėvams tenka rašytis nedarbingumą bei slaugyti atžalas. Personalo specialistai pastebi, kad rugsėjis yra naujas išbandymo metas darbdaviams. Vos pasibaigus aktyviam atostogų sezonui įmonės turi spręsti, kaip užtikrinti produktyvų darbą, kai prasideda šaltojo sezono nedarbingumo lapelių bumas. Rudenį užgriūna ligų sezonas Oficiali statistika patvirtina, kad nedarbingumo pažymėjimų skaičius Lietuvoje šokteli kiekvieną rudenį. „Sodros“ pateikiamais duomenimis, 2013-2017 metais laikino nedarbingumo atvejų rugsėjį-spalį, palyginti su vasaros mėnesiais, vidutiniškai padaugėja apie 30 procentų.