Traumos: bėgiojant ar važinėjant dviračiu dažniausiai nukenčia keliai, čiurnos ir galva

traumosŠylant orams vis daugiau žmonių grįžta prie aktyvaus laisvalaikio – bėgiojimo, važiavimo dviračiu ar treniruočių lauke. Vis dėlto kartu su didėjančiu fiziniu aktyvumu kasmet fiksuojamas ir išaugęs traumų skaičius, kuris dažnai susijęs ne su nelaimingais atsitikimais, o su netinkamu pasiruošimu.

Draudimo bendrovės ERGO duomenimis, pavasarį ypač padaugėja traumų, patiriamų bėgiojant ar važiuojant dviračiu. Dažniausiai jos kyla dėl neteisingos judėjimo technikos, per didelio krūvio arba fizinio aktyvumo pradėjimo be tinkamo apšilimo.

Svarbu vyresniems

Bėgikų patiriamos traumos skiriasi priklausomai nuo amžiaus. Vyresni žmonės dažniau susiduria su minkštųjų audinių patempimais, kuriuos lemia sumažėjęs raumenų elastingumas ir sausgyslių atsparumas. Tuo tarpu jaunesniems aktyviai sportuojantiems asmenims dažniau pasireiškia su sąnariais susijusios problemos. Dažniausiai nukenčia keliai, čiurnos ir pėdos – pasitaiko kelio girnelės skausmas dėl netinkamos bėgimo technikos, blauzdos raumenų ar sausgyslių patempimai, taip pat sąnarių išnirimai.

Važiuojant dviračiu traumų dažniausiai būna parvirtus ar su kuo nors susidūrus. Fiksuojami ne tik paviršiniai nubrozdinimai ar minkštųjų audinių pažeidimai, bet ir rimtesni sužalojimai – galūnių kaulų lūžiai, raktikaulio ar dilbio pažeidimai, galvos bei dantų traumos.

Kaip išvengti susižeidimų?

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad daugumos šių traumų galima išvengti skiriant daugiau dėmesio pasiruošimui. Prieš pradedant aktyvesnį sezoną svarbu palaipsniui didinti fizinį krūvį ir nebandyti iš karto grįžti prie ankstesnio tempo. Taip pat rekomenduojama skirti laiko apšilimui, pasirinkti tinkamą avalynę ir įvertinti savo fizinę būklę. Važiuojant dviračiu būtina pasirūpinti apsaugos priemonėmis – šalmu, o taip pat įsitikinti, kad transporto priemonė yra techniškai tvarkinga.

Gydymo išlaidos ir draudimas

Patyrus traumą, pasekmės dažnai neapsiriboja vien fiziniu diskomfortu. Laikinas ar ilgesnis nedarbingumas reiškia ir finansinius iššūkius, ypač jei žmogus negali dirbti ar turi papildomų gydymo išlaidų. Naujausi atvejai išlieka gana tipiški, pavyzdžiui, nukritus nuo riedlentės patirtas rankos lūžis buvo kompensuotas apie 500 eurų suma dėl pasirinktos nedidelės draudimo apsaugos. Tuo tarpu išmokos dėl sudėtingesnių lūžių gali siekti ir kelis tūkstančius eurų.

Pasak ERGO Asmens ir civilinės atsakomybės žalų administravimo skyriaus vadovė Linos Karutienės, aktyvus laisvalaikis, nors ir naudingas sveikatai, taip pat reikalauja atsakingo požiūrio.

„Nelaimingi atsitikimai dažnai įvyksta tuomet, kai žmogus po ilgesnės pertraukos staiga grįžta prie intensyvaus fizinio aktyvumo. Tokiose situacijose svarbu ne tik rūpintis savo sveikata, bet ir būti pasiruošus galimoms pasekmėms. Nelaimingų atsitikimų draudimas padeda sušvelninti finansinį krūvį, kai dėl traumos tenka laikinai atsisakyti įprasto gyvenimo ritmo“, – sako L. Karutienė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad dalyvaujant oficialiai organizuojamose varžybose ar sporto renginiuose, rekomenduojama įvertinti papildomą riziką ir pasirūpinti platesne draudimo apsauga.

Pagal ERGO inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite