Audra patikrino nudžiūvusių eglių stiprumą. Petro Skutulo nuotr.

„Lietuvos draudimo“ žalų ekspertų duomenimis, praėjusį savaitgalį (gruodžio 27-28 d.) siautusi audra Lietuvoje pridarė nuostolių gyventojų turtui. Daugiausiai nukentėjo pastatų stogų konstrukcijos ir dangos, fasadų apdaila, smulkieji statiniai. Dėl lūžusių medžių ir jų šakų yra apgadintų transporto priemonių. Gyventojų sužalojimų, turimais duomenimis, išvengta. 

Bendrovės duomenimis, iki gruodžio 29 d. 12 val. buvo sulaukta beveik 150 kreipinių atlyginti žalą, kurių bendra nuostolių suma sudaro apie 120 tūkst. eurų. Skaičiuojama, kad vidutinė šios audros padarytos vienos žalos suma siekia apie 800 eurų.

Pasak „Lietuvos draudimo“ klientų aptarnavimo centro vadovo Manto Norkaus, paprastai nustatyti realų praūžusios gamtos stichijos padarinių mastą užtrunka apie tris paras. Per tokį laikotarpį dauguma nukentėjusių klientų praneša apie patirtą žalą. 

„Nors gyventojai audros išvakarėse gavo civilinės saugos pranešimus apie numatomą vėjo sustiprėjimą ir raginimą pasirūpinti savo turtu, nuostolių išvengti vis tiek nepavyko. Audra niokojo pastatus, laužė medžius ir jų šakas, gadino smulkius turto objektus, pavyzdžiui, šiltnamius, stogines, lauko baldus. Audrai nurimus ir gyventojams vertinant patirtą žalą, registruojame daugiau ikreipinių dėl žalos atlyginimo“, − sako M. Norkus.

Pasak eksperto, preliminariais vertinimais, bendra šios audros padarinių suma gali siekti 250 tūkst. eurų. Tikslesni duomenys bus žinomi pasibaigus šventiniam periodui. 

Kaip ir buvo prognozuota, didžiausią savo jėgą audra parodė šalies vakariniame regione. Palangoje, Neringoje, Klaipėdoje, Kretingoje, Karklėje ir kitose pajūrio vietovėse vėjo gūsiai vietomis viršijo 30 m/s. 

Tuo metu likusioje šalies dalyje vėjo šėlsmas nebuvo toks intensyvus, ir toli nuo pajūrio ruožo esančiuose šalies regionuose žalos patyrė nedaug kas. 

Patyrusiems žalą gyventojams „Lietuvos draudimo“ žalų ekspertas M. Morkus pataria pirmiausia kviesti avarines tarnybas ir, jei yra galimybė – stengtis mažinti nuostolį. Siekiant operatyvaus žalos atlyginimo, sugadinimus ir kitą patirtą žalą būtina nufotografuoti ir kreiptis į savo draudimo bendrovę. 

Trečdalis valdo būstą, tačiau nėra jo apdraudę 

Anksčiau šiais metais atliktas tyrimas atskleidė, kad per metus pastebimai išaugo savo pagrindinį būstą apdraudusių gyventojų dalis. 6 iš 10 šalies gyventojų (62 proc.) nurodo nuosavybės teise valdantys namą, butą ar kotedžą ir yra pasirūpinę jo draudimu. Tai rodo „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas reprezentatyvus gyventojų tyrimas. 

Lyginant su identišku tyrimu, atliktu praėjusiais metais, savo būstą apdraudusių gyventojų per metus padaugėjo 10 procentų.  

Remiantis tyrimo rezultatais, nuosavą būstą valdantys, tačiau neturintys jo draudimo šių metų pavasarį nurodė 28 proc. respondentų. Tuo metu kas dešimtas gyventojas (10 proc.) teigė neturintis jam priklausančio būsto, kurį galėtų drausti.

Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą 2025 m. kovo mėnesį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1012 Lietuvos gyventojų, gyvenančių įvairiose šalies vietose ir atstovaujančių amžiaus grupėms nuo 18 iki 75 metų.

Pagal „Lietuvos draudimo“ inf.