Laukia penkios šventinės dienos. Ką būtina padaryti paliekant namus? 

Šventiniu laikotarpiu Lietuvos gyventojai mėgsta išvykti iš namų – lankyti artimuosius, keliauti. „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad 61 proc. šalies gyventojų kartais arba bene visada per didžiąsias žiemos šventes iš namų išvyksta ilgesniam laikui. 

Šių metų kalendorius tam itin palankus – daugelis dirbančiųjų galės džiaugtis net penkiomis šventinėmis dienomis. Ekspertas pataria, kaip paliekant namus kelioms dienoms sumažinti vagysčių riziką.

Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, pernai užfiksuotos 677 vagystės. Dauguma jų įvyko gyvenamuosiuose namuose, o kas dešimta – butuose. Iš viso per praėjusius metus klientams padengta 389 tūkst. eurų žala, patirta dėl vagysčių. Didžiausi vienos vagystės nuostoliai – 35 tūkst. eurų. Daugiausiai vagysčių draudikai fiksuoja Vilniaus regione. 

Kaip apsaugoti namus išvykstant

„Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis primena, kad pagrindinė taisyklė išvykstant iš namų kelioms dienoms – sudaryti įspūdį, kad jie nėra tušti. 

„Paprašykite patikimo kaimyno, šeimos nario ar draugo prižiūrėti jūsų namus, kol būsite išvykę. Svarbu, kad kas nors kartkartėmis užsuktų, apžiūrėtų aplinką ir nedelsdamas praneštų, pastebėjęs ką nors įtartino. Vagišiai paprastai kurį laiką stebi būstą, į kurį yra nusitaikę įsilaužti. Jeigu ten vakarais užsidega šviesa ar ateina kaimynai palaistyti gėlių, tai jau signalas, kad namuose kažkas yra. Dažniausiai įsilaužiama į tuos namus, kurie palikti be priežiūros ir kuriuose nieko nėra“, – sako A. Juodeikis. 

Jei per šventes snigs, gyvenantiems nuosavame name A. Juodeikis pataria pasirūpinti sniego valymu. Apsnigtas ir nevalytas įvažiavimas rodo, kad namuose nieko nėra. Verta paprašyti kaimynų ar pasamdyti žmogų, kuris nuvalytų sniegą kieme ir važiuojamąją dalį. 

„Svarbų vaidmenį, užtikrinant namų saugumą, gali atlikti išmaniosios technologijos. Šiuolaikinės išmaniųjų namų programėlės leidžia lengvai prižiūrėti namus per atstumą. Pavyzdžiui, išmaniosios lemputės leidžia uždegti šviesą naudojantis telefono programėle. Tai sudarys įspūdį, kad esate namuose. Stebėjimo kameros, judesio jutikliai ar išmaniosios spynos taip pat gali suteikti ramybės. Net paprasta judesio sensoriaus lempa ar durų ir langų jutikliai, siunčiantys žinią į mobilųjį telefoną, gali būti veiksmingi“, – sako A. Juodeikis. 

Ekspertas taip pat primena būti atsargiems dalinantis informacija apie savo buvimo vietą socialiniuose tinkluose. Skelbimas viešoje internetinėje erdvėje atskleidžia, kad jūsų nėra namuose, ir gali patraukti ilgapirščių dėmesį.

„Reikėtų paslėpti ir lauke laikomą turtą. Dviračius, sodo įrankius ar kitus daiktus laikykite užrakintuose sandėliukuose ar garažuose. Naudokite tvirtas spynas, kurios atsparios kirpimui. Tuo tarpu juvelyriką, grynuosius pinigus, svarbius dokumentus patartina laikyti seife. Juose smulkus turtas bus patikimai apsaugotas ne tik nuo vagysčių, bet ir gaisrų, audrų“, – komentuoja A. Juodeikis. 

Išvykstant būtina pasirūpinti užpylimo prevencija 

Paliekant namus ilgesniam laikui, reikėtų pasirūpinti ir kitų galimų žalų prevencija. „Lietuvos draudimo“ tyrimo duomenimis, net pusė šalies gyventojų bent kartą yra susidūrę su vandens užpylimu jų namuose arba nukentėję dėl to, kad vanduo pateko iš kaimynų būsto. 

Dėl to, pasak A. Juodeikio, išvykstant iš namų svarbu užsukti vandens sklendes. Tokiu atveju prakiuręs vamzdis, žarnelė ar maišytuvas nepridarys žalos, kol šeimininkų nėra namuose.

Specialistas priduria, kad buitiniai prietaisai gali naudoti elektros energiją net ir tada, kai jie nenaudojami, bet yra įjungti į elektros tinklą. Tad jis pataria išvykstant išjungti iš tinklo visus įrenginius, kurie nebus naudojami: skalbyklę ir džiovyklę, televizorių, kompiuterį, skrudintuvą, kavos virimo aparatą ir kitus prietaisus.

„Net apsidraudus būstą, svarbu papildomai pasirūpinti ir namų turto draudimu tam, kad įvykus nelaimei ar vagystei būtų atlyginami nuostoliai už apdraustame būste esančius daiktus. Taip pat reikėtų reguliariai peržiūrėti ir draudimo sutartį. Ar seniau sudaryta ji vis dar atitinka turimo turto vertę? Nepamirškite į sutartį įtraukti naujai įsigytų daiktų: išmaniųjų renginių, lauko technikos ir panašiai. Neperžiūrėjus ir neatnaujinus draudimo sutarties, išmokos gali neužtekti nuostoliams padengti“, – sako A. Juodeikis.

Apie tyrimą

Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. 2025 m. spalio mėnesį buvo apklausti 1015 Lietuvos gyventojų, atstovaujančių įvairioms amžiaus grupėms nuo 18 iki 75 metų.

„Lietuvos draudimo“ inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Rastas sužalotas vyras

policija

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Lapkričio 12 d. per pietus prie namo Gluosnių g., Šilutėje, rastas vyras, gim. 1993 m., su sužalojimais. Jis pristatytas į gydymo įstaigą detalesnei apžiūrai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Lapkričio 12 d. į Tauragės apskr. VPK kreipėsi vyras, gim. 1949 m., kuris pareiškė, kad lapkričio 11 d. popietę  Šyškų k. (matyt, turima galvoje Šyšos kaimas? – red. pastaba), Šilutės sen., savo gyvenamojo namo palėpėje tvarkydamas patalpas rado paketą su 16 vnt. trotilo paketų. Į

Jaunesni gyventojai būste pasigenda erdvės, vyresniems rūpi būsto energinis efektyvumas

Laura

Kas penktas Lietuvos gyventojas (21 proc.) yra nepatenkintas savo būsto dydžiu, rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta apklausa. Dar 14 proc. apklaustųjų netenkina prasta būsto būklė ar remonto poreikis, 13 proc. – nepakankamas energinis efektyvumas, o 10 proc. – per didelės komunalinių paslaugų ir būsto priežiūros išlaidos. Kada šie trūkumai tampa paskata ieškoti naujų namų ir ką reikėtų įvertinti prieš nusprendžiant keisti būstą, pasakoja „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė. Jaunesniems gyventojams erdvės trūksta dažniau Apklausos duomenimis, per mažas gyvenamasis

Striukės – ir už 100, ir už 1000: ekspertė paaiškino pagrindinius skirtumus

Juodos, mėlynos, žalios ir violetinės, pūkinės ir sintetinio pluošto, nuo lietaus, vėjo ar sniego – striukių rūšių, dydžių ir stilių yra visokių. Skiriasi ir jų kainos: kol vienas galima įsigyti vos už 100 eurų, kitos gali atsieiti 500 eurų ar net daugiau. Anot „Sportland“ pranešimo žiniasklaidai, kainų skirtumai parodo ir tam tikrus skirtumus tarp rūbų. Vis dėlto, sprendimą įsigyti artėjančiai žiemai tinkamiausią striukę lemia ne kaina. Šiemet, kaip ir pastaruosius keletą metų, dominuoja juodos, mėlynos, pilkos, chaki spalvų striukės. Šį

Lietuvoje daugėja sergančių cukriniu diabetu. Antro tipo cukrinis diabetas vis dažniau nustatomas jaunesniems

cukrus

Minint Pasaulinę diabeto dieną, Higienos institutas atkreipia dėmesį į cukrinio diabeto (CD) tendencijas Lietuvoje: 2021–2025 m. sergančiųjų šia liga pagausėjo 16,4 proc., taip pat daugėja antro tipo CD atvejų tarp 18–44 m. gyventojų.  Higienos instituto duomenimis, 2025 m. Lietuvoje cukriniu diabetu sirgo 174 240 asmenų – 24 513 daugiau nei 2021 m. Daugumą sergančiųjų sudarė antrojo tipo CD – 2025 m. jis buvo registruotas 166 847 asmenims, o pirmo tipo CD sirgo 9 630 gyventojų. Pirmo tipo diabetas išsivysto, kai

Taip pat skaitykite