Šiemet užfiksuota jau 37 tūkst. avarijų – ekspertas pataria vairuotojams būti budriems

Draudimo bendrovės ERGO ekspertas dalinasi patarimais, kurie gali padėti išvengti bent dalies kelyje pasitaikančių incidentų. Ypač kai  eismo įvykių šiemet užfiksuota išties nemažai – 37 tūkst., o draudimo išmokos jau viršija 50 mln. eurų.

Į akląją zoną patenka visi

ERGO Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius pastebi, kad dalies eismo įvykių dažnai išvengti itin sudėtinga. Vieni tokių susiję su patekimu į akląją zoną – aplink transporto priemonę esančią ir dėl jos konstrukcinių elementų nematomą teritoriją. Dažniausiai aklojoje zonoje vairuotojas atsiduria tada, kai jo automobilio priekinis ratas susilygina su kitos transporto priemonės galiniu bamperiu, ir joje lieka iki lenkimo pabaigos.

„Itin atsargiems reikėtų būti persirikiuojant į kitą eismo juostą, ruošiantis pasukti ir sustoti, nepamirškite, kad dėl aklosios zonos kita transporto priemonė, atrodytų, išdygsta lyg iš niekur. Sureaguoti ir išvengti avarinės situacijos, kai kitas vairuotojas įsiveržia į jūsų erdvę, ar tai padarote jūs, gali būti per vėlu, viską lemia vos viena akimirka. Svarbu ir tai, kad su akląja zona gali susidurti ne tik visi lengvųjų automobilių, bet ir sunkiasvorių bei dviračių transporto priemonių vairuotojai“, – perspėja ERGO atstovas.

Ypatingas dėmesys – veidrodėliams

Norint sumažinti galimybes patekti į akląją zoną, visų pirma ypatingą dėmesį reikėtų skirti tinkamam veidrodėlių sureguliavimui. Šoniniuose veidrodėliuose turėtų matytis automobilio šonas ir kuo didesnė kelio dalis, horizonto linija privalo atsidurti ten, kur baigiasi viršutinis veidrodėlio ketvirtadalis žiūrint nuo viršaus. Jei šoniniai veidrodėliai sureguliuoti per žemai, gali būti sunku pastebėti toliau važiuojančias transporto priemones, jei per aukštai – važiuojančias arti. Tuo metu galinio vaizdo veidrodėlis turi būti pasviręs, jame turėtų matytis visas galinis stiklas.

„Jei visi šie veidrodėliai sureguliuoti tinkamai, nereikės sukinėti galvos, pasilenkti ar pasvirti į šoną, šie papildomi veiksmai vairuojant vargina ir blaško. Naujuose automobiliuose išvengti aklosios zonos spąstų taip pat padeda papildomos saugumo sistemos, ant šoninių veidrodėlių pasirodantys ryškūs simboliai. Jei automobilyje tokių saugumo sistemų nėra, pigus sprendimas – ant šoninių veidrodėlių kampuose klijuojami papildomi sferiniai veidrodėliai“, – pataria R. Pocius.

Rikiuojantis praleiskite dideles transporto priemones

ERGO atstovas taip pat pažymi, kad reikia būti itin atidiems norint įvažiuoti iš greitėjimo juostos, kai pagrindiniu keliu važiuoja krovininis automobilis ar autobusas.

„Jei važiuojate šalia didelės transporto priemonės jai iš dešinės, tikėtina, jog jos vairuotojui esate nematomi, todėl rekomenduojama persirikiuoti jai pravažiavus. Stenkitės dideles transporto priemones aplenkti tik joms pravažiavus, neskubėkite, kadangi tokioje situacijoje krovininio automobilio ar autobuso vairuotojams jus sunku pamatyti. Siekiant aplenkti ir užvažiuoti priešais tokią transporto priemonę gana nemaža tikimybė, kad įvyks eismo įvykis“, – patikslina ekspertas.

Pažiūrėkite ir per petį

Saugumui kelyje itin svarbūs ne tik technologiniai sprendimai, bet ir tinkamas vairuotojų elgesys. Prieš atliekant manevrą būtina bent kelis kartus pažvelgti į visus veidrodėlius, ar neatsirado kliūtis automobilio judėjimo kryptimi. Tikrinti galinio vaizdo veidrodėlį reikėtų kas penkias sekundes. Patariama pažiūrėti ir per petį. Prieš rikiuojantis į kairę – per kairį petį, prieš rikiuojantis į dešinę – per dešinį. Dviem transporto priemonėms keliaujant panašiu greičiu aklojoje zonoje automobilis gali likti net kelias sekundes, todėl visuomet reikėtų būti ypatingai atsargiems.

„Itin svarbu ir tinkamai informuoti kitus eismo dalyvius. Planuokite savo veiksmus kelyje, posūkio signalą įjunkite gerokai prieš atliekant manevrą, iki jo likus bent 40 metrų. Jei patys pakliuvote į kito vairuotojo akląją zoną, prilėtinkite ar atsitraukite, kad jus pamatytų“, – teigia ERGO atstovas.

ERGO komunikacijos projektų vadovė Jolanta Karpuškienė

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite