Nuo kovo 15 d. draudžiama tvarkyti vandens telkinius

Žemės savininkai, norintys savo teritorijoje susitvarkyti vandens telkinių pakrantes, turėtų žinoti – kovo 15 d. įsigaliojo draudimas atlikti vandens telkinių tvarkymo darbus. Šis draudimas svarbus vandens paukščių perėjimo, pavasarinio žuvų neršto ir migracijos laikotarpiu ir tęsis iki birželio 30 dienos.

Darbai, kurių šiuo laikotarpiu negalima atlikti: vandens telkinio valymas ir pakrantės tvarkymas. Taip pat, pavyzdžiui, vandenyje augančių makrofitų pjovimas ir (arba) šalinimas, mineralinio grunto paskleidimas ant vandens telkinio dugno, dirbtinių nerštaviečių įrengimo darbai ir kt.

Atkreipkite dėmesį

Vandens telkinių tvarkymo ribojimai netaikomi vykdant darbus miestų ir miestelių teritorijose, kurios teisės aktų nustatyta tvarka priskirtos rekreacinėms teritorijoms.

Taip pat paviršinio vandens telkinio kranto (pakrantės) erozijos prevencijos ir erozijos padarinių šalinimo, erozijos pažeisto kranto (pakrantės) tvarkymo ir atkūrimo priemonės taikomos, kai Civilinės saugos įstatyme nustatytais atvejais kyla didelis pavojus gyventojų gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai. Šiais atvejais visada būtinas pritarimas projektui.

Informacija, kokiems vandens telkinių tvarkymo ir jų pakrantės tvarkymo darbams būtina teikti pranešimą arba gauti pritarimą projektui, pateikiama Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo pirmame priede. Informacija, pranešimas arba prašymas gauti pritarimą projektui teikiamas atsakingai institucijai. Kadangi kiekviena situacija yra specifinė, verta pasikonsultuoti su aplinkosaugininkais.

Be to, svarbu nepamiršti, kad ir tuo atveju, jei darbai buvo atlikti leidžiamu laikotarpiu,  pašalinta augalija ir dugno nuosėdos negali būti sandėliuojamos, šalinamos ar paskleidžiamos vandens telkiniuose, pelkių ir šaltinynų teritorijose, akmenynuose, natūraliose pievose, saugomų rūšių radavietėse ir augavietėse, potvynių užliejamose teritorijose ir vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose.

Šalinant dugno nuosėdas ir pjaunant makrofitus, iškastas dugno nuosėdas ir nupjautos vandens augmenijos biomasę būtina iš karto surinkti ir išvežti sutvarkyti už vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos, t. y. kuo toliau už tiesioginės paviršinės vandens prietakos baseino ribų.

Asmuo, organizuojantis tvarkymo darbus, planuodamas naudoti ar perduoti dugno nuosėdas tręšimui žemės ūkyje, turi atlikti dugno nuosėdų tyrimus ir užtikrinti, kad tręšimui žemės ūkyje būtų naudojamos tik I kategorijos dugno nuosėdos.

„Nesurinkta vandens augalų biomasė supūva vandens telkinyje, todėl toks makrofitų pjovimas nė kiek neprisideda prie vandens telkinio kokybės ir aplinkos gerinimo. Atvirkščiai, tik sudrumsčia vandenį arba, jei susmulkinami ir paskleidžiami augalų šakniastiebiai ir pumpurai, net paskatina vandens augalijos plėtimąsi“, – sako Panevėžio valdybos Biržų aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Elona Pipiraitė.

Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad gyventojai vandens telkinių pakrantės tvarkymą glaudžiai sieja su pakrantėje augančių medžių kirtimu, krūmynų ar išvartų šalinimu. Pagal Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašą tokie darbai nelaikomi tiesioginiu pakrantės tvarkymu, jų vykdymas šiame teisės akte nereglamentuojamas. Tvarkant ar šalinant pakrantės želdynus privaloma vadovautis Želdynų įstatyme įtvirtintais reikalavimais.

Aplinkos apsaugos departamento inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pašyšių bibliotekoje bendrystė sklaido vienišumą

Pašyšiuose (Šilutės r.) vykstantys savitarpio pagalbos grupių susitikimai tampa svarbia bendruomenės gyvenimo dalimi. Nedidelėje gyvenvietėje, kurioje gyventojai kartais jaučiasi atitolę nuo didesnių miestų ir veiklų, šie susitikimai suteikia progą susitikti, pasikalbėti ir pasijusti išgirstiems. Pasak kompleksines paslaugas šeimai administruojančios Šilutės r. Vaiko gerovės ir globos centro socialinės darbuotojos Irenos Vismantienės, idėja pradėti tokius susitikimus kilo gana natūraliai – iš paprasto pokalbio su vietos bibliotekininke. Atvykusi į Pašyšius anksčiau, nei numatyta veikla, ji turėjo laiko pasikalbėti su bibliotekos darbuotoja apie vietos

Pavojingiausios atliekos šiukšliadėžėje. Vienas neapgalvotas veiksmas gali sukelti gaisrą

atliekos

Didėjant elektronikos vartojimui ir baterijų kiekiui, kartu didėja ir gaisrų rizika atliekų tvarkymo grandinėje. Pastaruoju metu vis dažniau fiksuojami atvejai, kai gaisrus sukelia netinkamai išmestos buitinės atliekos. Belaidės ausinės, sugedęs mikseris, nebeveikiantis mobilusis telefonas ar elektroninis vaiko žaislas, senos baterijos, dezodoranto balionėlis ar elektroninė cigaretė. Atrodo kaip visiškai įprastos buitinės atliekos, kurias daugelis kasdien nesusimąstydami išmeta į buitinio naudojimo konteinerius. Tačiau būtent šie daiktai šiandien įvardijami kaip vieni pavojingiausių, keliančių didžiausią gaisrų pavojų. Atliekas tvarkančios bendrovės UAB „Ekonovus“ Aplinkosaugos skyriaus

Prasidėjo miškasodis. Per dieną pasodinta beveik 44 tūkst. medelių

miškasodis

Šeštadienį Lietuvoje prasidėjo miškasodis – per kelias valandas, daugiau nei 400 savanorių Kauno, Šilutės ir Visagino miškuose pasodino beveik 44 tūkstančius medelių 10 hektarų plote. Tradiciniai SBA grupės, Valstybinių miškų urėdijos (VMU) bei Aplinkos apsaugos ministerijos organizuojama iniciatyva tampa įžanga į visą Lietuvą apimsiantį Nacionalinį miškasodį. Apie 400 SBA grupės darbuotojų ir jų šeimų narių Šilutės rajone, 4,7 ha teritorijoje iš viso pasodino 23,5 tūkst. pušų. Kauno rajone 2,7 ha plote pasodinta 10 tūkst. sodinukų, o Visagine 2,6 ha teritorijoje

Prasidėjo 2026 m. žemės ūkio naudmenų deklaravimas: ką svarbu žinoti ūkininkams

deklaravimas

Balandžio 13 d. prasidėjo 2026 m. žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas. Šiemet jam pasirengta iš anksto: atnaujintos taisyklės, patobulinta Paraiškų priėmimo informacinė sistema (PPIS), o ūkininkams sudaryta galimybė paraiškas kurti ir pildyti dar iki oficialios deklaravimo pradžios. Paraiškos bus priimamos iki birželio 12 d., o pavėluotai jas bus galima teikti iki birželio 22 d., tačiau gyvulininkystės sektoriaus atstovams svarbu atkreipti dėmesį į išimtį dėl kelių intervencinės priemonės „Gyvūnų gerovė“ veiklų – paraiškos pagal jas priimamos tik iki gegužės 15 d. „Deklaravimo pokyčiai pirmiausia

Taip pat skaitykite