Apsidraudę būstą, namų turtą ar automobilį dažniausiai neplanuojame, kad draudimu teks pasinaudoti, tai yra, kad draudimo laikotarpiu patirsime žalą. Tačiau įvykus nelaimei turimas draudimo polisas atlieka savo paskirtį – padeda sureguliuoti žalą ir amortizuoja dėl jos patirtus kaštus. Visgi pasitaiko atvejų, kai užpildžius prašymą dėl žalos atlyginimo draudikas žalos kompensuoti negali. Dėl kokių priežasčių nutinka tokios situacijos?

Verta pasidomėti nedraudžiamaisiais įvykiais

Kaip pastebi „Lietuvos draudimo“ žalų departamento vadovas Artūras Juodeikis, draudikai neretai susiduria su situacija, kai negali tenkinti prašymo atlyginti žalą, nes įvykis patenka į nedraudžiamų įvykių sąrašą. Kiekviena draudimo rūšis turi savo draudimo sąlygas ir aprašą, pagal kuriuos įvykiai skirstomi į draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius.

„Mūsų turimi duomenys rodo, kad didžiausią netenkintų prašymų atlyginti nuostolį dalį sudaro nedraudžiamųjų įvykių atvejai. Tad visada, prieš teikiant prašymą žalos atlyginimui, reikėtų atidžiai perskaityti draudimo sutartį bei taisykles, kur išsamiai aprašyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai. Ypač svarbu visas draudimo apsaugos bei nuostolio atlyginimo sąlygas išsiaiškinti ir aptarti dar prieš draudimo sutarties pasirašymą, kad nusipirkta paslauga atitiktų klientų lūkesčius“, − sako A. Juodeikis.

Pasak draudimo eksperto, tarp nedraudžiamų įvykių būsto draudimo srityje gana dažnai patenka žalos, įvykusios dėl statybos, projektavimo klaidų bei broko, taip pat dėl statybos ar remonto darbų, esančių už draudžiamojo objekto ribų. Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, dažna žalos, kaip nedraudžiamojo įvykio, atmetimo priežastis yra objekto eksploataciniai sugedimai ar nusidėvėjimo žalos.

„Dažnai užmirštama, kad pastatai bei automobiliai irgi dėvisi ir ilgainiui praranda kokybę, dėl ko gali kilti natūralus noras kreiptis į draudikus dėl žalos atlyginimo. Į šią kategoriją patenka ir natūralūs procesai, kaip pelėsis, korozija ar kondensatas. Suprantama, kad šių procesų keliama žala klientams gali kelti rūpesčių, tačiau įprastai nuo jų nėra draudžiama“, – komentuoja „Lietuvos draudimo“ atstovas.

Pasak A. Juodeikio, pasikartojantys nuostoliai dėl tos pačios priežasties taip pat gali būti nedraudžiamieji. Pavyzdžiui, vandeniui vieną kartą prabėgus pro stogą ir po tokio įvykio nesiėmus veiksmų, siekiant išvengti panašių įvykių ateityje, antrą kartą dėl tos pačios priežasties įvykusi žala greičiausiai nebus atlyginta.

Ar tikrai turite draudimą

Neretai pasitaiko ir tokių atvejų, kuomet klientai užpildo žalos atlyginimo prašymą tai žalai, nuo kurios nėra apsidraudę. „Tokie atvejai, kai klientai kreipiasi dėl žalos atlyginimo, nors nėra nuo jos apsidraudę, ypač dažnai pasitaiko būsto draudimo srityje. O šios sferos paslaugų portfelis – tikrai platus. Pavyzdžiui, suskilo stalviršis virtuvėje, bet klientas apsidraudęs tik būsto draudimu, taigi sienas ir pastato konstrukcijas, bet ne savo namų turtą. Tokiu atveju patirtos žalos atlyginti nepavyks, nes nuo tokio tipo žalos nėra apsidrausta“, – pasakoja ekspertas.

Kalbant apie būsto draudimą, A. Juodeikis atkreipia dėmesį, kad gyventojams visada rekomenduojama būstą drausti bent trimis pagrindinėmis draudimo rūšimis. Visų pirma, tai pastatų draudimas, kai apdraudžiami sienos, lubos, grindys, langai, durys ir kiti stacionariai tvirtinami elementai bei šildymo, vandentiekio ir kitos inžinerinės sistemos. Antroji aktuali draudimo rūšis yra namų turto draudimas, kai apdraudžiami būste esantys kilnojamieji daiktai. Ir galiausiai civilinės atsakomybės draudimas – tokiu atveju draudžiama nuo būsto sukeltos žalos kaimynų turtui, pavyzdžiui, užliejimo ar gaisro atvejais.

Bandymai imituoti žalą

Anot draudimo eksperto, pasitaiko ir nesąžiningų klientų, kurie praneša apie žalą, kuri yra imituojama ir iš tiesų neįvyko, arba nėra pateikiami dokumentai, įrodantys tariamo nuostolio dydį. „Draudimo praktikoje pasitaiko visko, tad tikrai būna ir atvejų, kai atsiranda bandančių gudrauti ir pabandyti gauti išmoką už žalą, kuri neįvyko. Todėl ir prašome įrodymų, jog žala iš tiesų reali – mažesnių žalų atvejų gali pakakti ir žalos nuotraukos, didesnių gali prireikti ir žalų eksperto vizito, kad būtų galima atidžiai apžiūrėti žalos mastą“, − komentuoja A. Juodeikis.

Kartais koją pakiša ir užsimiršimas − kreipdamiesi dėl žalų klientai tiesiog pamiršta prisegti čekio ar sąskaitos faktūros nuotrauką, kuri iliustruoja žalos faktą ir dydį. Visgi tokia informacija yra būtina norint gauti žalos išmoką, ir draudikas paprašys ją pateikti.

Patyrus žalą ir norint gauti išmoką, svarbūs šie veiksmai: atidžiai perskaityti draudimo sutartį ir pasitikrinti, ar žala patenka į draudžiamų įvykių sąrašą; atsižvelgti į natūralius pastatų /automobilių/ daiktų dėvėjimosi ir eksploatavimo procesus; įsitikinti, kad turite galiojantį draudimą, pagal kurį būtų kompensuota patirta žala; nepamiršti pateikti reikalingų dokumentų, pirkimo kvitų, fotografijų, kurie gali būti reikalingi įrodant įvarius patirtos žalos aspektus.

„Lietuvos draudimo“ inf.