Ar žinojote, kad draudimo specialistai sulaukia užklausų dėl pačių įvairiausių objektų – nuo jauno miško medelių ar kelių tonų smėlio statybvietėje iki Lietuvos atstovų sėkmės „Eurovizijoje“?

Ką lietuviai prašo apsaugoti dažniausiai, o kokie pageidavimai būna visiškai netikėti, pasakoja draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Gyventojų turto draudimo portfelio valdytoja Inga Žvirblytė.

Nuo eglutės iki „Eurovizijos“…

Bendrovės užklausų sąraše šiandien galima rasti pačių įvairiausių draudimo objektų: nuo jauno miško medelių ir penkių tonų smėlio statybvietėje iki pėsčiųjų takų su inžineriniais tinklais ar Kalėdų eglės, saugomos nuo vėjo žalos. Buvo drausta net ir Lietuvos atstovų sėkmė „Eurovizijoje“ – tiksliau, rizika nepatekti į finalą. O neseniai sulaukta ir saulės energetikos įmonės užklausos dėl galimybės apsisaugoti nuo nepakankamo saulės kiekio.

„Iš pirmo žvilgsnio kai kurios užklausos atrodo egzotiškos, tačiau už kiekvienos jų slypi realus interesas: vieni siekia suvaldyti verslo rizikas, kitiems svarbu apsaugoti unikalų turtą, kurio paprasčiausiai neįmanoma pakeisti kitu. Mūsų darbas – pasirūpinti tuo, kas klientui vertinga, net jei tai netelpa į įprastus rėmus“, – sako I. Žvirblytė.

Kada draudikas pasako „taip“, o kada – „ne“?

Pasak ekspertės, kuo nestandartiškesnis turtas, tuo daugiau dėmesio tenka skirti detalėms. Pavyzdžiui, juvelyriką reikalaujama laikyti seife, o namuose, kuriuose saugomi meno kūriniai ar vertingos kolekcijos, privalo veikti apsaugos ir priešgaisrinė signalizacija. Meno kūriniai bei juvelyriniai dirbiniai apdraudžiami pagal sąrašą, pateikus įsigijimo dokumentus ir nepriklausomų ekspertų parengtas vertės nustatymo išvadas.

„Visa tai daroma turint vieną tikslą – kad draudimo suma būtų aiški iš anksto ir įvykus nelaimei klientui nereikėtų įrodinėti turto vertės. Be šių sąlygų brangūs daiktai tampa pažeidžiami: kyla rizika ne tik juos prarasti dėl vagystės ar gaisro, bet ir įsivelti į ginčus dėl žalos atlyginimo dydžio“, – aiškina draudimo bendrovės atstovė.

Kai šios sąlygos įvykdomos, apdrausti įmanoma ir tikrai išskirtinius objektus. Tarp naujausių draudimo bendrovės užklausų – daugiau nei 3 tūkstančių įrašų vinilo plokštelių kolekcija, kurios vertė viršija 74 tūkst. eurų. Taip pat pavyko apdrausti šimtus medžioklės trofėjų, gyvūnų ragų kolekciją, medicininį mikroskopą ir net arfą. Vis dėlto kartais tenka ištarti ir „ne“.

„Pavyzdžiui, jei klientas turi itin brangų laikrodį, kurio vertė – nuo 15 tūkst. eurų už vienetą, bet neturi jokių dokumentų apie jo įsigijimą ar vertę, turto tiesiog neįmanoma įvertinti, tad ir apdrausti nėra kaip. Sulaukiame ir prašymų apdrausti brangius muzikos instrumentus „nuo bet kokio sugadinimo“, tačiau tokių sąlygų paprasčiausiai nebūna. Mūsų pareiga – atvirai tai pasakyti, kad klientas nesijaustų apgautas, jei išmoka neatitiktų jo lūkesčių“, – paaiškina I. Žvirblytė.

Brangu tik širdžiai – ir to pakanka

Įdomiausi atvejai, anot bendrovės atstovės, dažnai būna ne tie, kai kreipiamasi dėl brangių daiktų su autentiškumo sertifikatais. Į draudimo bendrovę ne kartą kreipėsi žmonės, norintys apdrausti močiutės pietų servizą, senovinį patefoną, antikvarinę kėdę, armoniką ar net seną degtukų dėžučių kolekciją. Yra net buvę užklausų dėl senovinio originalaus LDK žemėlapio, pypkės, lygintuvų kolekcijos, kieme augančios šimtametės liepos ar molinio namo.

„Rinkoje tokie daiktai dažnai kainuoja nedaug, o jų vertę nustatyti būna itin sunku, tačiau savininkui jie – neįkainojami. Didžiausias iššūkis tokiais atvejais yra rasti realią, pagrįstą vertę, kad draudimo suma būtų pamatuota. Į tokius prašymus žiūrime su pagarba: juk žmogus dažnai saugo ne tiek patį daiktą, kiek su juo susijusią istoriją bei šeimos atminimą. Kiekviena užklausa, net pati netikėčiausia, mums yra vertinga įžvalga apie tai, ką lietuviai brangina ir ko bijo netekti. O mūsų darbas – kai tik įmanoma, padėti tas istorijas ir vertybes išsaugoti“, – reziumuoja bendrovės atstovė.

Jolanta Karpuškienė
ERGO Komunikacijos departamento vadovė Baltijos šalyse