Gamtos jėgos nenuspėjamos – ką reikia žinoti automobilių vairuotojams

Ekspertai pastebi, kad dėl permainingų orų vairuotojai pastaraisiais mėnesiais patyrė daug nuostolių dėl automobilių, ne išimtis ir pastarosios dienos, kai pavasaris prasidėjo su pūga bei didžiuliu vėju.

Tačiau duomenys rodo, kad ir visi praėję metai buvo itin permainingi, o stichinės nelaimės pridarė daug nuostolių transporto priemonėms. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, dėl stichinių nelaimių nukentėjus automobiliams  buvo išmokėta daugiau nei 1,3 milijono eurų patirtiems nuostoliams padengti.   Vis sudėtingiau nuspėti, ką dar gali iškrėsti gamta ir kaip apgadinti žmonių turtą. Gamtos išdaigos vis labiau neduoda ramybės tiek šalies gyventojams, tiek ir ekspertams, kurie nuolat stebi susidariusią situaciją.

„Kalbant apie sumas, skaičiuojame, kad 2022 metais iš viso išmokėjome vairuotojams daugiau nei 1,3 milijono eurų patirtoms žaloms dėl stichinių nelaimių padengti“, – komentuoja Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo“ Transporto žalų skyriaus vadovas.

Kruša ir hidrosmūgiai

Anot jo, didžiausią kiekį realių gamtos jėgos nuostolių automobiliams žmonės patyrė pernai metų pradžioje bei vasarą. „Stipriai žmonių turtas nukentėjo būtent praėjusių metų vasarą – tai buvo rekordiniai skaičiai, kai gamtos stichijos suniokojo automobilius. Vienas iš išskirtinių atvejų buvo Radviliškio rajone, kai kruša, dideli ledų gabaliukai tiesiog sukapojo krūvos automobilių kapotus ir stogus. Taip pat vasara išsiskyrė tuo, kad dėl koncentruoto didelio kiekio kritulių kiemuose skendo automobiliai, buvo hidrosmūgių padarytų nuostolių“, – praėjusios vasaros nuostolius apžvelgia draudimo ekspertas. Jis pažymi, kad būtent kruša ir hidrosmūgiai ar apsemtos stovėjimo aikštelės automobiliams pridaro daugiausiai nuostolių.

„Pavyzdžiui, vairuotojui įvažiavus į staiga susiformavusią balą, į variklį patenka vandens ir įvyksta hidrosmūgis, o apsėmus stovėjimo aikštelę ir joje esančius automobilius – sugadinami įvairūs valdymo blokai, elektros instaliacija, salonas. Praėjusiais metais tokių nuostolių vidutinė išmoka buvo 3118 eurų.

Kalbant apie krušos padarytus nuostolius, praėjusiais metais vidutinė išmoka siekė 1477 eurų. Bendrai kalbant apie stichines nelaimės ir automobilius – vidutinė nuostolio suma pernai siekė 1628 eurus“, – komentuoja G. Petrikas. Ekspertas pataria liūties metu nevažiuoti per apsemtą gatvę, nes pasekmės gali būti labai skaudžios. Pernai didžiausias tokio nuostolio dydis buvo 57 tūkst. eurų, todėl liūties metu pamačius apsemtą gatvę geriau sustoti.

„Automobiliuose yra vis daugiau elektronikos prietaisų, todėl ją saugoti būtina – įvykus nuostoliams, susijusiems su vandeniu, nedelsiant reikėtų išjungti elektros įtampos tiekimą, atlikti automobilio džiovinimą autoservise“, – pastebi ekspertas.

Skraidantis šiltnamis padaro nuostolių už kelis tūkstančius eurų

Anot Giedriaus Petriko, daug nuostolių dėl automobilių vairuotojai patiria ir siautus stipriam vėjui.

„Klasika jau tapusi atsargumo priemonė – nestatyti automobilių po dideliais, senais medžiais. Žinoma, geriausia per audrą nepalikti automobilio po bet kokiu medžiu. Išties yra rizika, kad, nuvirtus medžiui, jūsų transporto priemonė bus sugadinta nepataisomai. Pernai metais tokia didžiausia žala atsiėjo 21 tūkst. eurų. Esant itin dideliam vėjui, su kokiu susidūrėme praėjusių metų pradžioje, gali ne tik nulūžti šaka, bet ir visas medis“, – sako „Lietuvos draudimo“ ekspertas.

Jis pastebi, kad pernai, esant dideliam vėjui, žmonės susidūrė su begale atvejų ir situacijų, kai buvo sugadintos transporto priemonės. Pavyzdžiui, skraidė savi ar kaimynų batutai, šiltnamiai. Pastarieji sugadina automobilių stogus, šonus, nubraižo paviršių ar išdaužo stiklus. Didžiausias nuostolis automobiliui pernai dėl skraidančio šiltnamio buvo padarytas už 3,5 tūkst. eurų.

„Todėl labai svarbu ne tik galvoti apie automobilius, kur jie stovi, bet ir atkreipti dėmesį į daiktus, kurie yra aplink, kas gali būti pakelta vėjo. Bet kokius tokius daiktus vertėtų tvirtai pritvirtinti prie stacionaraus paviršiaus, kad nebūtų sugadintas nei savas, nei svetimas turtas“, – pažymi Giedrius Petrikas.

Kaip pastebi draudimo ekspertas, kasmet gamtos stichijos darosi vis aršesnės ir atnešančios vis daugiau nuostolių žmonių turtui – transportui ir būstui. „Būtent todėl turime išmokti su jomis gyventi, prisitaikyti ir atrasti būdų, kaip tinkamiausiai saugoti savo turtą bei piniginę nuo nenumatytų išlaidų ir nuostolių“, – sako „Lietuvos draudimo“ atstovas.

„Lietuvos draudimo“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pernai Ventės rage sužieduota per 100 tūkstančių paukščių

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus, kurio padalinys yra Ventės rago ornitologijos stotis, paskelbė žinią apie pernai sužieduotų paukščių skaičių – per 100 tūkstančių. Daugiausia kregždžių Ventės rago ornitologijos stoties darbuotojai ir talkininkai 2024 m. sužiedavo 100 058 paukščius ir šikšnosparnius: 133 rūšių 100 033 paukščius ir 7 rūšių 252 šikšnosparnius. Iš paukščių daugiausia 2024 m. sužieduota šelmeninių kregždžių (Hirundo rustica) – 21 258, mėlynųjų zylių (Parus caeruleus) – 21 004, didžiųjų zylių (Parus major) – 20 644, paprastųjų varnėnų (Sturnus

Šyšos vandenys liejasi per krantus

Meteo.lt  praneša, jog savaitgalį bus žiemai nebūdinga šiluma, vyraus vakarų vėjai, kurie trukdo potvynio vandeniui laisvai tekėti į marias, tad apsemiamam vis daugiau pievų, miškelių, kelių ruožų ir Šilutės rajone. Sausio 18 d., šeštadienį, žymesnių kritulių nenumatoma. Vėjas vakarinių krypčių, 8-13 m/s, naktį pajūryje gūsiai 15 m/s. Temperatūra naktį nuo 1 laipsnio šalčio iki 4 laipsnių šilumos, dieną bus 3-8 laipsniai šilumos. Sausio 19 d., sekmadienį, be žymesnių kritulių. Vėjas vakarų, pietvakarių, 5-10 m/s. Temperatūra naktį bus 0-5, dieną –

Aptiktas didelis kiekis garsių prekių ženklų klastočių

Trečiadienį, sausio 15 d., policijos pareigūnai Šilutėje įsikūrusioje rūbų parduotuvėje atliko kratą ir rado gaminių su garsiais prekių ženklas, kurios, įtariama, buvo klastotės. Iš parduotuvės paimtas labai didelis kiekis rūbų, avalynės, apatinio trikotažo, kosmetikos, parfumerijos ir galanterijos gaminių. Paimtos prekės buvo neteisėtai paženklintos garsių bendrovių prekių ženklais  „Nike“, „Adidas“, „Puma“, „Calvin Klein“, „Burberry“, „Hugo Boss“, „The North Face“ ir kt. 49-erių metų parduotuvės savininkė minėtais rūbais galimai prekiavo ir pasitelkdama socialinius tinklus. Ekspertai nustatys, ar šios prekės yra klastotės, kokia

Kokia turėtų būti į vaiko psichinę bei fizinę gerovę orientuota mokykla?

Mokykla, orientuota į vaiko fizinę ir psichologinę gerovę, turėtų būti tokia vieta, kur kiekvienas vaikas jaustųsi saugus, palaikomas ir skatinamas augti tiek fiziškai, tiek emociškai. Kokie yra pagrindiniai tokios mokyklos bruožai? Saugi ir palaikanti aplinka Nulinė tolerancija patyčioms. Mokykla turi aktyviai kovoti su patyčiomis, kurdama  atmosferą, kur kiekvienas vaikas jaučiasi priimtas ir vertinamas. Atvira komunikacija. Mokytojai ir kiti darbuotojai turi būti pasiekiami, kad vaikai galėtų drąsiai kalbėti apie savo jausmus ir problemas. Pagarba įvairovei. Mokykla turi skatinti toleranciją ir priimti

Taip pat skaitykite