Vandens pramogos asocijuojasi su atostogų ramybe ir atsipalaidavimu, todėl galimi jų pavojai dažnai lieka neįvertinti. Visgi paprasti, iš pažiūros saugūs veiksmai – šuolis nuo liepto, nesėkmingas manevras vandenlente ar netikėta duobė seklumoje – gali tapti rimtų, ilgai gyjančių traumų priežastimi. Specialistai pabrėžia: nelaimės dažniausiai ištinka tuos, kurie praranda budrumą.

Kodėl ramus poilsis slepia traumų riziką?

Karšta vasaros diena, ežeras ar pajūris, atostogų nuotaika – tokioje aplinkoje žmogus instinktyviai atsipalaiduoja ir jaučiasi saugus. Draudimo bendrovės ERGO Asmens ir civilinės atsakomybės žalų administravimo skyriaus vadovė Lina Karutienė pastebi, kad būtent ši ramybės iliuzija dažnai ir tampa spąstais.

„Prie vandens žmonės nustoja galvoti apie pavojų. Atrodo, kas gi gali nutikti tiesiog maudantis ar plaukiojant vandens dviračiu? Tačiau būtent ten, kur jaučiamės labiausiai atsipalaidavę, dažniausiai ir prarandame budrumą. Niekas nešoka į vandenį galvodamas apie traumą ir niekas nelipa ant vandenlentės planuodamas atsidurti pas traumatologą. Tačiau pakanka vienos neatsargios akimirkos, ir nekalta pramoga virsta rimta trauma“, – sako ekspertė.

Pasak jos, klaidinga manyti, kad rizikuoja tik ekstremalių pramogų mėgėjai. Realybėje draudžiamųjų įvykių istorijose dažniausiai pasitaiko patys įprasčiausi vasaros užsiėmimai: maudynės, plaukimas irklentėmis, baidarėmis ar vandenlentėmis. Neseniai fiksavome atvejį, kai paauglys šoko į vandenį ir susidūrė su kitu asmeniu, todėl patyrė nosies lūžį.

„Pavojų sukuria ne pati pramoga, o nuostata, kad „man tikrai nieko nenutiks“. Žmogus šoka į nepažįstamą vandens telkinį net nepatikrinęs gylio, pirmą kartą lipa ant vandenlentės tikėdamasis, kad viskas pavyks savaime, ar bėga sekluma nežiūrėdamas sau po kojomis. Visi šie veiksmai atrodo nekalti tol, kol neįvyksta nelaimė“, – aiškina L. Karutienė.

Kur slypi didžiausias pavojus?

Pasak ekspertės, viena pavojingiausių vasaros pramogų – šuolis į vandenį neįvertinus jo gylio. Atsitrenkus į dugną, tenka susidurti su itin sunkiomis pasekmėmis: nuo lūžių iki stuburo sužalojimų, o jų gydymo išlaidos gali siekti tūkstančius eurų.

„Šuolis į neištirtą telkinį – viena klastingiausių situacijų. Žmogus mato lygų vandens paviršių ir įsivaizduoja, kad dugne taip pat viskas saugu. Tačiau gylis būna apgaulingas, o po vandeniu gali slypėti akmuo, rąstas ar tiesiog sekluma. Atsitrenkus stuburo ar kaklo sritimi pasekmės būna pačios sunkiausios – nuo sudėtingų lūžių iki traumų, kurios gali pakeisti visą gyvenimą“, – įspėja draudimo bendrovės atstovė.

Ne mažiau pavojinga ir tai, kas iš pažiūros atrodo visiškai saugu, pavyzdžiui, paprastas vaikščiojimas seklumoje. Vienam poilsiautojui maudantis jūroje koja pateko į duobę ir stipriai kryptelėjo – buvo patempti čiurnos raiščiai, o išmoka už šią traumą siekė 700 eurų.

Atskiro dėmesio reikalauja vandenlentės ir vandens parkų pramogos. Nesėkmingas nusileidimas ant vandens ar kritimas nuo pripučiamų figūrų gali baigtis kelio sąnario išnirimais, blauzdikaulio viršutinės dalies lūžiais ar šalutinių raiščių plyšimu.

„Vandenlentės ir panašios pramogos reikalauja ne tik drąsos, bet ir technikos. Daugelis žmonių pirmą kartą atsistoja ant lentos atostogų metu, be jokio pasiruošimo, ir iškart bando atkartoti tai, ką matė vaizdo įrašuose. Kojos fiksuotos, greitis didelis, o kūnas dar nemoka taisyklingai kristi – tokia kombinacija labai dažnai baigiasi sunkiomis kojų traumomis“, – sako L. Karutienė.

Kad pramoga nesibaigtų ligoninėje

Ekspertė nurodo, kad vidutiniškai už traumas, patirtas pramogaujant vandenyje, išmokama apie 334 eurus, tačiau sunkesniais atvejais išmokos siekia gerokai didesnes sumas. Vis dėlto daugumos nelaimių galima išvengti laikantis vos kelių paprastų taisyklių.

„Prieš šokant į vandenį – būtina patikrinti gylį ir įsitikinti, kad dugne nėra jokių kliūčių. Bėgant ar einant sekluma – svarbu nepamiršti, kad dugnas būna nelygus, su duobėmis. Pirmą kartą lipant ant vandenlentės – geriausia pradėti nuo instruktoriaus pagalbos, o ne nuo triukų. Tai skamba paprastai, tačiau būtent šie baziniai dalykai dažniausiai ir apsaugo nuo skaudžių pasekmių“, – pataria L. Karutienė.

Ekspertė priduria, kad vasaros pramogos primena ir apie kitą, dažnai pamirštamą pusę – finansinę.

„Trauma – tai ne tik fizinis skausmas ir gijimo procesas. Tai ir sugadintos atostogos, papildomos išlaidos reabilitacijai, gali tekti imti ir nedarbingumą. Apie nelaimingų atsitikimų draudimą žmonės dažnai susimąsto tik tada, kai jau guli sugipsuota koja. Tačiau finansinį saugumą suteikia ne pati išmoka, o žinojimas, kad netikėta trauma neišbalansuos šeimos biudžeto“, – sako bendrovės atstovė.