Jau draudžiama žvejoti karšius Nemuno žemupyje

Nuo balandžio 20 d. įsigaliojo draudimas žvejoti karšius visuose Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose, išskyrus polderiuose. Draudimas galios iki gegužės 20 d.

Visas žemupys – regioninis parkas

Žvejojantiems Nemune reikėtų atkreipti dėmesį, kad į Nemuno deltos regioninio parko ribas patenka visas Nemuno ruožas nuo Galzdonų salos žemyn ir Atmata iki žiočių.

Į Nemuno deltą atplaukia neršti didžioji dalis Kuršių marių karšių populiacijos, todėl jos apsauga neršto metu labai svarbi saugant šių žuvų išteklius. Tuo tarpu ežeruose, tvenkiniuose ir į Nemuno deltos regioninio parko teritoriją nepatenkančiose upėse karšius leidžiama žvejoti ištisus metus.

Karšių žvejybos ribojimai neršto metu taip pat taikomi ir verslinei žvejybai: Kuršių mariose  draudžiama žvejoti karšius nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d., draudimo laikotarpiu sugauti gyvybingi karšiai turi būti išleidžiami atgal į vandenį telkinį.

Lydekų žvejyba

Iki balandžio 30 d. galioja draudimas žvejoti lydekas ir naudoti masalui žuvelę. Kadangi šįmet balandžio 30 d. bus sekmadienis, šią dieną draudimas nebegalios ir nuo balandžio 30 d. (imtinai) jau bus galima žvejoti lydekas, masalui naudoti žuvelę.

Svarbu nepamiršti, kad nuo gegužės 1 d. įsigalioja draudimas žvejoti naudojant plūdrius mėgėjų žvejybos įrankius, kurie nepritvirtinti prie meškerykočio ir kuriais žvejojama naudojant kabliuką (išskyrus žvejybą nuo ledo). Taigi, nebeliks galimybės žvejoti naudojant taip vadinamus „skritulius“, „popkes“ ir analogiškus prie meškerės nepritvirtintus žvejybos įrankius.

Taip pat vis dar tęsiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, šias žuvis bus leidžiama žvejoti nuo gegužės 16 d.

Aplinkos min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Apie ledonešį ir vandens lygio kilimą Lietuvos upėse

ledonešis

Šiais metais sulaukėme sąlygų, kokių nebuvome turėję jau seniai. Žemė pasidengė gana stora sniego danga, o upes sukaustė ledas. Vertinant visas tendencijas laukėme didesnio potvynio, tačiau dėl pamažu atėjusių šiltų orų, be lietaus, potvynis išsitęsė. Daugelis upių jau baigia išsilaisvinti iš ledo gniaužtų. Vietomis vis dar likęs priekrantės ledas, ledo danga silpnėja, kai kur su didelėmis properšomis ir atotirpomis, vietomis stebimas ledonešis, stumiasi, grūdasi ledai. Paskutiniu metu vandeningumas upėse, kaip ir turi būti pavasarį, yra padidėjęs. Vandens lygis daugelyje šalies

Lietuvos energetinei nepriklausomybei – 2 eurų moneta

moneta

Lietuvos bankas išleidžia 2 eurų proginę monetą, skirtą Lietuvos energetinei nepriklausomybei – vienam svarbiausių šalies sprendimų, sustiprinusių nacionalinį saugumą ir ekonominį savarankiškumą. Energetinė nepriklausomybė Lietuvai reiškė esminį lūžį – galimybę pačiai valdyti savo energijos šaltinius, atsisakyti priklausomybės ir kryptingai stiprinti ryšius su Europa. Šį istorinį žingsnį nuo šiol simboliškai įamžins naujoji moneta. „Energetinė nepriklausomybė – mūsų valstybės brandos ir atsakomybės įrodymas. Ji reiškia gebėjimą patiems spręsti, kaip užtikrinti šalies saugumą ir žmonių gerovę. Šia moneta pažymime kryptingą Lietuvos kelią į

Net ir geras automobilis nepadės, jei taupoma padangoms…

padangos

Ekspertai sako, kad būtent padangos lemia, kaip automobilis reaguoja kritinėmis akimirkomis. Tad bandymas sutaupyti jų sąskaita gali kainuoti gerokai daugiau nei naujas jų komplektas. Anot „Longo LT“ paruošimo centro vadovės Ugnės Debeikienės, padangos yra vienintelė automobilio dalis, kuri tiesiogiai liečiasi su keliu. Būtent todėl jos yra vienas svarbiausių saugumo elementų, nes nuo jų priklauso, kaip automobilis stabdo, manevruoja ir išlaiko stabilumą. „Net pažangiausios saugumo sistemos, pavyzdžiui,  ABS ar ESP, veikia tik tada, kai padangos turi pakankamą sukibimą su kelio danga.

Kovo 11-oji Šilutėje – laisvės šventė ir „Sidabrinės nendrės“ apdovanojimas

Juodeškienė

Šilutėje iškilmingai paminėta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena – Kovo 11-oji. Šventiniuose renginiuose dalyvavo Šilutės r. savivaldybės vadovai – meras Vytautas Laurinaitis ir kiti, Jie kartu su bendruomene pagerbė vieną svarbiausių Lietuvos istorinių datų, simbolizuojančią laisvę, nepriklausomybę ir mūsų valstybės stiprybę. Šventės metu tradiciškai įteikta garbinga „Sidabrinės nendrės“ premija. Šiemet ji paskirta VšĮ „Kintai arts“ vadovei, muzikinių ir kūrybinių renginių organizatorei Audrai Juodeškienei. Laureatė pagerbta už reikšmingą indėlį į krašto bendruomenės gyvenimą, aktyvią veiklą ir prasmingas iniciatyvas. Šis įvertinimas – ir

Taip pat skaitykite