Pagrindinė

Latvijos ir Lietuvos specialistai tirs, kaip sumažinti ledų sangrūdų daromą žalą

2010 m. Lietuvos upėse susidarius ledų sangrūdoms ir pakilus potvynio vandeniui, mūsų šalies ekonomika patyrė 2,8 mln. eurų žalos. Pernai Latvijoje, Dauguvos upėje, ties Jekabpilio miestu, susidariusi net 30 kilometrų ilgio ledų sangrūda latvių ekonomikai kainavo apie pustrečio milijono eurų.  Tikėdamiesi padėti išvengti milijoninių nuostolių, Latvijos ir Lietuvos mokslininkai kibo į bendrą projektą „ICEREG – Ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymas Latvijos ir Lietuvos regionuose besikeičiant klimatui“. Kovo 9 d. pradėto projekto tikslas – pagerinti ledų sangrūdų potvynių rizikos valdymą, kuriant

Klimato kaitos prognozės: šio balandžio orų „linksmieji kalneliai“ – netolimos ateities kasdienybė

Prognozuojama, kad iki šio šimtmečio pabaigos daugės karščio bangų ir tropinių naktų, pailgės augalų vegetacijos sezonas, o šaltų dienų sumažės. Numatoma, kad toliau didės ir bendras metinis kritulių kiekis, ypač žiemos sezonu. Baltijos jūros lygio pakilimas svyruos nuo 22 cm iki 35 cm. Tokios klimato prognozės artimiausiam šimtmečiui šį trečiadienį pristatytos Aplinkos ministerijoje vykusiame renginyje „Dažnėjantys potvyniai. Audros. Savivaldybių prisitaikymas prie klimato kaitos“. „Tikėtina, kad šis dešimtmetis buvo šilčiausias per 125 tūkst. metų. Vidutinė temperatūra pasaulyje per pastaruosius 12 mėnesių

Tauragės apylinkės teismas paskelbė 2023 metų veiklos apžvalgą

Tauragės apylinkės teismas pristatė 2023 m. veiklos apžvalgą, kurioje galima susipažinti su gautų ir išnagrinėtų bylų nagrinėjimo rezultatais, teismo darbo organizavimu, lankytojų aptarnavimu, finansais, personalo sudėtimi bei visuomenine veikla. Šio teismo padalinys – Šilutės teismo rūmai.   Vienam teisėjui per metus – per 400 bylų Tauragės apylinkės teismo teisėjo padėjėjas ir atstovas ryšiams su visuomene Mindaugas Radvila praneša, kad 2023 metais gerokai išaugo teismų darbo krūvis. Pernai Tauragės apylinkės teismo (Tauragės, Šilutės ir Šilalės) rūmuose išnagrinėta 6915 civilinių bylų, 535

Senjorai sodina 1000 ąžuolų Lietuvai. Prisijunk ir tu prie akcijos „Sodinu ąžuolą Mamai, Lietuvai, Žemei“

Gegužės pirmąjį savaitgalį VšĮ Draugiški šeimai ir „60plius” kviečia sodinti ąžuolus visoje Lietuvoje. Trys aktyvios moterys imasi iniciatyvos ir ragina pasodinti kuo daugiau ąžuolų. Kas svarbiausia? „Senjorai, ąžuolai, Lietuva, mama, žemė, emigracija – tiek daug visko suplakta, paklausite, ką tai turi bendro? Viskas čia apie vieną ir tą patį – gyvenimo prasmę. Gyvenimui persiritus per šešiasdešimt turbūt jau nerasi nė vieno, kuris nebūtų pagalvojęs, o ką paliksiu po savęs? Kapsint metams supranti, kad uždirbtas turtas, padaryta karjera, apkeliautas pasaulis nėra

Pamaryje siuvami gaminiai pasiekia ir Ukrainos karius

Monikos Dobrovolskytės karjera galbūt galėjo prasidėti vienoje iš sostinės veterinarijos klinikų, bet ji pasuko pamario link. Mergina nėrė į turizmo verslą Ventėje, kur daugiau nei 10 metų siūlo iškylas laivais ir apgyvendinimo paslaugas. Tiesa, po 2022 m. vasario 24 d. ji savo didžiąją darbo laiko dalį nukreipė į pagalbą – bėgantiems nuo karo ir likusiems kovoti Ukrainoje. „Tąkart pažiūrėjau pro langą į savo tuščią svečių namą ir nusprendžiau priimti gyventi pabėgusias nuo karo ukrainietes. Gyvent tai gyvent, bet žmonėms be

Ministrė A. Bilotaitė: toliau stipriname sieną su Rusija

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė darbo vizitu lankėsi Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio pasienio užkardoje. Vizito metu aptartos valstybės sienos su Rusijos Federacija apsaugos stiprinimo kryptys, kontrmobilumo priemonių įrengimas pažeidžiamiausiuose pasienio su Rusija ruožuose, taip pat VSAT ir kariuomenės sąveikos stiprinimas. „Mūsų siena su Rusija saugoma aukščiausiu lygiu. Visas sienos ruožas stebimas moderniomis stebėjimo sistemomis, pasienio pareigūnai operatyviai reaguoja į bet kokius sienos pažeidimus. Tačiau atsižvelgus į galimas grėsmes, taip pat karo Ukrainoje pamokas, kontrmobilumo ir

Kas dešimtame eismo įvykyje dalyvauja motociklininkai: kaip išvengti nelaimių atšilus orams?

motociklininkams

Atšilę orai ne tik pripildė parkus ir skverus saule pasidžiaugti skubančiais gyventojais, bet ir įnešė pokyčių į eismo srautus. Gatvėse pastebimai padaugėjo dviratininkų, paspirtukininkų, o taip pat motociklininkų. Draudikų teigimu, didesnė transporto priemonių įvairovė keliuose iš visų eismo dalyvių reikalauja dar daugiau atidumo. Būtent jo stoka dažnai nulemia automobilių susidūrimus su motociklais ir mopedais, kurie, Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, pernai sudarė net 10 proc. visų šalyje fiksuotų eismo įvykių. Eismo įvykiai su motociklais – dažnai itin skaudūs Draudimo bendrovės

Prasideda aktyvus Lietuvos kariuomenės pratybų periodas – treniruosis virš 20 tūkstančių karių

Lietuvos kariuomenė balandžio-birželio mėnesiais vykdys vieną didžiausių ir intensyviausių karinio rengimo pratybų ciklų, kuriame dalyvaus per 20 tūkstančių Lietuvos ir sąjungininkų karių, tūkstančiai karinės technikos vienetų. Visų šių pratybų tikslas – išbandyti Vilniaus viršūnių susitikime patvirtintus NATO regioninius gynybos planus, užtikrinant greitą pajėgų perdislokavimą iš vienos valstybės į kitą ir pasiųsti aiškią atgrasymo žinią priešui apie tvirtą NATO narių ryžtą ir įsipareigojimus kolektyvinei gynybai. Seniai planuotas renginys „Šį pavasarį ir vasaros pradžioje mūsų laukia išskirtinis Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu pratybų skaičius

Šilutė: savivaldybė nori imti beveik 2 milijonų eurų paskolą

milijonas

Kitą savaitę planuojamas Šilutės rajono savivaldybės tarybos posėdis, kuriame, tikėtina, bus apsispręsta ir dėl ilgalaikės paskolos: svarstoma skolintis 1 milijoną 967 tūkstančius eurų. Iš šios sumos 1,317 mln. Eur tektų seniūnijų vietinės reikšmės kelių remontui ir rekonstrukcijai, 650 tūkst. Eur – Šilutės Pamario progimnazijos pastato ir stadiono atnaujinimui. Savivaldybės taryba, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymu, priima sprendimus dėl paskolų ėmimo. Gavus paskolą, savivaldybė galės prisidėti lėšomis vykdant investicinius projektus. Biudžeto ir finansų skyriaus vedėja Dorita Mongirdaitė aiškinamajame rašte nurodo, kad 2024

„Ecoservice“ tęs darbą Šilutės rajone

Pakuočių ir antrinių žaliavų surinkimu Šilutės rajono savivaldybėje ir toliau rūpinsis bendrovė „Ecoservice“.  Įmonė laimėjo konkursą išrūšiuotoms stiklo, plastiko, popieriaus pakuočių atliekoms surinkti ir tvarkyti. Aplinkotvarkos bendrovė informuoja, jog gegužės 1 dieną Šilutės rajono savivaldybėje specialiomis elektromagnetinėmis žymėmis bei lipdukais su identifikaciniu numeriu bus pradedami ženklinti visi atliekų rūšiavimo konteineriai, esantys individualių namų valdose ir prie daugiabučių namų. Konteinerių ženklinimas būtinas apskaitant jų pakėlimų skaičių. Individualūs ir bendri atliekų rūšiavimo konteineriai Šilutės mieste ir rajone bus ženklinami darbo dienomis arba

Lietuvoje kuriama nauja karo komendantūrų struktūra taikos metu

Lietuva gyvena greitai besikeičiančioje geopolitinėje aplinkoje, todėl šalies gynybai ir saugumui yra skiriama daug dėmesio. Valstybės ir jos piliečių ryžtas ginti tėvynę yra rimtas priešus atgrasantis signalas. Gintis turi būti pasiruošę visi – visuotinė gynyba prasideda ir baigiasi kiekvieno piliečio įsitraukimu. Kiekvienas žmogus turi žinoti savo vaidmenį valstybės gynyboje ir įgyti praktinių gebėjimų, reikalingų priešintis, nes žinios suteikia ramybės. Tam, kad visi suprastų savo vaidmenis, Lietuvos kariuomenėje yra kuriama nauja karo komendantūrų struktūra taikos metu. Tai bus dar vienas būdas,

Neatlaikė stipraus vėjo

Saugų seniūnijos bendruomenė išgarsėjo kūrybingumu, kai prie kelio Šilutė – Klaipėda pastatė didžiulį pintą krepšį su įspūdingo dydžioa velykaičiais. Žmogus ar automobilis šalia atrodė tarsi nykštukas…  Šiemet po Velykų saugiškiai krepšį „prisodino“ gėlių ir, kaip skelbia, laukė Motinos dienos. Deja stiprus balandžio 14-osios, sekmadienio, vakarų vėjas įveikė šį didžiulį krepšį su didžiulėmis gėlėmis nuvertė ant šono. Vėjai, tikėkim, nurims. Saugiškiai tikriausiai nenuleis rankų. Galima pasigalynėti ir su vėjais, kai tikslas – kilnus: sukurtą grožį dovanoti visiems, kad pamatytų, pasidžiaugtų. Kad

Lietuvos kariuomenei perduotas trečiasis naujai pastatytas karinis miestelis Šiauliuose

Lietuvos kariuomenei perduotas naujai pastatytas karinis miestelis Šiauliuose. Šių metų pradžioje kariuomenei jau perduoti kiti du – Rokantiškių (Vilniaus r.) ir Pajūrio (Šilalės r.) kariniai miesteliai. Trijų karinių miestelių statybos – didžiausias per nepriklausomos Lietuvos gyvavimo laikotarpį įvykdytas karinės infrastruktūros projektas, suteikiantis kariams tokias sąlygas, kokias būtina turėti NATO kariuomenei. Oficialus miestelio atidarymas planuojamas gegužę. Šiaulių kariniame miestelyje jau kuriasi Kunigaikščio Margirio pėstininkų bataliono kariai, iki šiol tarnavę Radviliškyje, ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinės kariai. Iki

Balandžio 12 d. prasideda 2024 m. Seimo rinkimų politinė kampanija

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) informuoja, kad balandžio 12 d., įsigaliojus Respublikos Prezidento dekretui dėl eilinių Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų ir likus 6 mėnesiams iki šių rinkimų dienos, oficialiai prasideda 2024 m. Seimo rinkimų politinė kampanija ir jau galima registruotis politinės kampanijos dalyviais. Rinkimai į Seimą vyks spalio 13 d. Balandžio 12 d. prasideda 2024 m. Seimo rinkimų politinė kampanija Rinkimų kodeksas numato, kad politinės kampanijos dalyviais registruotis privalo politinės partijos. Taip pat – teisę būti kandidatais turintys fiziniai asmenys, ketinantys

Už pasitraukimą iš verslinės žvejybos – kompensacijos

Aplinkos ministerija informuoja apie Europos Komisijos (EK) pritarimą, kad Lietuvos žvejams verslininkams, žvejojantiems vidaus vandenyse, būtų mokamos išmokos už pasitraukimą iš žvejybos verslo. Iš valstybės biudžeto šiuo metu tam skirta 1,5 mln. eurų. Išanalizavus realius poreikius, įmonių efektyvumą, yra numatyta galimybė skirti papildomą sumą. Pagrindinis išmokų tikslas – sumažinti verslinę žvejybą ir jos neigiamą poveikį aplinkai, kartu prisidedant prie aplinkosaugos ir ekonominiu požiūriu tvaresnės mėgėjų žvejybos plėtros. Numatoma, kad pradėti teikti paraiškas dėl išmokų mokėjimo už pasitraukimą iš žvejybos verslo

Prezidento rinkimuose – 8 kandidatai

Prezidento rinkimai

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) balandžio 9 d. priėmė sprendimus registruoti likusius 5 kandidatus dalyvauti gegužę vyksiančiuose Respublikos Prezidento rinkimuose. Antradienį sprendimai priimti dėl Giedrimo Jeglinsko, Andriaus Mazuronio, Eduardo Vaitkaus, Igno Vėgėlės ir Remigijaus Žemaitaičio. Jie visi įregistruoti kandidatais šiuose rinkimuose. Gitanas Nausėda, Ingrida Šimonytė ir Dainius Žalimas VRK sprendimu buvo įregistruoti balandžio 4 d. 2024 m. gegužės 12 d. Respublikos Prezidento rinkimų biuletenyje rinkėjai ras 8 kandidatų pavardes: Giedrimas Jeglinskas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ keliamas kandidatas; Andrius Mazuronis, Darbo partijos

Į valstybės biudžetą Lietuvos bankas pervedė per 14 mln. eurų iš praėjusių metų pelno

Lietuvos banko valdybai nusprendus, į valstybės biudžetą iš 2023 m. pelno Lietuvos bankas pervedė 14,38 mln. eurų. Lietuvos banko pelnas 2023 m. sudarė 23,64 mln. eurų. Šalies centrinio banko finansiniai rezultatai pateikiami 2023 m. Lietuvos banko finansinių ataskaitų rinkinyje, kurį patvirtino Lietuvos banko valdyba, jis bus paskelbtas Lietuvos banko svetainėje. Pagal Lietuvos banko įstatymą, įmoka į biudžetą, paskirsčius pelną Lietuvos banko atsargos kapitalui, neturi viršyti sumos, kuri lygi 70 proc. apskaičiuoto paskutinių trejų pasibaigusių finansinių metų Lietuvos banko pelno (nuostolio)

Vyriausybėje aptartas sveikatos sektoriaus pasirengimas galimoms grėsmėms

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir kitų valstybės institucijų bei kariuomenės atstovai Vyriausybėje su gydymo įstaigomis ir medikų organizacijomis kovo pabaigoje aptarė sveikatos sektoriaus atsparumo didinimą ir pasirengimą krizių bei karo padėties atvejams. Apskritojo stalo diskusijos formatu vykusiame pasitarime dalyvavo Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė, ministrės pirmininkės patarėja Živilė Gudlevičienė, SAM, Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos kariuomenės, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC), gydymo įstaigų ir medikų organizacijų atstovai, taip pat visuomeninės organizacijos „Blue/Yellow“ misijos Ukrainoje dalyviai. Pasitarime aptartos valstybės institucijų atsakomybės sritys ir

Nuo rudens Šilutės rajone bus 239 klasės su 4515 mokinių

Šilutės rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą dėl klasių ir mokinių skaičiaus bendrojo ugdymo mokyklose nuo rudens, 2024-2025 mokslo metais. Tai – įprasta tvarka. Šį kovą teko nustatyti bendrojo ugdymo mokyklose, gimnazijose, Žemaičių Naumiesčio mokykloje-darželyje, Traksėdžių Šilojų mokykloje numatomą klasių skaičių, mokinių skaičių jose, nurodant klasių jungimus. Mokyklų vadovai pateikė Švietimo, sporto ir kultūros skyriui numatomą mokinių ir klasių skaičių, specialiųjų poreikių mokinių skaičių bendrojo ugdymo mokyklose. Pagal pateiktą informaciją bendrojo ugdymo ir Traksėdžių Šilojų mokyklose siūloma formuoti 239 klasių komplektus.

Ar Komunarų gatvę Šilutėje pervadins Gilijos gatve?

Balandžio pabaigoje planuojamame posėdyje Šilutės r. savivaldybės taryba, matyt, sugrįš prie svarstymo, kokį pavadinimą suteikti dabartinei Komunarų gatvei.  Pakartotinis gatvės pavadinimo keitimo svarstymas inicijuojamas dėl galimos neatitikties Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo 3 straipsnio nuostatoms. Priėmus sprendimą bus galima gatvę perregistruoti Lietuvos Respublikos adresų registre taip, kad gatvių duomenys atitiktų adresų formavimo taisykles. Komunarų gatvės pavadinimo pakeitimo sprendimo projektas buvo parengtas dar 2021 metais ir pateiktas Komunarų gatvės gyventojams.  Tų metų gegužės 4 d.

Seimas svarstys siūlymą 2030-uosius skelbti Justino Marcinkevičiaus metais

Seimas pradėjo svarstyti Seimo nario Roberto Šarknicko pristatytą Seimo nutarimo projektą, kuriuo 2030-uosius pasiūlyta paskelbti Justino Marcinkevičiaus metais. Šį sprendimą siūloma priimti atsižvelgiant į tai, kad 2030 m. kovo 10 d. sukaks 100 metų, kai gimė poetas, dramaturgas, prozininkas, vertėjas, eseistas, akademikas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Justinas Marcinkevičius Projekte akcentuojamas išskirtinis J. Marcinkevičiaus vaidmuo Lietuvos nacionalinei kultūrai, gimtajai kalbai, humanistinių idėjų sklaidai, Lietuvos valstybingumo raidai. „J. Marcinkevičiaus kūrybos, etinės, pilietinės laikysenos

Dainų šventėje „Kad giria žaliuotų“ – daugiau kaip 400 dalyvių iš Šilutės rajono

Nacionalinis kultūros centras oficialiai paskelbė kolektyvus ir kūrėjus, kurie kviečiami dalyvauti šimtmečio Dainų šventėje „Kad giria žaliuotų“. Po atrankų išaiškėjo, kad iš Šilutės rajono į Dainų šventę vyks daugiau kaip 400 dainininkų, šokėjų, muzikantų, teatralų, tautodailininkų. Šventėje dalyvaus net 20 kolektyvų: keturi chorai ir vokalinis ansamblis, pučiamųjų orkestras ir choreografinė grupė, du folkloro kolektyvai, mėgėjų teatras, liaudies instrumentų ansamblis, liaudies instrumentų orkestras,  didžiausia delegacijos dalis – devyni liaudies šokių kolektyvai. Šventės Folkloro dienos renginiuose pakviesti dalyvauti du mūsų krašto tautodailininkai

Neleista vykdyti durpių gavybos Aukštumalos durpių telkinio dalyje

Aplinkos apsaugos agentūra 2024 m. kovo 27 d. priėmė sprendimą, kad UAB „Pamariukas“ planuojamas Šilutės r.  savivaldybės Aukštumalos durpių telkinio dalies naudojimas 42,23 ha plote neatitinka aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų ir gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, sukelti reikšmingų neigiamų padarinių Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms, todėl neleistina pasirinktoje vietoje. Taip nutarė  išnagrinėjusi ir įvertinusi poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, remdamasi Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos išvadomis dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai. Durpių gavybos

Velykų margučiai – Europos tautodailėje

Margučiai – kiaušiniai, kurių lukštai išmarginti dažant įvairiomis technikomis ar raižant. Vienas šv. Velykų simbolių. Margučių darymas – Europos tautodailės sritis. Meniškas kiaušinio lukšto marginimas, glaudžiai susijęs su kulto apeigomis. Joje matome tapybinius ir grafinius elementus, kartais jie glaudžiai susiję, kartais gi vienas ar antras iš tų dviejų elementų yra labiau išplėtotas – dominuojąs. Margučiai yra žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir kone visose slavų tautose: Lenkijoje, Ukrainoje, Gudijoje, Čekijoje. Tikėtina, jog lietuvių tauta margučius perėmė iš slavų, nes latviai

Seimas pritarė atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimui

Kovo 28 d. Seimas balsavo dėl Lietuvos banko inicijuotų atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo teisės aktų projektų priėmimo. Pagal Atsiskaitymų grynaisiais pinigus sumų apvalinimo įstatymą nuo 2025 m. gegužės 1-osios galutinė pirkinių krepšelio suma atsiskaitant grynaisiais pinigais bus apvalinama. Apvalinimas bus taikomas tik galutinei prekių ar paslaugų krepšelio sumai ir tik mokant grynaisiais pinigais. Atsiskaitant kortele ar išmaniaisiais įrenginiais apvalinimas netaikomas. Iki apvalinimo taikymo pradžios visi kasos aparatai turės būti pritaikyti naujiems apvalinimo reikalavimams ir turėti automatinio apvalinimo funkciją –

Vilniaus rotušėje pristatomos kafijos gėrimo kultūros gaivinimo praktikos Mažojoje Lietuvoje

Šiandien, kovo 28 d., Vilniaus rotušėje vyks iškilmės, kuriose bus pristatytos į Nematerialaus kultūros paveldo sąvadą įtraukos naujienos. Šiame sąvade rasis kafijos gėrimo kultūros gaivinimo praktikos Mažojoje Lietuvoje, gintaro gaudymas, klojimo teatras, jidiš tarmė ir kt. Ne tik Šilutės H. Šojaus muziejus įvairiomis progomis kviečia paragauti kafijos, apie šį Mažojoje Lietuvoje žinomą gėrimą nuolat primena ir kituose Šilutės rajono renginiuose, šventėse. Tikėtasi ir laukta, kad kafijos gėrimo kultūros gaivinimo praktikos Mažojoje Lietuvoje bus įtrauktos į nematerialaus kultūros paveldo sąvadą. Šilutės

Šilutės rajono savivaldybė – pavyzdys tvarios energetikos sistemos link

Atsinaujinančių energijos išteklių plėtra ir energijos gamybos bei naudojimo situacija skirtingose šalies savivaldybėse yra nevienoda. Vienas gerųjų pavyzdžių – Šilutės rajono savivaldybė, kurioje atsinaujinančios energijos dalis bendrose energijos sąnaudose jau sudaro 90,5 proc., o užsibrėžtas tikslas – kad šis rodiklis iki 2030 m. pasiektų 95 proc. Jau nuo 2014 m. Šilutės rajono savivaldybė žengia žalios ir atsinaujinančios energetikos kryptimi, kai UAB „Šilutės šilumos tinklai“ pastatė vandens šildymo katilą, kūrenamą biokuru. Siekiant didinti šilumos gamybą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, biokuru kūrenamos

Lietuva minės narystės NATO 20-metį

2004 m. kovo 29 dieną Lietuva tapo visateise Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos – NATO – nare. Lietuvos narystė NATO yra saugumo garantas. Galingiausias pasaulyje gynybinis aljansas šiuo metu vienija 32 sąjungininkes. Lietuva NATO nare tapo 2004 m., o pirmasis narystės simbolis – kovo 29-ąją Lietuvos karinių oro pajėgų aviacijos bazėje Šiauliuose nusileidę sąjungininkų naikintuvai. NATO oro policijos misija šiemet taip pat mini 20-ąsias metines. Sukakties minėjimo renginiai numatyti kovo 28-ąją ir kovo 29-ąją dienomis. Kovo 28 dieną Lietuvos kariuomenės Karinių

Rastas itin retas grybas

grybas

Ar kada nors esate matę kraterį? Dažniausiai kraterį suprantame kaip piltuvo ar taurės pavidalo ugnikalnių įdubimą. O ar patikėtumėte, jog sumažintą jo formą galima pamatyti ir Lietuvoje, tik ne uolienų pavidalu, o grybo! Tai krateriškasis taurūnis (Urmula craterium), vienas ankstyviausių ir keisčiausių Lietuvos grybų. Šiuo metu jie kaip tik auga, todėl džiugu, kad Neries regioninio parko gidui Sauliui Pupininkui su jaunaisiais parko bičiuliais edukacijos metu pasisekė atrasti dar vieną šio reto, saugomo, į Lietuvos raudonąją knygą įrašyto grybo radavietę! Neįprastos

Lietuvoje: Velykos – vasaros laiku

Lietuvoje šią savaitę tradiciškai bus įvestas vasaros laikas. Tai bus daroma naktį iš šeštadienio į sekmadienį, laikrodžius pasukant viena valanda į priekį. Įdomus sutapimas: kovo 31 d., sekmadienį, kai švenčiama pirmoji šv. Velykų diena, laikrodžiai rodys šiek tiek kitą laiką, tad laukiami svečiai irgi turėtų neužmiršti, kad šventinių pietų valanda jau keičiasi. Žinoma, svarbu jau šeštadienį šiek tiek kitaip susiplanuoti vykimo į bažnyčią laiką, taip pat kitas keliones ir t.t. Lietuvoje vasaros laikas įvedamas paskutinį kovo mėnesio sekmadienį – 3

Mažosios Lietuvos Velykų tradicijos

Jau paskutinė kovo mėnesio savaitė, tiek ir beliko iki šv. Velykų. Tačiau savaitė iki Velykų Mažojoje Lietuvoje nebuvo įprasta. Kodėl? Atsakymas yra publikacijoje, kurią anksčiau yra paviešinęs Šilutės H. Šojaus muziejus, gal verta prisiminti, ką apie priešvelykinę savaitę, Velykas Mažojoje Lietuvoje savo straipsnyje tuomet pateikė muziejaus savanorė  Vidmantė Marcinkevičiūtė. Juk tradicijos, papročiai eina iš kartos į kartą ir nesensta. Tad paskaitykime. Senosios tradicijos Remiantis istoriniais šaltiniais, Mažojoje Lietuvoje išskiriamos šios tradicijos: kiaušinių dažymas ir įvairūs veiksmai su jais (dovanojimas, daužymas,

Ką svarbu žinoti dėl žolės deginimo?

Su pavasariu ir šiltėjančiais orais Lietuvoje prasideda sukeliantis pavojų aplinkai žolės deginimas, už kurį gresia baudos. Nuo liepsnojančios žolės ugnis lengvai gali persimesti į miškus ar pastatus. Dėmesys priešgaisrinei saugai Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė teigia, kad sąmoningo elgesio gamtoje daugėja. Vis dėlto svarbu imtis veikiančių priemonių operatyviam gaisrų lokalizavimui. „Skiriame didelį dėmesį švietėjiškai veiklai: miškuose įrengiame edukacinio pobūdžio stendus, drauge su Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo departamentu organizuojame reidus. Tai veikia prevenciškai ir prisideda prie atsakingo gyventojų elgesio gamtoje.

Ką reikia žinoti apie taršių automobilių kontrolę?

2024 m. sausio mėnesį įsigaliojo teisės aktų pakeitimai suteikia teisę Aplinkos apsaugos departamento pareigūnams keliuose stabdyti lengvuosius ir krovininius automobilius, autobusus ir tikrinti automobilių keliamą taršą. Departamento specialistai parengė transporto priemonių taršos kontrolės atmintinę, kurioje atsakyta į dažniausiai visuomenės užduodamus klausimus.  Atmintinėje išsamiai pristatomas automobilių stabdymo ir tikrinimo procesas, pateikiama informacija, kaip reikės elgtis vairuotojui, jei aplinkosaugininkai nustatys taršos viršijimo atvejus, atsakoma į kitus aktualius klausimus. Transporto priemonių techninės apžiūros dokumento galiojimas Nustačius, kad transporto priemonės išmetamųjų dujų kiekis viršija

2024 metų Pasaulinės vandens dienos tema – „Vanduo ir taika“

Higienos institutas primena, kad kovo 22 dieną minima Pasaulinė vandens diena, kurią 1992 metais inicijavo Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja. Lietuvoje ji Aplinkos ministerijos iniciatyva minima nuo 2000-ųjų. Kasmet išrenkama vis kita šios dienos tema. 2024 metų Pasaulinės vandens dienos tema „Vanduo ir taika“ buvo parinkta atsižvelgiant į pasaulio politinį nestabilumą ir šalių konfrontacijas. Šūkis „Vandens panaudojimas taikai“ parodo vandens išteklių svarbą žmonių egzistencijai. Vanduo gali sukurti taiką ar įžiebti konfliktą. Dideli potvyniai paprastai skatina žmonių solidarumą ir valstybių bendradarbiavimą. Kai

Švėkšniškiui Petrui Čeliauskui – 95

95-ojo jubiliejaus proga kovo 20 d. pasveikintas ypatingas žmogus – pedagogas, kraštotyrininkas, muziejininkas, esperantininkas, redaktorius, istorikas ir publicistas Petras Čeliauskas iš Švėkšnos. Vietos gyventojai jį vadina legendine asmenybe. Jubiliejinio gimtadienio proga P. Čeliauską pasveikino Šilutės rajono savivaldybės vicemerė Daiva Žebelienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Barauskienė, Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis, socialinio darbo organizatorė Neringa Andrijauskienė. Šilutės Hugo Šojaus muziejus priminė, kad kovo 18 dieną sukako 95 metai Petrui Čeliauskui, kuris visada domėjosi istorija, buvo Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos muziejaus steigėjas, o

Žydų gelbėtojos – vienuolės iš Švėkšnos

Kovo 15-ąją paminėta Lietuvos žydų gelbėtojų diena. 1966 m. kovo 15 d. Vilniaus universiteto bibliotekininkė Ona Šimaitė tapo pirmąja lietuve, kuriai buvo suteiktas garbingas Pasaulio Tautų Teisuolės vardas už žydų gelbėjimą Antrojo pasaulinio karo metu. Žydų gelbėtojai – asmenys, Antrojo pasaulinio karo metu įvairiais būdais gelbėję žydus nuo sunaikinimo. Manoma, jog išgelbėti vieną gyvybę prireikdavo bent 5-10 žmonių. Už žydų gelbėjimą grėsė įvairios bausmės. Jeigu išduotas žydus slėpęs asmuo aiškindavo, kad tai darė dėl pinigų, jam buvo skiriami trys mėnesiai

Tūkstančiai iškeltų inkilų ir išskirtinė lesyklėlė paukščių sostinėje – Ventėje

Daugiau nei 8 tūkst. naujų namų sparnuočiams – tiek inkilų miškininkai kartu su ornitologais ir gamtos mylėtojais kovo 15 d. iškėlė 35-iose Lietuvos miškų vietose. Inkilų kėlimo šventę „Paukščiai grįžta namo“ rengę miškininkai sulaukė gausaus būrio talkininkų. Metinė šventė Daugiau nei šimtmetį minima ir miškininkų organizuojama inkilų kėlimo šventė, kasmet pritraukia vis daugiau paukščių mylėtojų iš visos Lietuvos. Vieną kartą metuose vykstančioje šventėje miškininkai kvietė dalyvauti ne tik švietimo įstaigas, bet ir gamtai bei paukščiams neabejingą visuomenę. Akcijos metu miškininkai

Darbo rinka: trūksta medikų ir mokytojų

Dinamiškoje darbo rinkoje pokyčius vis labiau jaučia medicinos ir švietimo sistemos – žmogiškųjų išteklių trūkumas tampa galvosūkiu ne vienai įstaigai. Kaip svarbiausią priežastį –  per mažą parengiamų specialistų skaičių Užimtumo tarnybos darbdavių apklausoje įvardijo daugiau nei trečdalis (38,3 proc.) švietimo įstaigų ir ketvirtadalis (24,3 proc.) sveikatos priežiūros darbdavių. Realų darbo paklausos ir pasiūlos disbalansą minėtose srityse rodo ir Užimtumo tarnybos kelerių metų stebėsena. Slaugos specialistams pastaruosius trejus metus laisvų darbo vietų skelbiama daugiau nei registruojama tokio darbo ieškančių asmenų. Šių

Pajūryje – retas reiškinys: nuopūta

nuopūta

Meteo.lt  paskelbė šį įrašą apie neįprastą vaizdą Baltijos pjūryje. Jeigu pastarosiomis dienomis buvote prie jūros, turėjote pastebėti, kad mūsų paplūdimiai tapo gerokai platesni. Nors kažkam gali pasirodyti, kad jūra nuseko dėl vyraujančių sausų orų ar netgi potvynių/atoslūgių (jų mūsų vidinėje jūroje nebūna).  Iš tikrųjų šį neįprastą vaizdą nulėmė visai kitas dalykas. Klaipėdoje dirbanti Lietuvos hidrometeorologijos stoties (LHS) specialistė sakė, kad tai yra gana retai pasitaikantis, bet labai įdomus reiškinys, – stipri jūros vandens nuopūta/nuotvanka. Ji susidaro, kai ilgesnį laikotarpį visame

Kariuomenės kovinė galia didėja kasdien

Lietuva gyvena greitai besikeičiančioje geopolitinėje aplinkoje, todėl šalies gynybai yra skiriama daug dėmesio ir lėšų. Lietuvos kariuomenę visuomenė vertina itin gerai, pasitikėjimas kariais ir kariuomene – didžiulis, o kariuomenės modernizacija vyksta sparčiai ir apgalvotai. Stiprinama ir visa krašto apsaugos sistema – kovo 12 dieną  Seime buvo pristatytas Krašto apsaugos sistemos (KAS) stiprinimo ir plėtros programos projektas.   Strateginės kryptys Ši programa numato pagrindines strateginio Lietuvos kariuomenės pajėgumų vystymo kryptis iki 2030 metų: ja siekiama stiprinti Lietuvos kariuomenės kovinę galią ir

Kuršių mariose valstybės sienos apsaugos zona vėl pažymėta plūdurais

bujos

Kuršių mariose plūdurais vėl nužymėta valstybės sienos apsaugos zona (VSAZ). Taip artėjančiam vasaros sezonui ruošiasi VSAT Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės pareigūnai, mariose saugantys valstybės sieną su Rusija. Kiekvieną pavasarį, prasidėjus navigacijos sezonui, į Kuršių marias netoli sienos su Rusija nuleidžiami raudonos spalvos plūdurai. Užpernai VSAT buvo paskelbusi viešąjį pirkimų konkursą, įsigijo 31 naują raudonos spalvos plūdurą. Jie mariose žymi poros šimtų metrų pločio VSAZ, kuri yra prie pat Lietuvos ir Rusijos valstybių sienos linijos. O ten patekti gali tik įrašytieji

Seimo nariai siūlo paspirtukų vairuotojams numatyti prievolę dėvėti šalmus

Seimo nariai Andrius Vyšniauskas ir Julius Sabatauskas registravo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo straipsnio pakeitimo projektą, kuriuo siūlo numatyti, kad visi paspirtukų ir kitų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai privalėtų dėvėti šalmus. Taip pat numatoma, kad tais atvejais, kai elektrinė mikrojudumo priemonė yra nuomojama, šalmą suteikti privalėtų elektrinės mikrojudumo priemonės nuomotojas. „2023 m. birželio mėnesį Seimas sugriežtino paspirtukų vairuotojams taikomus reikalavimus. Tuomet, rengiant pakeitimų paketą, vienas iš siūlymų buvo paspirtukų vairuotojams taikyti reikalavimą dėvėti šalmą. Tuo metu buvo nusileista paspirtukų nuomotojams,

Vaiko teisių gynėjai: praėjusiais metais vaikams pagalbos prireikė kas 9 minutes

Vaiko teisių gynėjų turimi statistiniai duomenys rodo, jog 2023 metais sulaukta iki šiol rekordinio skaičiaus pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, į kuriuos teko reaguoti kas 9 minutes visoje Lietuvoje, o smurtą kasdien patyrė 9 vaikai. Apie galimus pažeidimus aktyviai pranešė ir patys vaikai – didžioji dalis jų kreipimųsi užfiksuota kaip pasitvirtinę. 2023 m. vaiko teisių gynėjai sulaukė daugiau nei 57 tūkst. pranešimų dėl galimai pažeistų vaiko teisių, t. y. apie 26 proc. daugiau nei 2022 m. ir 42 proc.

„Sidabrinės nendrės“ premija įteikta Liudmilai Kašėtienei-Mikkelsen

Tradiciškai Kovo 11-ąją vyksta „Sidabrinės nendrės“ premijos įteikimo ceremonija. Už ypatingus darbus ir nuopelnus garsinat Pamario kraštą 2023 m. „Sidabrinės nendrės“ premijos laureate paskelbta Šilutės meno mokyklos muzikos mokytoja ekspertė Liudmila Kašėtienė-Mikkelsen. Per pastaruosius penketą metų jos paruošti mokiniai dalyvavo daugiau nei 25 tarptautiniuose ir 17 respublikinių konkursų. Juose laimėti net 65 laureatų apdovanojimai, pelnyti 10 Grand Prix. Per daugiau kaip 30 pedagoginio darbo metų įgyta darbo patirtis suteikė impulsą organizuoti kvalifikacijos kėlimo seminarus, metodines praktines konferencijas ir dalytis savo

Šilutės aplinkosaugininkai išgelbėjo skęstantį vyrą  

Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos Šilutės aplinkos apsaugos skyriaus pareigūnai Vitalijus Gutauskas ir Mindaugas Mačiulis vakar išgelbėjo skendusį žmogų. Išgirdę pagalbos šauksmą, nieko nelaukdami bėgo jo gelbėti. Jų kolegos pasakojo, kad viskas įvyko prieš 14 val. Šilutėje, Tulpių g., prie pat Aplinkos apsaugos departamento padalinio. Čia šalia Šyšos upės yra įsikūrusi miesto ligoninė bei Socialinių paslaugų skyrius. „Socialinių paslaugų skyriaus darbuotojos pastebėjo vyriškį, kuris susiklosčius nelaimingoms aplinkybėms atsidūrė upėje. Viena moteris atbėgo kviesti pagalbą, o kita užbėgo ant tilto. Iš

Vasaris nekilnojamojo turto rinkoje – be pagyvėjimo

Metų pradžia nekilnojamojo turto (NT) rinkoje įprastai nebūna itin aktyvi. Šių metų pirmasis mėnuo pagal įregistruotų NT sandorių kiekį netgi buvo kukliausias per pastaruosius keletą metų, o vasarį rinkos pagyvėjimo taip pat nesulaukėme, skelbia įregistruotus NT sandorius analizuojantis Registrų centras. „Nors šiemet vasaris ir turėjo 29 dienas, vis tiek tai yra trumpiausias iš visų metų mėnesių. Nepaisant to, nekilnojamojo turto objektų savininkų pasikeitimų įregistruota kiek daugiau nei sausį.  Jei lygintume tik vasario mėnesius, šių metų paskutinysis žiemos mėnuo pagal įregistruotų

Naujausias Lietuvos žvalgybos grėsmių vertinimas. Kokia yra saugumo situacija?

Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos ir Valstybės saugumo departamentas pristatė devintąjį grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, kuriame pateikiamos tendencijos apie Lietuvos saugumo situaciją. Kam ruošiasi Rusija? Lietuvos žvalgybos institucijų  grėsmių vertinime pažymima, kad Rusija skiria didžiulius išteklius karui Ukrainoje ir nerodo noro deeskaluoti konflikto. Tiesa, Rusijai nepavyksta pasiekti užsibrėžtų operacinių tikslų. Tuo pačiu metu Rusija ruošiasi ilgalaikei konfrontacijai su NATO, taip pat ir Baltijos jūros regione. „Per 2023 metus Lietuva netapo saugesnė, grėsmės jai nesumažėjo. Rusijos prioritetas dabar

Nemunu gabentas rekordinis krovinių kiekis

Praėjusių metų rugpjūtį pabaigtas ambicingas projektas, kurio metu buvo modernizuotas laivybos kelias tarp Kauno ir Klaipėdos. Tai davė rezultatų. AB Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) skaičiuoja, kad pernai paskelbus krovininės laivybos pradžią jau atlikta 12 reisų baržomis, kurių metu nugabenti 203 jūriniai konteineriai, 1500 tonų metalo gaminių krovinių ir VVKD pagamintos 50 tonų svorio rampos automobiliams, naudojamos „Smiltynės perkėloje“. Vandens kelių logistiką pasirinkusios įmonės teigia, kad upių transportas padeda optimizuoti krovinių maršrutus ir mažinti bendrą įmonės generuojamą CO2 pėdsaką nei

Dirbančių užsieniečių gretas labiausiai augina baltarusiai

Šalies darbo rinkoje sparčiai daugėja atvykusiųjų iš užsienio. Per metus jų skaičius išaugo 56 tūkst. ir dabar sudaro beveik 142 tūkst. Tai rodo darbdavių teikiami pranešimai apie dirbančius Lietuvoje užsieniečius. Atvykusios darbo jėgos didžiąją dalį sudaro trečiųjų šalių piliečiai – jų skaičius siekia 131,4 tūkst. – per metus šių užsieniečių padaugėjo 52 tūkst. ES piliečių skaičius darbo rinkoje augo 4 tūkst. ir dabar šalyje dirba 10 tūkst. europiečių. Atvykėlių darbo rinkoje metų pradžioje daugiausiai buvo iš Baltarusijos (47,7 tūkst.). Tai

Finansuoti keturi bibliotekos projektai praturtins kultūrinį šilutiškių gyvenimą

Šilutės rajono savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka pavasarį pasitinka džiugiomis naujienomis – Lietuvos kultūros taryba skyrė finansavimą keturiems bibliotekos projektams, teiktiems Tolygios kultūrinės raidos programai. Įgyvendinant projektą „Improvizuoti meno ir knygos pavakariai“ (vad. Sonata Mockienė) pirmą kartą bus sukurtas klubas, kurio veiklos orientuotos į knygos įvairiapusiškumą ir skirtingą jos pateikimą. Suaugę vietos gyventojai, įsijungę į klubo veiklas, patirs skirtingus knygos pristatymo, skaitymo, rašymo ir suvokimo būdus – tai erdvė saviugdai ir saviraiškai, poilsiui ir pramogai. Emocija, vaizduotė, improvizacija, saviraiška ir

« Senesni įrašai Recent Entries »