Kovo 28 d. Seimas balsavo dėl Lietuvos banko inicijuotų atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo teisės aktų projektų priėmimo. Pagal Atsiskaitymų grynaisiais pinigus sumų apvalinimo įstatymą nuo 2025 m. gegužės 1-osios galutinė pirkinių krepšelio suma atsiskaitant grynaisiais pinigais bus apvalinama.

Apvalinimas bus taikomas tik galutinei prekių ar paslaugų krepšelio sumai ir tik mokant grynaisiais pinigais. Atsiskaitant kortele ar išmaniaisiais įrenginiais apvalinimas netaikomas. Iki apvalinimo taikymo pradžios visi kasos aparatai turės būti pritaikyti naujiems apvalinimo reikalavimams ir turėti automatinio apvalinimo funkciją – kiekviename kasos aparato kvite bus matoma pritaikyta apvalinimo suma ir suapvalinta suma.

„Nuo euro įvedimo pradžios Lietuvoje pamesta daugiau kaip 2 mln. eurų vertės 1 ir 2 euro centų monetų. Kasmet prarandame apie trečdalį milijono eurų. Didžioji dalis 1 ir 2 euro centų monetų panaudojamos mokėjimams vos vieną kartą – net du trečdaliai į apyvartą išleistų 1 ir 2 euro centų monetų į Lietuvos banką negrįžta. 1 ir 2 euro centų monetoms kaldinti, transportuoti, tvarkyti naudojami ištekliai, išskiriama tarša, atliekos. Šias monetas pagaminti kainuoja daugiau nei jų nominali vertė. Apvalinimas padės sumažinti gyventojų, verslo ir valstybės sąnaudas, susijusias su grynųjų pinigų naudojimu, efektyvinti grynųjų pinigų apyvartos ciklą ir sumažinti poveikį aplinkai“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Asta Kuniyoshi.

Apvalinama bus iki artimiausio 5 kartotinio ir daugeliu atveju nebebus poreikio atiduoti grąžos 1 ir 2 euro centų monetomis. Apvalinama bus į mažesnę arba didesnę pusę iki 0 arba 5, arba 10 centų atsižvelgiant į tai, ar paskutinis skaitmuo yra arčiau 0 ar 5, ar 10.

Taikant apvalinimą, 1 ir 2 euro centų monetos išliks teisėta atsiskaitymo priemone, t. y. jomis ir toliau bus galima mokėti prekybos (paslaugų teikimo) vietose arba jas iškeisti į stambesnio nominalo monetas ar banknotus Lietuvos banko kasose ar kredito įstaigų skyriuose. Apvalinimas bus taikomas ne atskirų prekių kainoms, o galutinei pirkinių krepšelio sumai. Kainos ir toliau išliks nustatomos 1 euro cento tikslumu. Matematinis apvalinimo metodas yra neutralus abiem šalims – tiek prekybininkui, tiek pirkėjui. Vieną kartą galimai bus sumokama 1 ar 2 ct mažiau, kitą kartą – 1 ar 2 ct daugiau. Ilguoju laikotarpiu skirtumai išsilygins.

Apvalinimas nebus taikomas atsiskaitymams negrynaisiais pinigais, dovanų kuponais, darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms; pensijoms ir kitoms socialinės apsaugos išmokoms (net ir mokamoms grynaisiais pinigais) ir kitais teisės aktuose numatytais atvejais. Neapvalinama ir tais atvejais, kai bendra mokėtina suma už prekes ar paslaugas yra mažesnė nei 5 euro centai. Galutinė pirkinių krepšelio suma jau yra apvalinama šešiose euro zonos valstybėse: Airijoje, Belgijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Suomijoje ir Slovakijoje.

Lietuvos banko inf.