Praėjusių metų rugpjūtį pabaigtas ambicingas projektas, kurio metu buvo modernizuotas laivybos kelias tarp Kauno ir Klaipėdos. Tai davė rezultatų.

AB Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) skaičiuoja, kad pernai paskelbus krovininės laivybos pradžią jau atlikta 12 reisų baržomis, kurių metu nugabenti 203 jūriniai konteineriai, 1500 tonų metalo gaminių krovinių ir VVKD pagamintos 50 tonų svorio rampos automobiliams, naudojamos „Smiltynės perkėloje“. Vandens kelių logistiką pasirinkusios įmonės teigia, kad upių transportas padeda optimizuoti krovinių maršrutus ir mažinti bendrą įmonės generuojamą CO2 pėdsaką nei vežant juos automobilių kelių transportu.

Planuoja augimą

Šiemet planuojama, kad krovinių kiekis augs. Pagrindinis Lietuvos vandens kelias (E41) driekiasi Nemuno upe ir Kuršių mariomis, jis jungia Kauną ir Klaipėdą, o taip pat yra transeuropinio vidaus vandenų transporto tinklo TEN-T dalis.  Šis kelias Kauną tiesiogiai sujungia su Klaipėdos uostu ir tarptautiniais maršrutais Baltijos jūroje. Vidaus vandens kelių direkcija pradėjus reguliariai gabenti krovinius Nemunu, vien pirmojo etapo metu suplanavus pervežti 100 tūkst. tonų krovinių per metus. Sutartys su krovinių vežėjais aktyviai sudarinėjamos, juos vilioja galimybė patogiai ir efektyviai gabenti krovinius, ypač nestandartinių gabaritų, labai sunkius ir birius krovinius.

„Kaip ir sausumos keliuose, taip ir laivyboje – vos tik pagerėja sąlygos, iškart pastebimi pokyčiai. Laivų Nemune vis daugėja, o verslo dėmesys krovinių pervežimui upėmis sparčiai didėja. Šiuo metu vidaus laivyba vidaus keliais išgyvena sniego gniūžtės efektą. Vis daugiau verslų ir žmonių sužino apie naujas galimybes, ima dalyvauti laivyboje – taip įsisuka ekonomikos ratas. Krovinių kiekiai Nemune jau siekia rekordus, tačiau ateityje laukia galimybės vystyti žaliąją laivybą. Lietuva pretenduoja tapti pirmoji šalis Europoje, turinti nuosavą elektrinių krovininių laivų flotilę. Ją sudarytų 6 elektriniai laivai-stūmikai, 12 nesavaeigių baržų, 27 baterijų konteineriai bei uostų infrastruktūra“, – teigia VVKD generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.

650 tonų metalo

650 tonų sveriantis UAB „Kaunas Metal“ armatūros krovinys į baržą buvo pakrautas Klaipėdos jūrų uoste KLASCO krovinių terminale ir 2023 m. spalio 16 d. atplukdytas į Kauno žiemos uostą. Sėkmingas bendradarbiavimas lėmė tai, kad krovinių reisai Nemunu taps reguliarūs.

„Mūsų įmonė tiekia plieno gaminius savo klientams visoje Šiaurės Europoje, kurioje požiūris į tvarumą yra itin aktualus. Norime, kad tvarumas būtų atspindimas visuose įmonės procesuose – pradedant tiekimu, baigiant gamyba ir logistika. Upių transportas padeda mums optimizuoti krovinių maršrutus, naudoti aplinkai draugiškas transporto priemones ir mažinti bendrą įmonės generuojamą CO2 pėdsaką“, – sako UAB „Kaunas Metal“ vadovas Robertas Buckus.

Jo teigimu, skaičiuojant energijos sąnaudas pervežti vienai tonai krovinio, vidaus vandenų transportas išskiriamas kaip vienas iš efektyviausių logistikos būdų. Dėl to metalo gaminius gaminanti įmonė pasirinko transportuoti žaliavas Nemunu iš Klaipėdos uosto į savo gamyklą Kaune.

Pagilintas vandens kelias

2023 m. vasarą sėkmingai užbaigtas vienas iš svarbiausių strateginių projektų – užtikrintas reikalingas Nemuno žemupio vandens kelio gylis ir pilnai atvertas krovininei laivybai. Sudarytos galimybės nemažą dalį keliais vežamų krovinių perkelti į upių transportą, teikti pigesnes ir draugiškesnes aplinkai krovinių gabenimo paslaugas bei sumažinti sunkiojo transporto dalį automobilių keliuose. Europoje upių laivyba yra itin populiari – taip mažėja sunkiojo krovininio transporto judėjimas, lėtėja kelių nusidėvėjimas, patiriama mažesnė aplinkos tarša ir didėja saugumas keliuose.

Pagal Susisiekimo min. inf.