Velykų margučiai – Europos tautodailėje

Margučiai – kiaušiniai, kurių lukštai išmarginti dažant įvairiomis technikomis ar raižant. Vienas šv. Velykų simbolių. Margučių darymas – Europos tautodailės sritis. Meniškas kiaušinio lukšto marginimas, glaudžiai susijęs su kulto apeigomis. Joje matome tapybinius ir grafinius elementus, kartais jie glaudžiai susiję, kartais gi vienas ar antras iš tų dviejų elementų yra labiau išplėtotas – dominuojąs.

Margučiai yra žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir kone visose slavų tautose: Lenkijoje, Ukrainoje, Gudijoje, Čekijoje. Tikėtina, jog lietuvių tauta margučius perėmė iš slavų, nes latviai jų nežino. Margučių tradicijos neturi ir Vakarų Europos tautos, nors spėjama, kad kai kurios tą paprotį yra turėjusios.

Kiaušinių dažymas senesnis už krikščionybę

Sunku nustatyti margučių kilmę. Šiandien jų marginimas mūsų krašte ir slavų tautose yra susijęs su Velykų šventėmis. Tačiau kiaušinių dažymo ir jais keitimosi paprotys yra daug senesnis už krikščionybę. Beveik visos senojo pasaulio tautos tą paprotį žinojo. Dar prieš Kristaus gimimą kiaušinis buvo laikomas ne tik pavasario gamtos atgimimo simboliu, bet ir kiekvieno gyvio pradžios simboliu. Žinome, kad tokiu simboliu kiaušinį laikė ir senovės egiptiečiai, žydai bei romėnai. Kad tokiu pat simboliu kiaušinį laiko ir lietuviai, liudija iš dalies dar kai kur išsilikęs paprotys kiaušinius dažyti ne tik per Velykas, bet ir per šv. Jurgį bei Sekmines. Margučiu kiaušinis yra vadinamas dėl to, kad jis yra išrašomas įvairiais raštais. Tie raštai padaromi įvairiais būdais kiaušinius dažant.

Dažymo technika

Kai kiaušinis tėra nudažytas tik viena kuria nors spalva, tai jis paprastai ir vadinamas dažytiniu. Patys margučiai yra daromi dvejopu būdu: išbraižant raštus vašku arba skutinėjant nudažytą kiaušinio paviršių.

Pirmas margučių darymo būdas: ant trumpos lazdelės pritaisomas skardos vamzdelis, kurio vienas galas yra siauresnis; juo paimamas ištirpytas vaškas, kuriuo ir padengiamas kiaušinio paviršius vienodo storumo linijos raštais. Taip išpaišytas kiaušinis yra dedamas į dažus, kurie nudažo tik nepadengtas vašku vietas. Išėmę kiaušinį iš dažų ir nuėmę vašką, gauname baltus raštus dažų spalvos fone. Norint šiuos raštus padaryti spalvotus, nudažytoji kiaušinio dalis vėl padengiama vašku, kiaušinis vėl dedamas į bet kurios spalvos dažus, kurie nudažo raštus. Kartoti tą galime tiek kartų, keliomis spalvų norima išmarginti margutį.

Dar paprastesnis marginimo būdas – nusmailintas degtukas ar smeigtuko smaigalys mirkomas išlydytame vašką ir juo vedami raštai. Taip gaunamos linijos prasideda storai ir pasibaigia plonėjančiai. Skustinis raštas yra daromas ant jau nudažyto vienos kurios nors spalvos dažais kiaušinio. Praskusdami dažus iki kiaušinio natūralaus baltumo paviršiaus, gauname raštus. Naudojant pirmąjį būdą galima tokius raštus daryti spalvotus. Minėtais būdais gaunami margučių meniškieji efektai toli gražu nėra vienodi. Vieni jų esti ryškių spalvų ir paprastų raštų. Kitur spalvotumui teikiama tik antraeilė reikšmė, bet dėl to dominuoja raštai, jie tampa vis sudėtingesniais ir turtingesniais.

Raštai ir jų pobūdis

Įvairiausių raštų margučiuose vartojama daug ir tą mums liudija nemažas skaičius jiems pavadinti vartojamų vardų: „driežiukai, rinkučiai, grandinėliai, žiedeliai, vabaliukai; kukučiai, dantukai, eglutės, žvaigždutės, peteliškės, kriputės, turkliukai, rūtelės, vištos kojelės, snaiguolės“ ir t. t. Nagrinėdamas tuos raštus žymiausias margučių tyrinėtojas Tadas Daugirdas padarė išvadą: begalinis raštų turtingumas verčia manyti, kad kiekvienas margutį darąs asmuo vadovaujasi tik fantazija.

Galima pastebėti, kad didesnį vaidmenį atlieka tradicijos, o ne fantazija. Dalis raštų beveik visoms margučius darančioms tautoms yra bendri: vieni iš jų yra charakteringi tik tam tikrai apylinkei, o kiti yra tokie pat, kokius aptinkame priešistorinių laikų kapuose randamuose daiktuose. Daugumą margučių raštų galime taip pat rasti kituose liaudies meno dirbiniuose.

Margučiuose yra nemažai vien su margučiais siejamų rašto elementų, savo požymiais visiškai skirtingų nuo kitų charakteringų liaudies meno raštų. Be to, pasitaiko ir labai individualizuotų raštų, išplėtotų į grafines kompozicijas, savo forma ir verte niekuo nesiskiriančių nuo didelių grafinių darbų.

Margučių bendrą charakteristiką galime nusakyti taip: margučių brėžtinio rašto pagrindinis spalvos tonas yra juodas bei tamsiai rudas, skustinio (skutinėto) – mėlynas, raudonas. Pagal pirmąją techniką daryti raštai garsūs drąsiomis ir ryškiomis linijomis, antrąją – ažūriškumu. Abi technologijos priduoda margučiams ryškų grafiškumą, o raštų įvairumas ir turiningumas padaro juos ne tik gražiais objektais, bet ir branginta medžiaga liaudies ornamentams studijuoti.

„Vikipedijos“ inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Skelbiami gydytojų keturių mėnesių darbo grafikai

Praėjusią savaitę gydymo įstaigos įpareigotos pasiūlyti pacientams daugiau matomų vizitų laikų. Jau įsigaliojo reikalavimas gydymo įstaigoms E. sveikatos registracijos sistemoje skelbti ne mažiau kaip keturių mėnesių gydytojų darbo grafikus. Pasak sveikatos apsaugos viceministrės Jelenos Čelutkienės, toks sprendimas ne tik suteikia pacientams daugiau galimybių užsiregistruoti pas gydytoją, bet ir prisideda prie eilių skaidrumo ir trumpėjimo. „Iki šiol dauguma gydymo įstaigų skelbė tik vieno mėnesio gydytojų darbo grafikus. Ties tuo mėnesiu eilė tarsi pasibaigdavo, nors iš tikrųjų buvo gerokai ilgesnė. Pratęsdami galimybę

Orai: naktimis beliks 3-5 laipsniai šilumos

Hidrometeorologijos tarnyba praneša, kokie bus orai. Balandžio 22 d., antradienį, naktį temperatūra siekė 7-12 laipsnių šilumos. Dieną daugelyje rajonų numatomi trumpi lietūs, kai kur smarkūs. Vietomis perkūnija, kai kur kruša. Vėjas besikeičiančios krypties, 6-11 m/s, per perkūniją kai kur gūsiai 15-18 m/s. Temperatūra bus 20-25, Vakarų Lietuvoje daug kur – 14-19 laipsnių šilumos. Balandžio 23 d., trečiadienį, naktį didesnėje šalies dalyje, daugiausia Rytų Lietuvoje, numatomas trumpas lietus, galima perkūnija, dieną žymesnio lietaus nenumatoma. Naktį vietomis rūkas. Vėjas šiaurės, šiaurės vakarų,

Nelieskime gamtoje sutiktų sveikų jauniklių, tai kenkia jiems

Pavasarį ir vasarą gamtoje dažnai sutinkame laukinių gyvūnų jauniklių – stirniukų, kiškių, įvairių paukščių. Žmonės, pamatę vienišus gyvūnus, dažnai klaidingai mano, kad jie yra palikti arba našlaičiai. Tokios skubotos išvados ir į žmonių rankas paimti jaunikliai gali būti pražūtingos gyvūnams.  Taigi, kaip elgtis gamtoje radus jauniklį ir ką daryti, jei jam akivaizdžiai reikalinga pagalba?   Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, jog daugeliu atvejų randami vieniši jaunikliai būna palikti tik laikinai. Dažniausiai, kol motinos ieško maisto arba pačios slepiasi nuo plėšrūnų. Tuo metu mažieji

Policija – apie įvykius Šilutės rajone

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Balandžio 20 d. rytą namuose Traksėdžių k., Šilutės sen., rastas vyro, gim. 1961 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Balandžio 18 d. Juknaičiuose vyras, gim. 1971 m., sukėlė fizinį skausmą moteriai, gim. 1971 m. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Balandžio 20 d. naktį Pievų g., Šilutėje, pas vyrą, gim. 2000 m., apžiūros metu rastas užspaudžiamas maišelis su galimai narkotine medžiaga. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Balandžio 19-20 d. įsibrovus į

Taip pat skaitykite