Velykų margučiai – Europos tautodailėje

Margučiai – kiaušiniai, kurių lukštai išmarginti dažant įvairiomis technikomis ar raižant. Vienas šv. Velykų simbolių. Margučių darymas – Europos tautodailės sritis. Meniškas kiaušinio lukšto marginimas, glaudžiai susijęs su kulto apeigomis. Joje matome tapybinius ir grafinius elementus, kartais jie glaudžiai susiję, kartais gi vienas ar antras iš tų dviejų elementų yra labiau išplėtotas – dominuojąs.

Margučiai yra žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir kone visose slavų tautose: Lenkijoje, Ukrainoje, Gudijoje, Čekijoje. Tikėtina, jog lietuvių tauta margučius perėmė iš slavų, nes latviai jų nežino. Margučių tradicijos neturi ir Vakarų Europos tautos, nors spėjama, kad kai kurios tą paprotį yra turėjusios.

Kiaušinių dažymas senesnis už krikščionybę

Sunku nustatyti margučių kilmę. Šiandien jų marginimas mūsų krašte ir slavų tautose yra susijęs su Velykų šventėmis. Tačiau kiaušinių dažymo ir jais keitimosi paprotys yra daug senesnis už krikščionybę. Beveik visos senojo pasaulio tautos tą paprotį žinojo. Dar prieš Kristaus gimimą kiaušinis buvo laikomas ne tik pavasario gamtos atgimimo simboliu, bet ir kiekvieno gyvio pradžios simboliu. Žinome, kad tokiu simboliu kiaušinį laikė ir senovės egiptiečiai, žydai bei romėnai. Kad tokiu pat simboliu kiaušinį laiko ir lietuviai, liudija iš dalies dar kai kur išsilikęs paprotys kiaušinius dažyti ne tik per Velykas, bet ir per šv. Jurgį bei Sekmines. Margučiu kiaušinis yra vadinamas dėl to, kad jis yra išrašomas įvairiais raštais. Tie raštai padaromi įvairiais būdais kiaušinius dažant.

Dažymo technika

Kai kiaušinis tėra nudažytas tik viena kuria nors spalva, tai jis paprastai ir vadinamas dažytiniu. Patys margučiai yra daromi dvejopu būdu: išbraižant raštus vašku arba skutinėjant nudažytą kiaušinio paviršių.

Pirmas margučių darymo būdas: ant trumpos lazdelės pritaisomas skardos vamzdelis, kurio vienas galas yra siauresnis; juo paimamas ištirpytas vaškas, kuriuo ir padengiamas kiaušinio paviršius vienodo storumo linijos raštais. Taip išpaišytas kiaušinis yra dedamas į dažus, kurie nudažo tik nepadengtas vašku vietas. Išėmę kiaušinį iš dažų ir nuėmę vašką, gauname baltus raštus dažų spalvos fone. Norint šiuos raštus padaryti spalvotus, nudažytoji kiaušinio dalis vėl padengiama vašku, kiaušinis vėl dedamas į bet kurios spalvos dažus, kurie nudažo raštus. Kartoti tą galime tiek kartų, keliomis spalvų norima išmarginti margutį.

Dar paprastesnis marginimo būdas – nusmailintas degtukas ar smeigtuko smaigalys mirkomas išlydytame vašką ir juo vedami raštai. Taip gaunamos linijos prasideda storai ir pasibaigia plonėjančiai. Skustinis raštas yra daromas ant jau nudažyto vienos kurios nors spalvos dažais kiaušinio. Praskusdami dažus iki kiaušinio natūralaus baltumo paviršiaus, gauname raštus. Naudojant pirmąjį būdą galima tokius raštus daryti spalvotus. Minėtais būdais gaunami margučių meniškieji efektai toli gražu nėra vienodi. Vieni jų esti ryškių spalvų ir paprastų raštų. Kitur spalvotumui teikiama tik antraeilė reikšmė, bet dėl to dominuoja raštai, jie tampa vis sudėtingesniais ir turtingesniais.

Raštai ir jų pobūdis

Įvairiausių raštų margučiuose vartojama daug ir tą mums liudija nemažas skaičius jiems pavadinti vartojamų vardų: „driežiukai, rinkučiai, grandinėliai, žiedeliai, vabaliukai; kukučiai, dantukai, eglutės, žvaigždutės, peteliškės, kriputės, turkliukai, rūtelės, vištos kojelės, snaiguolės“ ir t. t. Nagrinėdamas tuos raštus žymiausias margučių tyrinėtojas Tadas Daugirdas padarė išvadą: begalinis raštų turtingumas verčia manyti, kad kiekvienas margutį darąs asmuo vadovaujasi tik fantazija.

Galima pastebėti, kad didesnį vaidmenį atlieka tradicijos, o ne fantazija. Dalis raštų beveik visoms margučius darančioms tautoms yra bendri: vieni iš jų yra charakteringi tik tam tikrai apylinkei, o kiti yra tokie pat, kokius aptinkame priešistorinių laikų kapuose randamuose daiktuose. Daugumą margučių raštų galime taip pat rasti kituose liaudies meno dirbiniuose.

Margučiuose yra nemažai vien su margučiais siejamų rašto elementų, savo požymiais visiškai skirtingų nuo kitų charakteringų liaudies meno raštų. Be to, pasitaiko ir labai individualizuotų raštų, išplėtotų į grafines kompozicijas, savo forma ir verte niekuo nesiskiriančių nuo didelių grafinių darbų.

Margučių bendrą charakteristiką galime nusakyti taip: margučių brėžtinio rašto pagrindinis spalvos tonas yra juodas bei tamsiai rudas, skustinio (skutinėto) – mėlynas, raudonas. Pagal pirmąją techniką daryti raštai garsūs drąsiomis ir ryškiomis linijomis, antrąją – ažūriškumu. Abi technologijos priduoda margučiams ryškų grafiškumą, o raštų įvairumas ir turiningumas padaro juos ne tik gražiais objektais, bet ir branginta medžiaga liaudies ornamentams studijuoti.

„Vikipedijos“ inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Poilsis viešbutyje, kuris atgaivina kūną ir sielą

viešbutyje

Kasdienybė mus dažnai įsuka į nuolatinį skubėjimą – darbai, terminai, rūpesčiai, šeimos pareigos. Kartais net nepastebime, kaip išsenka mūsų energija, sumažėja motyvacija ir prarandame ryšį su savimi. Tačiau išeitis paprastesnė nei atrodo – net trumpas pabėgimas nuo rutinos gali tapti galingu vaistu. Vienas geriausių būdų tai padaryti – poilsis viešbutyje. Ne tik savaitgalio išvyka, bet ir viena naktis kitur gali atnešti daugiau naudos nei ilgas atostogų planavimas. Psichologinis atokvėpis – mažas pakeitimas, didelis skirtumas Pasikeitus aplinkai, mūsų smegenys natūraliai pereina

Valstybės sienos su Rusija apsaugai – ypatingas dėmesys

siena su Rusija

Lydimas VSAT vado generolo Rustamo Liubajevo, vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič lankėsi VSAT Pagėgių pasienio rinktinėje. Vizito tikslas – susitikti su pasieniečiais, apžiūrėti infrastruktūrą bei aptarti valstybės sienos apsaugos stiprinimo priemones, reaguojant į dabartinius geopolitinius iššūkius. „Valstybės sienos apsauga – tai neabejotinai vienas iš pagrindinių prioritetų, esančių dabartinėje darbotvarkėje. Būtina atnaujinti visą reikiamą infrastruktūrą pasienio užkardose, diegti modernias technologijas, sutvarkyti pasienio taką ir ieškoti lėšų bepiločių orlaivių bei antidroninės įrangos įsigijimui. Esant tokiems geopolitiniams iššūkiams, negalima delsti nė vienos dienos.

Bibliotekininkų nominacijos šilutiškiams ir stoniškietei 

Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka paskelbė nominacijų „Išminties marės“ ir „Jonvabalis“ nugalėtojus. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka kasmet per Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę skelbia geriausią Klaipėdos regiono bibliotekininką (-ę) ir biblioteką.  Šių metų komisijos vieningu vertinimu už 2024 m. metų pasiekimus „Išminties marės“ nominacija skiriama Šilutės r. savivaldybės  F. Bajoraičio viešajai bibliotekai už tradicijų puoselėjimą, bendruomeniškumo skatinimą, aktyvų darbą su jaunimu, inovatyvių paslaugų kūrimą bei dalyvavimą įvairiose kūrybinėse iniciatyvose. Nominacija „Jonvabalis“ skiriama Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos Stoniškių

Prieš metus branginta automobilių techninė apžiūra ir vėl brangs… 

Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) apskaičiavo, kiek nuo šių metų liepos mėnesio transporto priemonių savininkams kainuos techninės apžiūros paslauga. Kainų augimą labiausiai pajus dujomis varomų lengvųjų automobilių savininkai, mažiausiai – mopedų ir motociklų.  Kainų pokyčiai svyruoja nuo 80 ct iki 2 Eur. Praėjusiais metais techninės apžiūros kainos nesikeitė, o kai kurioms transporto priemonių rūšims jos net sumažėjo. Iki šių metų techninės apžiūros paslaugos kainos keičiamos tik tada, jei darbo užmokesčio pokytis nuo paskutinio kainų tvirtinimo yra lygus arba viršija 9

Taip pat skaitykite