95-ojo jubiliejaus proga kovo 20 d. pasveikintas ypatingas žmogus – pedagogas, kraštotyrininkas, muziejininkas, esperantininkas, redaktorius, istorikas ir publicistas Petras Čeliauskas iš Švėkšnos. Vietos gyventojai jį vadina legendine asmenybe. Jubiliejinio gimtadienio proga P. Čeliauską pasveikino Šilutės rajono savivaldybės vicemerė Daiva Žebelienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Barauskienė, Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis, socialinio darbo organizatorė Neringa Andrijauskienė.

Šilutės Hugo Šojaus muziejus priminė, kad kovo 18 dieną sukako 95 metai Petrui Čeliauskui, kuris visada domėjosi istorija, buvo Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos muziejaus steigėjas, o šis muziejus davė pradžią dabartinei Švėkšnos ekspozicijai, kuri priklauso Šilutės Hugo Šojaus muziejui.

Iš biografijos

Petras Čeliauskas (g. 1929 m. kovo 18 d. Surinkiškiuose, Šilutės rajonas) – Lietuvos pedagogas, kraštotyrininkas, esperantininkas, Švėkšnos sąjūdžio narys. 1948 m. baigė Švėkšnos gimnaziją, po karinės tarnybos – neakivaizdiniu būdu VPI (1960). 1949-1994 m. Švėkšnos mokykloje dėstė matematiką, braižybą, astronomiją, 1961-1969 m. ir 1975-1984 m. buvo direktoriaus pavaduotojas mokymo reikalams. Yra išleidęs didaktinės medžiagos darbui su perforuotomis plokštelėmis. 1969 m. susidomėjo kraštotyra, mokyklos 50-mečio proga įrengė muziejų. Jubiliejinio leidinio „Švėkšnos vidurinė mokykla” vienas iš autorių. Sukūrė abiturientų laidų ir jubiliejinių ženkliukų.

Už istorinius publicistinius Švėkšnos miestelio tyrinėjimus bei publikacijas istoriniais klausimais P. Čeliauskas apdovanotas Šilutės rajono savivaldybės „Sidabrinė nendrės” premija (1996). Kitas P. Čeliausko pomėgis – tarptautinė esperanto kalba. Į ją išvertė ir paskelbė A. Baranausko „Anykščių šilelį“, Maironio „Jūratę ir Kastytį”, E. Mieželaičio eilėraščių rinkinį „Žmogus”, V. Mozūriūno „Legendą apie Vilniaus pilį”, S. Nėries „Eglę žalčių karalienę” ir kitų poetų eilėraščių bei dainų.

1989 m. serijoje „Noriu žinoti” išleista jo knyga „Nuo Babelio iki Esperanto”. Į lietuvių kalbą yra išvertęs esperantininkų himną „Viltis” ir fantastinį romaną „Uždaras miestas”. P. Čeliauskas dalyvavo pasaulio esperantininkų kongresuose Norvegijoje, Suomijoje, Čekijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje. Nuo 1995 m. redagavo Lietuvos esperantininkų žurnalą „Litova stelo” (Lietuvos žvaigždė). P. Čeliauskas yra „Didžiojo lietuvių-esperanto kalbų žodyno“, išleisto 2018 m., vienas iš autorių. Jam suteiktas Pasaulinės esperantininkų sąjungos garbės nario vardas (1999).

P. Čeliauskas yra išleidęs: „Švėkšna atsiminimuose“ (1999), „Sąjūdžio banga Švėkšnoje“ (2001), „Švėkšna ir apylinkės“ (2003), „Knygnešių pėdsakai Švėkšnoje“ (2003), „Senoji spauda apie Švėkšną 1885-1918“, „Švėkšnos lyra“ (sudarė P. Čeliauskas, 2009), „Švėkšna atsiminimuose“ 2 kn. ( 2010), „Švėkšnos švento apaštalo Jokūbo bažnyčia“ (2010), „Švėkšna: žmonės, kraštas, įvykiai“ (2012).

„Mano gyvenimo kelionė…“

Artėjant  95-ajam gimtadieniui  iš spaudos išėjo P. Čeliausko  atsiminimų knyga  „Mano gyvenimo kelionė. Nuo Švėkšnos iki Didžiosios Kinų sienos“. Tai jau 31-oji  jo knyga – iš jų 16 yra išleista lietuvių kalba, 15 – esperanto kalba arba apie esperanto kalbą ir esperantininkų judėjimą. Knygos apimtis – 320 puslapių. Ji gausiai iliustruota – joje viso 250 nuotraukų iš įvairių autoriaus gyvenimo etapų.

Įžangoje autorius rašo: „Nebuvo mano gyvenime stebuklų, bet jų buvo Lietuvos gyvenime. Mano atmintis dar siekia prieškarinę Nepriklausomą Lietuvą. Teko pergyventi karą ir visą sovietinę epochą, trejus metus  praleisti svetimoje kariuomenėje. Teko matyti išsilaisvinančią Lietuvą, o tai jau buvo mano gyvenimo Didysis stebuklas. Džiaugiausi jos pasiekimais, mačiau nusivylusius dėl nesėkmių“.