Ar kada nors esate matę kraterį? Dažniausiai kraterį suprantame kaip piltuvo ar taurės pavidalo ugnikalnių įdubimą. O ar patikėtumėte, jog sumažintą jo formą galima pamatyti ir Lietuvoje, tik ne uolienų pavidalu, o grybo!

Tai krateriškasis taurūnis (Urmula craterium), vienas ankstyviausių ir keisčiausių Lietuvos grybų. Šiuo metu jie kaip tik auga, todėl džiugu, kad Neries regioninio parko gidui Sauliui Pupininkui su jaunaisiais parko bičiuliais edukacijos metu pasisekė atrasti dar vieną šio reto, saugomo, į Lietuvos raudonąją knygą įrašyto grybo radavietę!

Neįprastos formos grybo vaisiakūniai, kurie yra 2-8 cm aukščio ir 1-4 cm skersmens, iš pradžių būna uždari ar rutuliški, vėliau viršūnei prasivėrus tampa gilios taurės ar piltuvėlio formos. Paviršius juodai rudos, rusvos spalvos, veltiniuotas, kraštai sutrūkinėję. Nors išvaizda panašus į tuoj išsiveržsiantį ugnikalnį, viduje lavos nerasite. Tad nebijokite, pirštų nenusideginsite. Bet esant tinkamoms sąlygoms, papūtus į šio kraterio vidų, tarsi rūkstantys dūmai pakils pilkas sporų debesėlis, kuriomis šis grybas dauginasi.

Kur galima aptikti ar bandyti ieškoti šio reto grybo?

Krateriškieji taurūniai formuojasi ankstyvą pavasarį, auga ant trūnijančios lapuočių medienos ir miško paklotės. Dažniausiai vystosi ant lazdynų, alksnių, beržų ir ąžuolų nukritusių šakų ir stiebų, gulinčių vidutinio drėgnumo derlingame dirvožemyje. Šiam grybui būdingos augavietės yra brandūs ir ūksmingi eglynai ar ąžuolynai su senais lazdynais, drėgnokose raguvų ir šlaitų vietose, šalia upelių. Auga tiek pavieniui, tiek didelėmis grupėmis, kartais siekiančiomis net iki 100 vienetų vienoje vietoje!

Šiuo metu Lietuvoje žinoma tik apie 50 šio grybo radaviečių.

Kaip galima apsaugoti šį retą grybą?

Pagrindinės krateriškojo taurūnio ir jo buveinių išlikimui kylančios grėsmės yra brandžių miškų, ypač eglynų ir ąžuolynų su lazdynų priemaiša, mažėjimas ir fragmentacija dėl ūkinės veiklos. Taip pat neigiamą įtaką šio grybo būklei turi ir hidrologinio režimo kitimas bei dirvožemio sausėjimas.

„Siekiant apsaugoti šių grybų buveines, viena efektyviausių priemonių yra miško kirtimų draudimas šių grybų buveinėse. Taip pat trake augančių lazdynų saugojimas ir dirvožemio vientisumo palaikymas. Ne mažiau svarbus dalykas šios rūšies išsaugojimui yra žmonių sąmoningumas,“ – prie krateriškojo taurūnio apsaugos visus juos rasiančius kviečia prisidėti Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos ekologė Justyna Barščevska.

Parengta pagal Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos inf.