Balandžio pabaigoje planuojamame posėdyje Šilutės r. savivaldybės taryba, matyt, sugrįš prie svarstymo, kokį pavadinimą suteikti dabartinei Komunarų gatvei. 

Pakartotinis gatvės pavadinimo keitimo svarstymas inicijuojamas dėl galimos neatitikties Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo 3 straipsnio nuostatoms. Priėmus sprendimą bus galima gatvę perregistruoti Lietuvos Respublikos adresų registre taip, kad gatvių duomenys atitiktų adresų formavimo taisykles.

Komunarų gatvės pavadinimo pakeitimo sprendimo projektas buvo parengtas dar 2021 metais ir pateiktas Komunarų gatvės gyventojams.  Tų metų gegužės 4 d. gavus rašytinį 26 gatvės gyventojų prieštaravimą  ir atsižvelgus į daugelio gyventojų prašymus telefonu, gatvės pavadinimas nebuvo pakeistas. Siekiant išsiaiškinti visų savivaldybės gyventojų nuomonę, 2023 metais atlikta papildoma visos savivaldybės gyventojų nuomonės internetinė apklausa. Gyventojai (dauguma jų – negyvenantys Komunarų gatvėje) išreiškė pageidavimą gatvės pavadinimą pakeisti.

Aiškinamajame rašte savivaldybės Tarybai Ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Viktoras Bičkauskas nurodo, kad iki šių metų kovo 13 d. buvo gauta siūlymų pakeisti Komunarų gatvės pavadinimą į Kiliškių (šioje vietovėje yra buvęs Kiliškių kaimas) arba į Adolfo Ramanausko-Vanago – sovietų nužudyto Lietuvos partizanų vado, brigados generolo. Atsižvelgus į kovo 13 d. gautą kolektyvinį prašymą, siūloma dabartinei Komunarų gatvei suteikti Gilijos pavadinimą. Tai būtų daroma  pagal Mažosios Lietuvos Pamario krašto Pakalnės ir Labguvos apskrityse (nuo 1945 m. – Kaliningrado sritis) buvusios Matrosovkos upės (Nemuno kairiosios atšakos) pavadinimą ir buvusį Matrosovo kaimo pavadinimą.

Galutinį sprendimą priims Savivaldybės taryba.

Gilijos upė

„Vikipedija“ nurodo, kad Gilija – upė, kurios ilgis 43 km, ištakos – Nemunas, žiotys – Kuršių marios. Gilija (vok. Gilge, nuo 1946 m. rus. Матросовка) – upė Mažosios Lietuvos Pamario krašto Pakalnės ir Labguvos apskrityse (nuo 1945 m. Kaliningrado sritis), Nemuno kairioji šaka. Prasideda apie 10 km žemiau Tilžės (rus. Sovetsk), prie Panemunės gyvenvietės, kur Nemunas šakojasi į Rusnę ir Giliją. Teka į vakarus, nuo Skiepų (Mostovoje) – į pietvakarius. Žemiau Kryžionų (Zapovednoje) nuo Gilijos atsišakoja Tovelė (Tovarnaja) ir Kryžionų kanalas (Primorskij kanal). Gilija įteka į Kuršių marias prie Gilijos (Matrosovo) kaimo, Tovelė – prie buvusio Tovės kaimo, kanalas jungiasi su Nemunynu.

Gilijos vagos plotis 50-95 m, gylis 3-4 m. Per Giliją nuteka 13-22 proc. Nemuno vandens. Beveik visa vaga reguliuota, supilti pylimai saugo apylinkes nuo potvynių. Pastatyta keletas siurblinių, kurios į upę pumpuoja už pylimo susitelkusį polderių vandenį. Reguliavimo darbai vyko su pertraukomis nuo XVII a. iki XX a. ketvirtojo dešimtmečio. Ilgą laiką Gilija buvo svarbi vandens kelio Nemunu į Karaliaučių dalis. Prie Gilijos įvairiu laiku veikė 5 hidrologinės stotys. Upėvardis kildinamas nuo žodžio gilus („einantis tolyn žemyn“).

Nemuno žemupyje

Visuotinė lietuvių enciklopedija, pristatydama Nemuną, rašo, kad Nemuno žemupys teka į vakarus, nuo Tilžės (Sovetskas) į šiaurės vakarus. Nuo Smalininkų iki Rusnės Nemuno kairysis krantas priklauso Rusijos Federacijai (Kaliningrado sritis). 48 km nuo žiočių, kiek žemiau Tilžės, prasideda Nemuno delta. Čia Nemunas šakojasi į Rusnę (dešinioji) ir Giliją (Matrosovką, kairioji). Rusnė vandeningesnė, pagrindinė šaka. Prie Rusnės miestelio ji šakojasi į Atmatą (dešinioji) ir Skirvytę (kairioji). Pagrindine šaka laikoma Atmata, nors Skirvytė vandeningesnė. Atmatos žiotys yra 14 km į vakarus nuo Šilutės. Nemuno žemupio vagos plotis 200-420 m, gylis 1,5-5,0 metrai. Dugnas smėlėtas. Daug seklumų.