Dirbančių užsieniečių gretas labiausiai augina baltarusiai

Šalies darbo rinkoje sparčiai daugėja atvykusiųjų iš užsienio. Per metus jų skaičius išaugo 56 tūkst. ir dabar sudaro beveik 142 tūkst. Tai rodo darbdavių teikiami pranešimai apie dirbančius Lietuvoje užsieniečius. Atvykusios darbo jėgos didžiąją dalį sudaro trečiųjų šalių piliečiai – jų skaičius siekia 131,4 tūkst. – per metus šių užsieniečių padaugėjo 52 tūkst. ES piliečių skaičius darbo rinkoje augo 4 tūkst. ir dabar šalyje dirba 10 tūkst. europiečių.

Atvykėlių darbo rinkoje metų pradžioje daugiausiai buvo iš Baltarusijos (47,7 tūkst.). Tai beveik  1,6 karto daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu  (30,5 tūkst.). Dirbančių ukrainiečių pagausėjo iki 44,8 tūkst. (pernai – 32,7 tūkst.), uzbekų – 6,6 tūkst. (1,8 tūkst.), kirgizų –  5,6 tūkst. (2,5 tūkst.), tadžikų – 4,6 tūkst. Lietuvoje dirbantys užsieniečiai daugiausiai užima vidutinės kvalifikacijos darbo pozicijas. Tokius darbus dirba 112,1 tūkst. trečiųjų šalių piliečių (prieš metus –  66,7 tūkst.) ir daugiau nei pusė atvykusių iš Europos Sąjungos šalių (5,3 tūkst.).

„Įsidarbinusių užsieniečių skaičius per metus augo visuose sektoriuose. Per metus ryškiau išsiskyrė atvykėlių kvalifikacijos, spartus augimas fiksuotas vidutinės kvalifikacijos darbų grupėje – tiek darbo jėgos iš ES, tiek iš  trečiųjų šalių. Daugiausiai užsieniečiai užpildo trūkstamų darbuotojų laisvas darbo vietas transporto ir statybos sektoriuose“, – sakė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.

Vidutinės kvalifikacijos trečiųjų šalių piliečių darbo jėgos sutelkta transporto ir saugojimo veiklą vykdančios įmonėse. Čia dirba daugiau nei pusė atvykėlių – 73,1 tūkst. (55,6 proc.), statybos sektoriuje – 22 tūkst., apdirbamosios gamybos –  12,9 tūkst. Dominuojančios trečiųjų šalių piliečių profesijos – vairuotojai ir judamųjų įrenginių operatoriai sudaro daugiau nei pusę atvykėlių – net 72,8 tūkst. (55,4 proc.). Kvalifikuotais statybininkais dirba 15,6 tūkst. asmenų, daugiausiai betonuotojais ir betono apdailininkais (4,6 tūkst.), tinkuotojais (2,6 tūkst.), statybininkais (1,9 tūkst.), plytų mūrininkais (1,5 tūkst.).

Metalo apdirbimo, mašinų gamybos srityje įsitvirtino 9,4 tūkst. imigrantų, iš jų daugiausiai – suvirintojais (5,8 tūkst.) ir metalinių konstrukcijų ruošėjais ir montuotojais (2,3 tūkst.). ES piliečių profesinės kvalifikacijos skiriasi – beveik 30 proc. dirba  administracinės ir aptarnavimo veiklas vykdančiose įmonėse, statybos sektoriuje – kas ketvirtas (25,2 proc.), apdirbamosios gamybos įmonėse – 16,1 proc., transporto ir saugojimo – 9,1 proc.

Dauguma dirbančių europiečių taip pat priklauso vidutinės kvalifikacijos darbuotojų grupei (5,3 tūkst.) –  dirba statybininkais (700), kitur nepriskirtais statybininkais montuotojais (600), dažytojais (300), vandentiekininkais ir vamzdynų montuotojais (300).

Aukštos kvalifikacijos reikalaujančias pareigas užima 12,6 tūkst. trečiųjų šalių piliečių: 1,8 tūkst. – vadovaujančias, 9,3 tūkst. – specialistų, 1,5 tūkst. – technikų ir jaunesniųjų specialistų. Beveik pusė – 6 tūkst. atvykusių asmenų dirba informacijos ir ryšių sektoriuje. Kas penktas (2,1 tūkst.) ES pilietis, dirbantis aukštos kvalifikacijos darbus Lietuvoje, užima specialistų (1,1 tūkst.) ir vadovų (748) darbo vietas. Žemos kvalifikacijos darbus dirba ketvirtadalis ES piliečių (2,5 tūkst.) ir 5,1 proc. trečiųjų šalių piliečiai (6,7 tūkst.).

Pasak G. Sinkevičės, dauguma šalyje dirbančių baltarusių turi vidutines kvalifikacijas ir kompetencijas – tai rodo jų užimtumas darbo rinkoje. Aukštos kvalifikacijos darbai daugiausiai susiję su transporto sektoriumi ir IT sritimi.

Baltarusijos piliečiai daugiausiai dirba tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais  (24,4 tūkst.), vilkiko (treilerio) vairuotojais –   per 1,4 tūkst., betonuotojais – 873, kompiuterių taikymo inžinieriais – 748, programinės įrangos testuotojais – 431, sunkvežimio vairuotojais – 375, programinės įrangos kūrėjais – 287, inžinieriais programuotojais – 264, savivarčio vairuotojais – 228, suvirintojais dujomis ir elektra – 226.

Dirbančių ES piliečių penketukas pagal pilietybę šiek tiek keitėsi – šių metų pradžios duomenys rodo, kad italai užėmė penktą poziciją, pernai daugiau buvo dirbančių ispanų (200). Į Lietuvą dirbti daugiausiai atvyko dirbti ES šalių piliečių iš Rumunijos (2,9 tūkst.), Latvijos (2,4 tūkst.) ir Lenkijos (1,5 tūkst.), Bulgarijos (1 tūkst.) ir Italijos (300).

Užimtumo tarnybos inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Skaudi netektis: gesindamas gaisrą Maciuičiuose žuvo ugniagesys gelbėtojas

gaisras

Vasario 10 d. šalies ugniagesių bendruomenę sukrėtė skaudi žinia – Klaipėdos rajone, Vėžaičių seniūnijoje, Maciuičių kaime, vykdydamas pareigas ir gesindamas kilusį gaisrą medžio apdirbimo įmonėje, žuvo Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresnysis ugniagesys gelbėtojas, gimęs 1971 m. „Mus visus ką tik sukrėtė skaudi žinia, kad gesindamas gaisrą žuvo ugniagesys gelbėtojas. Dėl skaudžios netekties nuoširdžiai užjaučiame žuvusiojo šeimą, artimuosius ir visą šalies ugniagesių bendruomenę, –  sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla. – Ugniagesiai gelbėtojai, gesindami

Gaisras medžio apdirbimo įmonėje Klaipėdos rajone

gaisras

Šiandien ryte gautas pranešimas apie gaisrą medžio apdirbimo įmonėje UAB „Dekogama“, Pylos gatvėje, Maciuičiuose, Klaipėdos r. Į įvykio vietą išvyko Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, gesinimo darbus atlieka gausios Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ugniagesių pajėgos. Iškviesta Aplinkos apsaugos agentūros laboratorija aplinkos ore atlikti lakiųjų organinių junginių, kietųjų dalelių matavimus ir nuotekų ėminius. Teršalų sklaidos modeliavimus atliko Aplinkos apsaugos agentūra – daugiau informacijos rasite čia. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad gaisro dūmai gali būti pavojingi sveikatai. Jei esate lauke ir matote

Vydūno viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su rašytoja Aiste Šopiene-Šopa

susitikimas

Vasario 6 d. Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje lankėsi klaipėdietė rašytoja, ispanų kalbos mokytoja ir vertėja Aistė Šopienė-Šopa. Jos kūryba – tai kelionė po spalvingus pasaulio kraštus, meilės ir tapatybės paieškas, kultūrinius atradimus bei netikėtus likimo vingius. Vakaro metu pristatytas viešnios 2024 m. išleistas romanas „Širdys, ieškančios namų. Tarp Venesuelos ir Lietuvos“. Rašytoja dalijosi mintimis apie savo kūrybinio kelio vingius, pristatė knygos idėją, pasakojo apie rašymo procesą bei asmeninę patirtį, kuri įkvėpė šios istorijos atsiradimą. Jaukioje vakaro aplinkoje susirinkusieji galėjo

Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena

2025-02-16, Šilutė  10.00 val. šv. Mišios už Tėvynę Lietuvą Po šv. Mišių  mišraus vokalinio ansamblio „Vox Libri“ muzikinė dovana Lietuvai Šilutės  Šv. Kryžiaus bažnyčioje, Katalikų bažnyčios g. 1 11.00 val. Lietuvos gimtadienis mažiesiems Šilutės Hugo Šojaus muziejuje Linksmybės su Šilutės kamerinio dramos teatro aktoriais, kūrybinės dirbtuvės, istoriniai žaidimai, veidų piešimas, nemokamas muziejaus lankymas, saldžios staigmenos. Hugo Šojaus muziejuje, Lietuvininkų g. 4    11.00 val. šaulio amunicijos ir Lietuvos kariuomenės ekipuotės ir ginklų paroda Aikštėje prie Šilutės kultūros centro, Lietuvininkų g. 6

Taip pat skaitykite