Neleista vykdyti durpių gavybos Aukštumalos durpių telkinio dalyje

Aplinkos apsaugos agentūra 2024 m. kovo 27 d. priėmė sprendimą, kad UAB „Pamariukas“ planuojamas Šilutės r.  savivaldybės Aukštumalos durpių telkinio dalies naudojimas 42,23 ha plote neatitinka aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų ir gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, sukelti reikšmingų neigiamų padarinių Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms, todėl neleistina pasirinktoje vietoje. Taip nutarė  išnagrinėjusi ir įvertinusi poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, remdamasi Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos išvadomis dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai.

Durpių gavybos plotas pateko į Aukštumalos pelkę. Aukštumala yra viena didžiausių ir žinomiausių Lietuvos pelkių, nors jos išlikę tik vienas trečdalis. Ši aukštapelkė išskirtinė tuo, kad tai pirmoji moksliškai ištirta, aprašyta ir visiems pasaulio pelkėtyros specialistams žinoma pelkė.

Agentūra priimdama sprendimą atsižvelgė į tai, kad UAB „Pamariukas“ planuojamas durpių gavybos plotas pateko į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ buveinių apsaugai svarbios teritorijos Nemuno deltos (LTSIU0013) saugomą pelkių buveinę 7120 „Degradavusios aukštapelkės“. Šiai pelkių buveinei yra nustatytas apsaugos tikslas – pasiekti prioritetinės buveinės 7110* „Aktyvios aukštapelkės“ susiformavimą. Planuojamos durpių gavybos metu, ruošiant telkinį eksploatacijai (išvalant paviršinį augalinį sluoksnį ir įrengiant sausinamuosius griovius), Europos Bendrijos svarbos buveinė 7120 „Degradavusios aukštapelkės“ visame buveinės plote būtų reikšmingai paveikta ir sunaikinta, todėl nebūtų galima pasiekti buveinei iškeltų apsaugos tikslų bei būtų tiesiogiai paveiktas saugomos teritorijos vientisumas, todėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas sukeltų reikšmingų neigiamų padarinių Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms.

Durpių gavyba buvo planuojama Nemuno deltos regioniniame parke. Agentūra nustatė, kad tokia veikla prieštarauja Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatoms, draudžiančioms valstybiniuose parkuose sausinti naujus nemelioruotus žemės plotus, keisti pelkes, kitas šlapynes ir smėlynus į kitas žemės naudmenas. Agentūra konstatavo, kad Aukštumalos pelkėje durpių gavybos sukurta nauda nepadengs žalos, susidarysiančios dėl unikalios teritorijos sunaikinimo.

Pagal Aplinkos apsaugos agentūros inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kelionė po brolių Grimų pasakų karalystę

Sparčiais žingsneliais į Vydūno viešąją biblioteką sausio 23 d. atstriksėjo Pagėgių lopšelio-darželio „Zuikučių“ grupės auklėtiniai su mokytoja Aurelija Preimoniene ir mokytojos padėjėjomis Daiva Aleškevičiūte bei Gabriele Stunguryte. Tądien čia vyko literatūrinė skaitymo skatinimo edukacija „Stebuklų šalies paslaptys: atrask brolių Grimų pasaulį!“, skirta vieno iš brolių Grimų, vokiečių pasakų rinkėjo ir tyrėjo, bibliotekininko, kalbininko Jakobo Grimo 240-osioms gimimo metinėms paminėti. Vaikučiai įdėmiai klausėsi pasakojimo apie brolius Grimus, sužinojo, kad jie buvo garsūs vokiečių kalbininkai ir tautosakininkai, kurie labai mėgo rinkti bei

Kviečia drauge kurti agrosektoriaus proveržį parodoje „Ką pasėsi… 2025“

Kovo 27–29 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksiančioje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi… 2025“ susijungia naujausios technologijos, tradicijos ir šiuolaikiškas požiūris į žemės ūkį. Didžiausias Baltijos šalyse tokio pobūdžio renginys – puiki erdvė įmonėms ir organizacijoms pristatyti vystomą veiklą, inovacijas, užmegzti ir plėtoti bendradarbiavimo tinklą. Parodoje – ilgametės tradicijos ir atviras žvilgsnis į ateitį  Pasakodama apie VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centro (VSPC) jau 29-ąjį kartą organizuojamą tarptautinę parodą „Ką pasėsi… 2025“, direktorė Rita Petlickaitė

Draudikai praneša, kad daugėja išmaniųjų įrenginių nuostolių

Tobulėjant technologijoms ir augant išmaniųjų įrenginių skvarbai, ekspertai akcentuoja – didėja ir skaitmeninių įrenginių patiriama žala. Gyventojai naudoja vis brangesnius išmaniuosius įrenginius, kuriuos praradus ar netikėtai sugadinus vidutinė žala siekia apie 460 eurų, tai yra 17 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, bendra išmaniųjų įrenginių žalų suma 2024 m. perkopė 1,3 mln. eurų sumą. „Lietuvos draudimo“ klientų aptarnavimo centro vadovas Mantas Norkus pastebi, kad dažniausiai išmanieji įrenginiai nukenčia nuo vandens, drėgmės, karštų paviršių ir ugnies. Kartais pakenkia

Vairavo neblaivus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone ir Pagėgių savivaldybėje. Sausio 23 d. rytą namuose Kentrių k., Pagėgių sav., rastas vyro, gim. 1955 m., kūnas be išorinių smurto požymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Sausio 24 d. naktį K. Kalinausko g., Šilutėje, sustabdytas automobilis ,,Audi“, kurį vairavo neblaivus (2,46 prom.) vyras, gim. 1983 m. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Sausio 22-os vėlų vakarą namuose Žemaičių Naumiestyje neblaivi (2,28 prom.) moteris, gim. 1999 m., grasino peiliu, blaiviam vyrui, gim. 1993 m.

Taip pat skaitykite