Nuo 2013 metų vasario 7-ą kasmet minima Pasaulinė cepelinų diena. Šiemet ši diena paminėta ir UAB „Šilutės prekyba“ valgykloje „Šyša“. Paskaičiavus, kiek cepelinų parduota, paaiškėjo, kad šilutiškiai labiau mėgsta cepelinus su mėsa. Penktadienį cepelinais buvo prekiauta su 20 proc. nuolaida. Per dieną parduota 160 porcijų cepelinų su mėsa ir tik 13 porcijų su varške. Palyginimui – per visą sausio mėnesį parduotos 105 porcijos cepelinų. Pasak UAB „Šilutės prekyba“ direktoriaus pavaduotojos Natalijos Galičinienės, vasario 7-a šiemet buvo sekmadienis, kai „Šyšos“ valgykla

Nueinantys 2015-ieji kiekvienam lietuviui ryškiai ir skaudžiai parodė, jog gyvename globaliai susijusiame, ginčijamame ir sudėtingame Pasaulyje. Karas Ukrainoje nusinešė per 9 000 žmonių gyvybių, apie 3 mln. buvo priversti Rytų Ukrainą palikti. Sirijoje žuvo daugiau nei 250 000 žmonių, apie 4 mln. migravo į kaimynines šalis arba Europą. Šiemet apie 900 000 pabėgėlių perplaukė Viduržemio jūrą, ieškodami prieglobsčio Europoje. Brutalūs teroristų išpuoliai Paryžiuje nusinešė 130-ies nekaltų civilių gyvybes ir šimtus sužeidė. Kita vertus, nueinantys metai suteikė ir vilties. Vasarį pasiekti

Valstybės saugumo departamentas ne kartą yra perspėjęs, kad pastaruoju metu fiksuojamos vis akivaizdesnės Rusijos pastangos kurstyti informacinį karą ir siekti kuo plačiau paskleisti savo propagandą Lietuvos masinės informacijos priemonėse bei internetinėje žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvai priešišką informacinį foną siekiama formuoti ir regioninėje Lietuvos žiniasklaidoje. Rudenį surengtame Klaipėdos universiteto renginyje žurnalistams, studentams ISM vadybos ir ekonomikos universiteto vyr. lektorius, dr. Vincentas Vobolevičius labai suprantamai paaiškino propagandos galią: „Žiniasklaida politinėje sistemoje – tarsi tepalai automobiliui. Jeigu jame tepalų

Renovuotame Kretingos dvaro Ūkvedžio name atidarius naują Kretingos krašto ekspoziciją, vienoje iš jos salių atidaryta pokario partizanų Kardo rinktinės, veikusios visoje Vakarų Lietuvoje – nuo Skuodo ligi Klaipėdos krašto ir nuo Palangos ligi Plungės – istorijos ekspozicija. Rinktinė įkurta prieš 70 metų Kardo rinktinės ištakos, anot J. Kanarsko, siekia 1942-ųjų gruodį, kuomet buvo įkurta Lietuvos Laisvės armijos (LLA) Kretingos rinktinė. Jos įkūrėjai nėra žinomi, bet aktyviai dalyvavo mokytojas Juozas Kojelis, Lietuvos kariuomenės leitenantas Jurgis Ožeraitis bei vartotojų bendrovėje dirbęs Kazimieras

„Dievui. Tėvynei. Artimui“ – tokiu šūkiu besivadovaujančios Žemaitijos skautų organizacijos padalinys – Vydūno draugovė – prieš trejus metus pradėjo veikti Žemaičių Kalvarijoje (Plungės r.). Jos vadovė mokytoja draugininkė Ilona Jasaitienė sako, kad skautų organizacija miestelyje atsirado gana neįprastomis aplinkybėmis. „Tiesiog per pamoką su aštuntokais perskaitėme vadovėlyje išspausdintą tekstą apie skautus. Vaikai susidomėjo, ėmė klausinėti, o netrukus pareiškė, kad ir patys labai norėtų tokioje veikloje dalyvauti“, – pasakojo mokytoja Ilona. Prieš trejus metus, kai Žemaičių Kalvarijos mokyklos aštuntokai išreiškė norą tapti

Artėja kitų metų valstybės biudžeto svarstymo pabaiga. Verta įsigilinti, kur dabartinė Vyriausybė numato realų žmonių pajamų padidinimą, o kur tik jį imituoja ruošdamasi rinkimams. Su nebloga nuotaika 2016-ųjų turėtų laukti kultūros darbuotojai, kuriems numatytas atlyginimų kėlimas. To pavyko pasiekti Seimo opozicijos siūlymu. Kadangi ankstesniais metais tokius mūsų siūlymus palaikė ir dalis valdančiųjų partijų narių, Vyriausybė šį kartą darbo užmokesčio padidinimą jau įtraukė į kitų metų biudžetą. Džiugios žinios ir daliai pedagogų. Algų pakėlimo turėtų sulaukti ikimokykliniai pedagogai, socialiniai darbuotojai. Kita

Apie ilgą kariuomenės nueitą kelią, atskirus epizodus ir tai, kuo mūsų kariai gyvena šiomis dienomis, kariuomenės iššūkius bei įžvalgas geopolitinės situacijos kontekste, NATO pagalbos reikšmę – pokalbis su Radviliškyje dislokuotų Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų vyriausiuoju puskarininkiu seržantu majoru Alvydu TAMOŠIŪNU.  Pradėkime nuo to, kad šiais laikais jau nebepakanka išsaugoti neištrintą istoriją. Istoriją vien tik saugoti ir nepuoselėti jos, nesidalinti ja, mano manymu, lygiai tas pats, kas ir ją pamažu trinti… Mūsų praeities nepakanka vien tik žinoti, bet reikia ją

Nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo rezultatai nėra geri. Nepaisant tam tikrų pastangų, tarpregioniniai socialiniai-ekonominiai skirtumai, matuojami įvairiais rodikliais, tarp dabartinių regionų-apskričių ir jų viduje iš esmės nemažėja arba mažėja, bet per lėtai. Regionuose kuriama per mažai darbo vietų, į kaimiškuosius regionus pritraukiama per mažai investicijų, juose nemažėja socialinė atskirtis. Manau, kad tai prisidėjo prie žmonių migracijos į miestus, taip pat emigracijos į užsienį. Jei būtų efektyvesnė nacionalinė regioninė politika, iš Lietuvos turbūt nebūtų išvykę tiek daug darbingo amžiaus Lietuvos žmonių. Būtina

Po Kražiuose įvykusių žudynių daug kas teigia, kad pagrindinė problema – nesaikingas alkoholio vartojimas. Pateikėte klausimą, ar tai, apie ką dabar diskutuojama – kaip sumažinti girtavimą: uždrausti prekybą alkoholiu degalinėse, daugiau dėmesio skirti asocialioms šeimoms, auklėti jaunimą ir t. t. – ir yra tos priemonės, kurios iš tiesų padės išvengti panašių nusikaltimų. Manau, kad tai yra geriausios priemonės, kurias galime panaudoti trumpuoju laikotarpiu. Tačiau problemos, šiuo atveju, yra gilesnės ir vien draudimais jų neišspręsime. Ilguoju laikotarpiu turėtų vykti giluminis švietimas

Treji metai Šilutėje gyvuoja neformalus visuomeninis diskusijų klubas, pasivadinęs 17.17. Kiekvieno mėnesio antrą trečiadienį 17.17 val. susirinkę klubo nariai diskutuoja jų pačių pasirinkta aktualia tema. Diskusijos mintys publikuojamos Šilutės ir Pagėgių krašto laikraštyje „Pamarys“. Praėjusį trečiadienį buvo diskutuota, ar lietuvių kalba Lietuvoje – vis dar valstybinė. Irena Arlauskienė: – Kokia kalba kalbėjo mūsų kunigaikščiai? Istorijos šaltiniuose užfiksuota, kad jie kalbėjo vadinamąja viduramžių lietuviška kalba. Oficialiems dokumentams naudotos lotynų, rusėnų kalbos, o po Liublino unijos įsigalėjo lenkų kalba. Taigi, Lietuvos Didžioji

Penkiolika metų Mažeikių rajono Šerkšnėnų seniūnijai vadovavęs Alfonsas Šakauskas savo darbo vietą užleido kitam. Vyriškis teigia, kad ilsėtis dar nežada – tai esą ne jo būdui. Dabar buvęs seniūnas savo jėgas skirs ūkiui. Su A. Šakausku dirbę kolegos, bendruomenių vadovai, šerkšnėniškiai ir kitų kaimų gyventojai šį vyrą vertina už reiklumą, sumanumą, meilę žmonėms ir grožiui. Pasak jų, seniūnas visada suprato, kad gerai ir gražiai gyvendami, žmonės labiau mylės ir savo kraštą.   Palaikė bendruomenių kūrimąsi Šerkšnėnų seniūnijos specialistė Rūta Narmontienė,

Palangos meras Š. Vaitkus yra palyginti jaunas vyras, tai gal ir nepamena, kaip sovietų okupacijos laikais smagindavosi miestų ir kurortų pradedantieji plėšikai. Tamsų vakarą gauja su silikatine plyta iššokdavo iš už kampo prieš vienišą praeivį ir pateikdavo tokį verslo pasiūlymą: „Pirk plytą, 5 rubliai.“ Praeivio pasirinkimas buvoribotas: arba perki plytą, arba į plytą atsitrenki. Ką darys žmogus. Uždarbis plėšikams nedidelis – užtat žvengo kiek! Toks pat pasirinkimas jau kitą vasarą laukia ir visų Palangos svečių: „Pirk plytą, 5 eurai.“ Anksčiau

Skuodiškiai Emilija ir Kazimieras Navickai patyrė tremtinių dalią. Tuomet abiem buvo po 16 metų. Žiūrint į šių žmonių auksinėms vestuvėms sukurtą filmą, prieš akis akimirksniu prabėga visas jų gyvenimas. Lietuva atgavus Nepriklausomybę, žmonėms buvo didelis džiaugsmas, kad sulaukė tos dienos. Kazimieras gimė ir augo šalia Apuolės piliakalnio esančiame Urvių kaime su dar dviem seserimis. Emilija kilusi iš Kaukolikų. Jos tėvų šeimoje buvo 5-ios dukros ir 2 sūnūs. Kazimiero šeima ištremta 1951-aisiais, kuomet jis buvo 16-metis, mokėsi Skuodo vidurinės mokyklos 8-oje

  Baltarusijoje Prezidento rinkimai, „nevyniojant į vatą“, buvo bet kas, tik ne rinkimai. Sovietiniais laikais taip buvo vadinamas šis cirkas. Jeigu protestuotojai ar disidentai šį kartą nebuvo sumušti ir sukišti už grotų – ar tai demokratijos pergalė? Normalių, demokratinių rinkimų rezultatai gali būti nuspėjami, bet ne užsakomi, kai „tautos vadas“ gauna bemaž tiksliai tiek, kiek pageidavo, ir, kaip teisingai pastebėjo apžvalgininkai, vos keliomis dešimtosiomis procento mažiau už V. Putiną Rusijoje. Ištikimybės ir politkorektiškumo vardan. Nematau priežasčių, kodėl Vakarai ir Europos

Tautodailės puoselėtojos  Kretingos rajono Garbės pilietės 80-metės Laimutės Grigaitienės rankose – jos tėvo Juozapo Jasinsko, prieškariu tarnavusio Lietuvos karo aviacijos I eskadrilėje, Kaune, jaunystės laikų albumas. „Nuotraukose tarytum regiu Lietuvos aviacijos istoriją: Kauno karininkų ramovė ir joje vykę pokyliai, štabas ir kariškių kasdienybė, lėktuvų modeliai bei legendinių lakūnų Dariaus ir Girėno laidotuvės“, – versdama kone šimtamečio albumo puslapius, kalbėjo L. Grigaitienė.  Atsisveikinant su lakūnais – 10 km gyva eilė „Kai tėvai galėjo daug papasakoti, buvome dar maži. Sovietmečiu šį albumą

Bene didžiausia šių dienų aktualija –  iš Artimųjų Rytų į Europos Sąjungos šalis plūstantys karo pabėgėliai. Verda diskusijos, ar priimti, kiek priimti, kur juos glausti… Ne visų ES valstybių pozicija šiuo klausimu vienoda. Man teko ketverius metus gyventi ir dirbti Olandijoje, Bergeno mieste, kuris yra 30 km nuo Amsterdamo. Aš pats su pabėgėliais nesusidūriau, bet dirbau Europos mokyklos direktoriumi, kurią tuo metu lankė net 40 skirtingų tautybių vaikai. Visą laiką per tuos metus girdėdavau, kad tai yra multikultūrinė mokykla –

Peržengus Gargždų krašto muziejaus slenkstį atgyja tarpukario pasienis, pradžios mokyklos klasė ir istorinis paštas. Naujai įrengta ekspozicija nejučiomis grąžina praeitin ir padeda nepasiklysti istorijos labirintuose, pažinti tautos nueitą šviečiamojo, kultūrinio, ekonominio gyvenimo kelią, suvokti, kaip žingsnis po žingsnio buvo auginamas patriotiškumas. Užtikrinti išsilavinimo  ilgai nepavyko Sukurta tradicinės pradžios mokyklos klasės erdvė akimirksniu nupučia dulkes nuo istorijos. Juoda lenta, spinta, pilna istorinių vadovėlių, mediniai skaičiuotuvai ir medinis suolas – tai neatsiejami pradžios mokyklos klasės atributai. Gargždų krašto muziejaus muziejininkė-istorikė Kristina Skiotytė

„Darbiečiai“ turi naują jiems atstovaujantį lyderį – Valentiną Mazuronį. Jis moka sklandžiai ir gana įtaigiai kalbėti, sugeba diskutuoti su oponentais ir nėra aikštingas. Taigi mes regime žmogų, kuris gali rimtai dalyvauti politinėse kovose ir kritikuoti visas valdžias, net tas, kur jo partija yra koalicijos partnerė. Bet visuomet kyla klausimas, kodėl ir kaip partiniai žmonės išsirenka lyderį? Ar giliai ir racionaliai yra diskutuojama? Ar daug alternatyvių kandidatų iškeliama partijos lyderio rinkimams? Ar atsakingai rinkėjai žvelgia į tuos, kuriems patikima valdžia? Ir

Yra dalykų, kurių žmogus negali arba tiesiog neturėtų pamiršti. Vienas jų – tai savo tautos istorijos. Tuo keliu žengiantys telšiškiai dailininkai Asta ir Mindaugas Šimkevičiai įgyvendino projektą tremčiai atminti. Bendradarbiaudami su Telšių krašto tremtiniais, dailininkai sukūrė dvylika nerūdijančio plieno plokštelių su šio krašto tremtinių laiškais ir jas pritvirtino Telšių traukinių stoties erdvėje – pastato išorėje. Tremtis neatsiejama nuo geležinkelio, o tuo pačiu ir nuo traukinių stoties. Pasak telšiškės dailininkės Astos Šimkevičienės, norisi ieškoti naujų meno ir visuomenės komunikavimo formų: „Kaip

Praėjusį penktadienį beveik 500 Klaipėdos kunigaikščio Butigeidžio bataliono dragūnų karių prisiekė tarnauti Lietuvai. Jų iškilmingą rikiuotę Klaipėdos universiteto aikštėje, šildant nekaitriai ir maloniai rudeninei saulei, su pasididžiavimu stebėjo artimieji, draugai, kariuomenės vadai, LR vyriausybės atstovai. Daugeliui jaudulys per kūną perbėgo ir širdis suvirpėjo, kai jų sūnūs ar dukros – Baltijos krantų vaikai – sušuko: „Nugalėsim arba žūsim!“ Džiugu akcentuoti, kad nuogąstavimai, jog Lietuvos jaunimas vangiai reaguos į atnaujintą privalomąją karo tarnybą, neišsipildė. Priešingai – faktiškai visas 3 000 karių šaukimo

Šiais metais į atnaujintą nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pirmiausia šaukiami jaunuoliai, kurie patys pareiškia norą atlikti tarnybą. Pirmuoju savanoriu Lietuvoje, atsiliepusiu į šaukimą tarnauti kariuomenėje, tapo devyniolikmetis viekšniškis Ernestas Vilimas. Nuo rugpjūčio 24-osios jaunuolis tarnauja uostamiestyje įsikūrusiame kariniame dalinyje.   Privilegija –  vienintelė Pirmojo šalies savanorio statusas jau suteikė Mažeikių rajono gyventojui ir didelę privilegiją – praėjusią savaitę Vilniuje vykusioje iškilmingoje NATO vadavietės Lietuvoje atidarymo ceremonijoje jis iškėlė Lietuvos vėliavą. „Patekti į kariuomenę nusprendžiau dar gerokai anksčiau nei buvo

Kaip Sirijos pabėgėliui įsikurti Žibininkuose? Tokia užduotis verčia iš koto, skamba kaip prasto skonio juokas. Bet jei pagalvotume? Ar nėra klausimas net labai logiškas? Ne todėl, kad pabėgėliai plūsta iš karo draskomos Sirijos ir kur nors jie vis tiek turės pasidėti. Ar nėra Žibininkų ir Užpelkių – daug senesnių už Lietuvą kaimų – istorijoje kažkas tokio, kas prašosi pabėgėlių jungties? Užpelkiuose nuo seno būta 13 ūkių su maždaug 90 žmonių. Kur jie dabar? Jau ir mano karta tik iš nuogirdų