Igorio Stravinskio „Šventasis pavasaris“. Martyno Aleksos nuotr.

Pirmą tarptautinį Klaipėdos festivalį apvainikavo viltis ir susitaikymas. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras istoriniame laivų elinge pristatė dviejų vienaveiksmių šokio spektaklių premjerą – „Stabat Mater“ (pagal Giovanni Battista Pergolesi muziką) ir Igorio Stravinskio „Šventasis pavasaris“. 

Nuolankiai susitaikyti

Du vienaveiksmius baletus jungia moteris ir jos nepaprasta stiprybė, kylanti iš nuolankaus susitaikymo su tuo, kas jai skirta. Susitaikymas su likimu ir iš jo kylanti galia labiau būdinga moterims: „Stabat mater“ atveju moteris nuolankiai priima nukryžiuoto sūnaus auką, o „Šventajame pavasaryje“ ji pati pasirenka būti paaukota. Kūrėjai šokio kalba pasakoja apie susitaikymą, viltį ir viską nuplauna vandeniu. Per vieną vakarą skirtingomis trajektorijomis skleidžiasi abi aukojimo(si) istorijos.

Filosofiškai nusiteikusiam žiūrovui klausimų kelia abiejų spektaklių herojų-moterų aplinkos pasirinkimai. Juose galime įžvelgti statistinį „aš“: damos su aukštakulniais – gražiausia jų povyza publikai, sulinkusi, kai niekas nemato, raumenis ne tik grožiui demonstruojantys vaikinai. Kodėl ši minia negina skriaudžiamųjų ar net pasiruošusi padėti juos paaukoti. Kaip buvo prieš šimtus metų, taip ir šiandien. Problemos kartojasi, tačiau vis svarbesniu tampa klausimas: gal mes esame atsakingi ne vien už tai, ką darome, bet ir už tai, ko nedarome? Kiekvienas atėjęs randa savo atsakymą. Tuo scenos menas ir ypatingas.

Šoko KVMT geriausieji

Spektaklyje „Stabat Mater“ šoko KVMT baleto artistai: Ksenija Jermakova, Danylo Butenko, Oleksandra Borodina, Roman Semenenko, Daria Verovka, Arshak Gyozalyan, Iryna Suslo, Illia Temchenko bei baleto trupės nariai: Viktorija Galvanauskienė, Grytė Krstic, Alvina Krout, Aušra Krasauskaitė, Airisė Gudonytė, Anna Chekmarova,  Maksym Sidenko, Tymur Orobchenko, Mykhailo Mordasov, Semen Sidenko, Artem Kolbasinskyi. Gyvenimiškos tiesos nagrinėtos ne vien šokio kalba. Baleto artistams talkino G. B. Pergolesi „Stabat Mater“ muziką atlikusi KVMT simfoninio orkestro styginių grupė bei dvi solistės: Beata Ignatavičiūtė ir Viktorija Bakan. Dirigavo KVMT vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis.

Vandens tiesiogine prasme užlietame „Šventajame pavasaryje“ ypač įtaigiai į aukojamą moterį įsikūnijo Daria Verovka. Šoko KVMT baleto trupės artistai: Iryna Suslo, Viktorija Galvanauskienė, Grytė Krstic, Oleksandra Borodina, Ksenija Jermakova, Maksym Sidenko, Tymur Orobchenko, Arshak Gyozalyan, Roman Semenenko, Illia Temchenko, Mykhailo Mordasov.

Pirmas pastatymas Lietuvoje

Šokio spektaklius elinge sukūrė tarptautinė Slovėnijos ir Ispanijos menininkų komanda vadovaujama vieno ryškiausių Europoje šiuolaikinio šokio choreografų, Slovėnijos nacionalinio teatro Mariboro baleto trupės vadovo Edwardo Clugo. „Stabat Mater“ statė choreografas E. Clugas ir jo asistentas Gaj Žmavc, scenografas bei kostiumų dailininkas Jordi Roig (Ispanija), šviesų dailininkas Tomaž Premzl (Slovėnija). Igorio Stravinskio „Šventasis pavasaris“ kūrybinėje grupėje be E. Clugo ir G. Žmavc dirbo scenografas Marko Japelj (Slovėnija), kostiumų dailininkas Leo Kulaš (Slovėnija), šviesų dailininkas Tomaž Premzl (Slovėnija). Publikos pripažinimą savo abstrakčia, minimalistine šiuolaikinio baleto kalba bei netikėtomis, provokatyviomis klasikinio repertuaro interpretacijomis pelniusiam E.Clugui Klaipėda tapo pirmu kūrybiniu uostu Lietuvoje.

Kad taip daugiau!

Šokio spektaklių premjeros apvainikavo pirmą Klaipėdos festivalį, kurio dėka istoriniame elinge buvo galima išvysti pasaulinės publikos dėmesio sulaukusią Richardo Vagnerio operą „Skrajojantis olandas“ bei gėrėtis simfoninės muzikos koncertu į pajūrį prikvietusiu smuiko virtuozą Maksimą Fedotovą.

Publika Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastangas įvertino. Socialinių tinklų platybėse galima rasti daugybę pozityvių atsiliepimų. Architektas Romas Gailius rašo: „Lenkiu savo žilą galvą, kad KVMT vadovė Laima Vilimienė nebijo nei vėjo, nei vandens, nei surūdijusio metalo kalno – senuko Pauliaus Lindenau elingo. Ne tai, kad nebijo. Gal truputį ir bijo, bet moka suburti komandą, jai leidžia priimti sprendimus ir jais pasitiki. Ir, menkas „mažmožis“ – suorganizuoja tokiems renginiams finansavimą. Kad taip miestui dar tokią vieną kitą vilimienę! Džiaugiuosi, kad didžiausi priešai  – vėjas, vanduo, laivai ir opera, baletas, muzika – tapo neišskiriamais draugais. Nors kol kas“.

Žaneta Skersytė