Peržengus Gargždų krašto muziejaus slenkstį atgyja tarpukario pasienis, pradžios mokyklos klasė ir istorinis paštas. Naujai įrengta ekspozicija nejučiomis grąžina praeitin ir padeda nepasiklysti istorijos labirintuose, pažinti tautos nueitą šviečiamojo, kultūrinio, ekonominio gyvenimo kelią, suvokti, kaip žingsnis po žingsnio buvo auginamas patriotiškumas.

Užtikrinti išsilavinimo  ilgai nepavyko

Sukurta tradicinės pradžios mokyklos klasės erdvė akimirksniu nupučia dulkes nuo istorijos. Juoda lenta, spinta, pilna istorinių vadovėlių, mediniai skaičiuotuvai ir medinis suolas – tai neatsiejami pradžios mokyklos klasės atributai.

Gargždų krašto muziejaus muziejininkė-istorikė Kristina Skiotytė pasakojo, kad kuriantis nepriklausomos Lietuvos valdymo sistemai, vieni iš svarbiausių tikslų buvo švietimo sistemos sukūrimas ir gyventojų išsilavinimo užtikrinimas. Pradinio mokslo įstatymų projektai pradėti kurti 1919-aisiais. Jau 1922 m. Steigiamasis Seimas priėmė Pradžios mokyklų įstatymą, pagal kurį visi 7–14 metų vaikai privalo lankyti pradžios mokyklas, o mokslas valstybinėse pradžios mokyklose yra nemokamas. Tačiau tik 1928 m. visoje šalyje pradėti realūs darbai, skirti šiam tikslui įgyvendinti. Visiškai užtikrinti vaikų išsilavinimo taip ir nepavyko. 1940 m. pradžios mokyklų nelankė apie 10 procentų mažamečių. „Nepaisant to, per du Nepriklausomybės dešimtmečius šalies gyventojų išsilavinimo lygis smarkiai pakilo, o neraštingumo lygis nuo 32,6 proc. 1923 m. sumažėjo iki 2 proc. 1940-aisiais. Istoriniai šaltiniai liudija, kad lankančiųjų pradžios mokyklas skaičius išaugo nuo 45 540 1919-aisiais iki 301 200 1938-aisiais“, – sukauptomis žiniomis dalijosi K. Skiotytė.

Mokė ir krašto pažinimo,  ir higienos

Tarpukariu Lietuvoje veikė dvejopa mokslo pakopų sistema. Iki 1936 m. 4-erius metus buvo mokomasi pradžios mokykloje, 4-erius – progimnazijoje ir 4-erius – gimnazijoje. Pradžios mokyklos paprastai steigtos atsižvelgiant į gyventojų skaičių, pavyzdžiui, viena mokykla steigta esant 500 gyventojų, o vienam mokytojui buvo skiriama nuo 32 iki 60 moksleivių!

Gimtoji kalba, aritmetika, krašto pažinimas, istorija, gamtos mokslas, higiena, dailyraštis, piešimas, gimnastika ir tikyba – šie dalykai buvo dėstomi pradžios mokykloje. „Kad nuo mažų dienų būtų diegiamas pilietiškumas, kiekvienoje klasėje būtinai kabėdavo ir valstybės herbas, ir prezidento portretas, taip pat tautos patriarchų – Jono Basanavičiaus, Motiejaus Valančiaus, Vytauto Didžiojo portretai“, – pridūrė muziejininkė-istorikė K. Skiotytė.

Pradžios mokykla Gargžduose pradėjo veikti 1918 m. Ji buvo įkurta buvusiame dvaro „bravoro“ pastate Minijos gatvėje ir čia veikė kelerius metus. Vėliau mokyklos patalpos dėl vietos stygiaus buvo įkurtos keliose miestelio vietose – Klaipėdos gatvėje (dabartinėje Klaipėdos ir Vasario 16-osios gatvių bei Klaipėdos ir Kretingos plento gatvių sankryžoje) ir J. Basanavičiaus gatvėje, šalia žydų kapinių. Iki 1928-ųjų mokyklą lankė tik dalis miestelio vaikų, t. y. apie 160 moksleivių vienu metu. Gargždų pradžios mokykloje mokslai trukdavo trejus metus.

Aktyvi visuomeninė veikla

Gargždų krašto istorijos muziejaus direktorė Sigita Bučnytė akcentavo, kad nors tarpukariu miestelyje gyveno tik apie 2 700 gyventojų, jie aktyviai dalyvavo ir visuomeninėje bei kultūrinėje veikloje. 1918–1940 m. veikė apie 20 įvairių visuomeninių draugijų, sąjungų, organizacijų, religinių susivienijimų. Miestelėnai buvo aktyvūs ir sporto veikloje: organizacijos rengė sporto žaidynes, futbolo turnyrus. Paprastai gyventojai dalyvaudavo iškart kelių draugijų ar organizacijų veikloje, dažnai ir jų veikla persipindavo.

Aktyviausi organizacijų dalyviai buvo intelektualai, t. y. mokytojai, valstybės tarnautojai, dvasininkai.

Agnė ADOMAITĖ, „Banga“