Tag Archives: lietuvos

Įvertintas Lietuvos penkiolikmečių kūrybiškumas

Lietuvos penkiolikmečiai pasižymi gerais kūrybinio mąstymo gebėjimais. Paskelbti tarptautinio penkiolikmečių tyrimo EBPO PISA 2022 rezultatai rodo, kad Lietuva yra 13-20 pozicijoje tarp 64 šalių. Lietuvos penkiolikmečių rezultatai aukštesni už 47 tyrime dalyvavusių šalių, žemesni – už 12 šalių. Lietuvos mokinių rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskiria nuo EBPO šalių vidurkio (33 taškai) kartu su Vokietijos (33), Taivano (33), Ispanijos (33), Čekijos (33), Prancūzijos (32), Nyderlandų(32), Izraelio (32) rezultatais. Tyrime buvo vertinami penkiolikmečių mokinių kūrybinio mąstymo gebėjimai – tiriama, kaip mokiniams sekasi kurti

Skoniai iš Mažosios Lietuvos: nacionalinis kultūros kelias „Vėtrungių kelias“ kviečia ragauti kafijos

Birželio 21-28 dienomis etnografiniame Mažosios Lietuvos regione pasklis kafijos aromatas! Nacionalinis kultūros kelias „Vėtrungių kelias“ ir kultūrinio paveldo arbatos ir kavos gamintojai „Dvaro kavos“ kviečia į „Vėtrungių ir kafijos dienas“. Visame Mažosios Lietuvos regione gyventojai ir keliautojai turės galimybę pasivaišinti autentišku lietuvininkų kulinarinio paveldo gėrimu, kuris gaminamas iš vietinių žaliavų (gilių, miežių, morkų, cikorijos) ir gardinamas pienu. Progų minėti Vėtrungių ir kafijos dienas 2024-aisiais yra net dvi! Pirmoji – 180-asis vėtrungių gimtadienis. 1844 m. birželio 26 d. buvo paskelbtas valdžios

Lankantiems gražiausias Lietuvos vietas – nuostabius vaizdus atveriantys apžvalgos bokštai

Lietuvoje – daugiau nei 30 kvapą gniaužiančias panoramas atveriančių apžvalgos bokštų, kurie kartu su kitais gamtoje esančiais turistiniais objektais nuolat patenka tarp populiariausių keliautojų pasirinkimų, rodo kasmet atliekami vietinio turizmo tyrimai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengė rekomenduojamų aplankyti apžvalgos bokštų, apžvalgos ratų, platformų, bokštelių ir kitų statinių sąrašą. Pasiryžę įkopti į visus 36, pasieksite daugiau nei 600 m aukštį, prilygstantį dviem Eifelio bokštams, pastatytiems vienas ant kito.

Mažosios Lietuvos Velykų tradicijos

Jau paskutinė kovo mėnesio savaitė, tiek ir beliko iki šv. Velykų. Tačiau savaitė iki Velykų Mažojoje Lietuvoje nebuvo įprasta. Kodėl? Atsakymas yra publikacijoje, kurią anksčiau yra paviešinęs Šilutės H. Šojaus muziejus, gal verta prisiminti, ką apie priešvelykinę savaitę, Velykas Mažojoje Lietuvoje savo straipsnyje tuomet pateikė muziejaus savanorė  Vidmantė Marcinkevičiūtė. Juk tradicijos, papročiai eina iš kartos į kartą ir nesensta. Tad paskaitykime. Senosios tradicijos Remiantis istoriniais šaltiniais, Mažojoje Lietuvoje išskiriamos šios tradicijos: kiaušinių dažymas ir įvairūs veiksmai su jais (dovanojimas, daužymas,

Dėl Mažosios Lietuvos herbo – abejonės

Galiausiai patvirtintas Mažosios Lietuvos herbas, dėl kurio ietys buvo laužomos kone dešimt metų. Heraldikos komisijai vis netiko pagrindinė herbo figūra – briedis. Vis dėlto jis atsirado ant herbo skydo. Tačiau galutiniu variantu patenkinti ne visi. Vienus trikdo nenatūrali toteminio gyvūno poza, kiti džiaugiasi pagaliau pasiektu kompromisu. Simboliui turi pastabų Klaipėdietis, dizaineris, Klaipėdos vėliavos bendraautoris Kęstutis Mickevičius naujai sukurtą Mažosios Lietuvos herbą vertino skeptiškai. „Ar patiko herbas? Ne. Briedis panašus į šokantį kentaurą. Heraldiškai vertinant, ta figūra simbolizuoja šėlstantį briedį. Briedžio

Pritarta etnografiniam Mažosios Lietuvos regiono herbui

Vasario 29 d. Lietuvos heraldikos komisija, sudaryta LR Prezidento, pritarė etnografinio Mažosios Lietuvos herbo projektui. Etnografinio Mažosios Lietuvos herbo autorius – Arvydas Každailis. Taip pat sukurti Mažasis ir Didysis herbai, lauko vėliava ir atspaudas. Herbe pavaizduotas toteminis gyvūnas briedis, pasiruošęs kraštą ginti nuo priešų. Viršutinėje dalyje simbolinis švyturys, kurio spinduliai apšviečia Mažąją Lietuvą. Didžiajame herbe taip pat įrašyti Vydūno žodžiai: „Spindulys esmi begalinės šviesos“. Projektą dėl Mažosios Lietuvos etnografinio regiono herbo dar turi pasirašyti Lietuvos Prezidentas. Iki šiol visi Lietuvos

Lietuvos istorija, įamžinta monetose, medaliuose

Jau praėjo 33 metai nuo Sausio 13-osios įvykių. Ši pergalė Lietuvos istorijoje yra viena iš didžiausių ir reikšmingiausių, ji paskatino sovietų imperijos griūtį. Šiai pergalei įamžinti buvo sukurti ir išleisti specialūs apdovanojimai ir monetos. Lietuvos bankas, minėdamas Sausio 13-osios įvykių penkerių metų jubiliejų, 1996 m. išleido kolekcinę proginę 50 litų monetą. Moneta nukaldinta iš 925 prabos sidabro, sveria 23,3 g, monetos skersmuo 34 mm, tiražas – 6 000 vienetų. Monetos averse vaizduojamas Lietuvos Respublikos herbas skyde, iš abiejų jo pusių

Žvilgsnis į tarpukario Lietuvą: kokios profesijos garantavo gerą uždarbį?

Netikėtai į istoriją nukrypusi Užimtumo tarnyba interneto svetainėje pažėrė tokių pastebėjimų. Teisininkai, uždirbantys daugiau nei Prezidentas, verslininkai, sugebantys susižerti milijonus, šiais laikais niekam nekelia nuostabos. Tarpukariu Lietuvoje jie savo pragyvenimo išlaidoms taip pat galėjo skirti daugiau nei samdomi darbuotojai. Užsiminę apie teisininkus, nepamiršome ir gydytojų, kurių profesija buvo laikoma bene autoritetingiausia. Darbininkas gaudavo 150-180 litų, o daktaras ir 7 tūkst. Advokatai įprastai uždirbdavo 5 tūkst. litų. Tokius faktus papildo ir istorija apie vieną įtakingiausių Lietuvos advokatų Mykolą Sleževičių, kuris sutiko

Lietuvos karo akademijos veikla – nacionaliniam saugumui ir gynybai stiprinti

Karininkų rengimui keliami aukšti reikalavimai lemia, kad Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje tobulinamas visas studijų procesas pagal šiuolaikiškas lyderio ugdymo, karinio rengimo ir universitetinių studijų programas ir į jį įtraukiama visa akademijos bendruomenė. Lietuvos karo akademijos viršininko brg. gen. Algimanto Leikos teigimu, iškeltam uždaviniui įgyvendinti akademija pasirinko savo naujojoje strategijoje iki 2030 metų nubrėžtą kelią – rengti, ugdyti ir įkvėpti kompetentingus, motyvuotus ir išsilavinusius Lietuvos karininkus lyderius, kurie gebėtų vadovauti šiandienos ir ateities mūšio lauke. „Generolo Jono Žemaičio Lietuvos

Švęskime Lietuvos valstybės gimtadienį kartu!

Susitikime vasario 16 d. 11 val. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje (Lietuvininkų g. 4). Šėlsime su Šilutės kamerinio dramos teatro šauniaisiais aktoriais. Žaisime interaktyvius pažintinius žaidimus. Gaminsime spalvingą šventės atributiką. Koks gi gimtadienis be torto? Šventės metu skanausime Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus A. Jurkaus saldžiąją dovaną… Šilutės Hugo Šojaus muziejaus lankymas nuo 10 iki 14 val. nemokamas. Taip pat vakare, sutemus, muziejaus langai pasakos paslaptingas istorijas. Nepraleiskite progos tai pamatyti. Šventės organizatoriai: Šilutės Hugo Šojaus muziejus, Šilutės kamerinis dramos teatras.

Šiandien – Pusiaužiemis

Šilutės Hugo Šojaus muziejus „Facebook“ paskyroje klausia, ar žinote, kad šiandiena – sausio 25-oji –  Mažosios Lietuvos lietuvininkams – Pusiaužiemis. Kituose Lietuvos etnografiniuose regionuose dėl didesnės krikščionybės įtakos ši diena tapatinama su Krikštais (Šv. Pauliaus atsivertimas), dar buvo vadinta Kirminų ar Kirmių diena. Prieškrikščioniškoje paprotinėje aplinkoje vis tik Krikštai vadinti pusiaužiemiu. Tą dieną meška ant kito šono besiverčianti ir nuo tos dienos pradedanti čiulpti leteną. Kitur teigiama, jog barsukas išlendantis iš olos apsižvalgyti, jei saulėta diena pasitaikanti, jis pamato savo

2024 m. stiprinama Lietuvos kariuomenės kovinė galia

2024 m. kariuomenės kovinė galia stiprinama naujais įsigijimais: nuo dronų iki moderniausių gynybos sistemų. Lietuva šiuo metu gyvena greitai besikeičiančioje geopolitinėje aplinkoje, todėl šalies gynybai yra skiriama vis daugiau dėmesio ir lėšų. Didėjantis gynybos biudžetas, kuris per pastaruosius ketverius metus išaugo daugiau kaip du kartus – nuo 1 030 mln. eurų 2020 m. iki 2 092 mln. eurų šiemet – leidžia spartinti anksčiau parengtų ilgalaikių ginkluotės ir karinės technikos įsigijimo planų įgyvendinimą bei dairytis naujų, efektyvių ginkluotės sistemų. Ginkluotė įsigyjama

Lietuvos vėliavos diena – tai pasididžiavimo savo šalimi šventė

Sausio 1-oji – Lietuvos vėliavos diena. Šiemet pirmąją 2024-ųjų metų dieną paminėta Lietuvos vėliavos iškėlimo Gedimino pilies bokšte 105-osios metinės ir švęsta Lietuvos vėliavos diena. Švęsdamas Lietuvos vėliavos dieną krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus pabrėžė, kad Lietuvos trispalvė – tai pasididžiavimo savo šalimi simbolis. „Turime tris svarbiausius kiekvienam lietuviui simbolius – vėliavą, herbą ir himną. Lietuvos trispalvė – tai pasididžiavimo savo šalimi simbolis. Tikiu, kad yra būtina nuo vaikystės, nuo pradinių klasių, tiek mokykloje, tiek šeimoje skirti didelį dėmesį įprasminant

Šiandien – Lietuvos kariuomenės diena

Lapkričio 23-oji – Lietuvos kariuomenės diena. Šiandien minime 105-ąsias Lietuvos kariuomenės įkūrimo metines. 1918 metų vasario 16 dieną buvo paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės aktas, o tų pačių metų lapkričio 23 dieną sukurta Lietuvos kariuomenė, išleistas pirmasis įsakymas kurti Lietuvos ginkluotąsias pajėgas. Lietuvos kariuomenė buvo kuriama sunkiomis sąlygomis – 1918 metų pabaigoje, po Pirmojo pasaulinio karo, iš Lietuvos traukėsi vokiečių kariuomenė, jos pėdomis žygiavo Raudonoji armija. Pirmieji Lietuvos kariuomenę ėmėsi organizuoti lietuviai karininkai, grįžę iš Rusijos. Mat dar 1917 metais Rusijos lietuvių

Lietuvos švietimo sistemoje nebeliko vietos mokiniui?

„Ar apskritai mokinys šiandien dar yra matomas Lietuvos švietimo sistemoje?” – klausimu diskusijų ciklo „Ieškom sprendimo” metu į pašnekovus kreipėsi Ignas Vėgėlė – teisininkas, advokatas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius, diskutuojant apie iššūkius Lietuvos švietimo sistemoje. Švietimo finansavimas – projektų kratinys Lietuvoje švietimo sistemai tenka 4,8 proc. Bendrojo vidaus produkto – panašus skaičius kaip ir daugelyje išsivysčiusių valstybių, tačiau itin daug klausimų kelia šių lėšų paskirstymas. „Lietuvos švietime vyrauja chaotiškumas, pinigų paskirstymas sujauktas, o ministerija atrodo gana pasimetus, daro daug

2023 metų Lietuvos medis – Basanavičynės kaštonas

Basanavičynės kaštonas išrinktas 2023 m. Lietuvos medžiu. Šis kaštonas mena Jono Basanavičiaus ir jo šeimos gyvenimo laikus. Amžininkai liudija, jog po juo burdavosi žmonės, norėdami pagerbti patriarchą, išreikšti savo pilietiškumą ir patriotiškumą net tuomet, kai už tai buvo baudžiama. Ant kaštono šakų buvo kabinamos trispalvės, austos juostos, po juo uždegamos žvakelės dar tada, kai apie sodybos atstatymą buvo tik nedrąsiai svajojama. Gal sodyboje ir nebeliko autentiškų pastatų, bet kaštonas šią karo padarytą skriaudą puikiai kompensuoja. Ir šiandien į muziejų atvykę

Pažinkime Lietuvos dvarus: įdomų kelionių projektą vainikuos šventinis renginys

Kelionių ir pažinimo projektas „Pažinkime Lietuvos dvarus“ tęsėsi dvejus metus. Per šį laiką daugybė Lietuvos pilių ir dvarų buvo aplankyti, juose smalsavo ir jais gėrėjosi daugybė keliautojų. Aktyviausi keliautojai, surinkę gražias simbolinių dvarų raktų kolekcijas ir korteles atsiuntę Lietuvos pilių ir dvarų asociacijai, bus laukiami baigiamojoje projekto šventėje viename iš dvarų jau visai netrukus. „Pažinkime Lietuvos dvarus“ – tai projektas, paskatinęs daugiau keliauti po šalį, atverti daugybės įspūdingų pilių ir dvarų duris, pažinti kultūros paveldo paslaptis ir grožį. O kad

NATO ekspertai įvertino Lietuvos gynybos pažangą: mūsų kariuomenė atitinka aukštus NATO standartus

Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus ir kiti ministerijos bei Lietuvos kariuomenės atstovai susitiko su šią savaitę Lietuvoje besilankiusiais NATO gynybos planavimo ekspertais, vadovaujamais NATO Tarptautinio štabo Politikos ir pajėgumų departamento direktoriaus Karlo Fordo ir NATO Sąjungininkų pajėgų transformacijos vadavietės vado pavaduotojo generolo Chris Badia. Ekspertų vizito tikslas – vertinti Lietuvos kariuomenės ir civilinio pasirengimo institucijų pažangą įgyvendinant NATO reikalavimus bei teikti rekomendacijas dėl tolesnės pajėgumų plėtros. Savo išvadas pristatę NATO ekspertai akcentavo augančio gynybos biudžeto ir kariuomenės modernizacijos svarbą. NATO

Lietuvos savivaldybių asociacija siūlo stiprinti savivaldybių tarybų vaidmenį nustatant nekilnojamojo turto mokesčio tarifus

Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) siūlo Seimui svarstant Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio reformą stiprinti savivaldybių tarybų vaidmenį leidžiant joms nustatyti pagrindinio gyvenamojo būsto mokesčio tarifus tose ribose, kurias nustatys Seimas jei ši reforma bus priimta. Tai įtvirtinta rugsėjo 20 dieną LSA valdybos priimtoje ir Seimui teikiamoje savivaldybių pozicijoje dėl NT mokesčio reformos. Šiuo metu Seime registruotame Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projekte numatoma, kad teisę nustatyti minėto mokesčio ribas savivaldybių tarybos gali tik nepagrindiniam gyvenamajam būstui. „Turint galvoje, kad šio mokesčio reforma

Vakarų Lietuvos vizija: bendra viešojo transporto sistema, maistas mokyklose iš vietos ūkininkų ir jūrinių verslų plėtra

Vizija, kuri gali tapti realybe, neabejoja darbą pradėjęs asociacijos „Klaipėdos regionas“ prezidentas Bronius Markauskas, taip pat einantis ir Klaipėdos rajono mero pareigas. Pasak jo, asociacija jungia net septynias savivaldybes – Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos, Neringos, Palangos, Skuodo bei Šilutės, todėl regioninis bendradarbiavimas neišvengiamas, juk dalis regiono gyventojų kasdien pervažiuoja jį visą: vienoje savivaldybėje gyvena, kitoje – dirba, trečioje – leidžia savo laiką, o ketvirtoje – veda vaikus į mokyklą. Pagrindas – regiono specializacija Asociacija „Klaipėdos regionas“ buvo sukurta stiprinti

Lietuvos žvalgyba: kas ir kaip ją kontroliuoja

Aiškina advokatų kontoros „Marger“ jaunesnysis teisininkas Paulius Matemaitis Mūsų valstybėje žvalgybą vykdančioms institucijoms tenka didelė atsakomybė – užtikrinti visuomenės ir šalies saugumą nuo priešiškų valstybių ar organizacijų kenkėjiško veikimo, kuris ypač aktualus agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje. Siekiant šio tikslo, itin svarbu nepažeisti žmogaus teisių bei laisvių. Todėl demokratinei teisinei valstybei, ketinančiai užtikrinti, jog vykdant žvalgybinę veiklą būtų gerbiamos asmenų teisės, yra reikalingos žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo kontrolę vykdančios institucijos. Pagal Konstitucinio Teismo praktiką, saugumo tarnybų, vykdančių žvalgybinę veiklą, ir jų

Lietuvos šimtmetis Tarptautinėje telekomunikacijų sąjungoje įamžintas pašto ženkle

Penktadienį, birželio 16 d., Lietuvos paštas išleidžia dizainerės Alicijos Širvinskienės kurtą pašto ženklą „Lietuvos narystei Tarptautinėje telekomunikacijų sąjungoje – 100 metų“. Pašto ženklo nominalas – 1,50 Eur, tiražas – 20 tūkst. vnt. Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga (angl. International Telecommunication Union, ITU) yra specializuotoji Jungtinių Tautų institucija. Ji įkurta dar 1865 m. ir pradžioje buvo vadinama Tarptautine telegrafo sąjunga. Pagrindinis institucijos uždavinys – teikti rekomendacijas ir skatinti tarptautinį bendradarbiavimą telekomunikacijų srityje. Sąjunga taip pat reguliuoja radijo dažnių tarptautinius klausimus, padeda plėtoti komunikacijų

Lietuvos korupcijos žemėlapis 2022-2023: stiprėja visuomenės antikorupcinės nuostatos

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) inicijuoto tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2022-2023“ duomenimis, pagrindiniu iššūkiu vis dar išlieka gyventojų ir verslo vadovų ryžtas pranešti apie korupcinius nusikaltimus. Tyrimo rezultatai atskleidė prastėjantį tam tikrų savivaldos sričių vertinimą, labiausiai korumpuotomis laikomos viešųjų pirkimų, statybų, žemėtvarkos, teritorijų planavimo sritys. Matoma ir teigiamų pokyčių – visuomenė vis labiau suvokia savo indėlio į antikorupcinės aplinkos kūrimą svarbą. „Naujausi Lietuvos korupcijos žemėlapio duomenys rodo, kad visuomenė sau ir savo artimai aplinkai priskiria vis daugiau atsakomybės dėl korupcijos paplitimo.