Vizija, kuri gali tapti realybe, neabejoja darbą pradėjęs asociacijos „Klaipėdos regionas“ prezidentas Bronius Markauskas, taip pat einantis ir Klaipėdos rajono mero pareigas. Pasak jo, asociacija jungia net septynias savivaldybes – Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos, Neringos, Palangos, Skuodo bei Šilutės, todėl regioninis bendradarbiavimas neišvengiamas, juk dalis regiono gyventojų kasdien pervažiuoja jį visą: vienoje savivaldybėje gyvena, kitoje – dirba, trečioje – leidžia savo laiką, o ketvirtoje – veda vaikus į mokyklą.

Pagrindas – regiono specializacija

Asociacija „Klaipėdos regionas“ buvo sukurta stiprinti ir vienyti Vakarų regioną. Per tą laikotarpį įgyvendintas ne vienas tarptautinis projektas, davęs nemažai naudos regionui. Pasak ketverių metų kadencijai išrinkto prezidento, visų savivaldybių tikslas – dirbti bendrai ir ieškoti kiekvienos savivaldybės stipriųjų pusių, kurios leistų regionui sparčiai vystytis.

Todėl svarbu toliau dirbti, įgyvendinti užsibrėžtus ambicingus regiono tikslus ir siekti bendrų rezultatų, svarbių visoms savivaldybėms. „Žinoma, viso to nepadarysime labai greitai, tačiau regioniniu mastu priimti sprendimai dažniausiai sukuria didesnę pridėtinę vertę ilgalaikėje perspektyvoje, sudaro sąlygas kiekvienai savivaldybei realizuoti savo idėjas ir įgyvendinti planuojamus tikslus“, – įsitikinęs jis.

Svarbiausias viso regiono laimėjimas, pasak B. Markausko, yra prieš dvejus metus patvirtinta Klaipėdos regiono specializacijos strategija iki 2030 m.

„Tai visų Vakarų Lietuvos regiono savivaldybių, partnerių, verslo, švietimo ir mokslo sektoriaus atstovų susitarimas, kur ir kaip judėsime pirmyn. Ir tai tikrai ne dokumentas, kuris guli stalčiuje, o pagrindas mums visiems kurti, siekti ir susitarus – veikti“, – teigia B. Markauskas.

Anot jo, būtent specializacijos strategija yra pagrindas regiono lyderystei, mat Lietuvoje tokį dokumentą turi ir juo vadovaujasi tik Vakarų Lietuvos regionas. Tuo tarpu Europoje regionų specializavimosi procesai aktyviai vyksta jau daugiau nei dešimtmetį. Taip regionai išryškina savo stiprybes, padidina konkurencingumą ir kuria gerbūvį regionų gyventojams, verslams bei visai šaliai.

Turizmas ir jūriniai verslai

Jūriniam ir kurortiniam regionui viena svarbiausių krypčių – darnaus jūrinio ir pakrančių turizmo vystymas, svarbios infrastruktūros plėtra.

„Svarbus ne tik turizmas, bet ir patogus bei saugus viešasis transportas, kelių ir dviračių takų sistemos, jungiančios visas septynias vakarų regiono savivaldybes. Ieškosime geriausio sprendimo dėl vieningo viešojo bilieto. Būtų idealu, jeigu Skuode įlipęs gyventojas viešuoju transportu pasiektų Nidą. Ir tai tikrai yra įmanoma, reikia ne tiek ir daug“, – įsitikinęs prezidentas.

Pasako jo, artimiausiu metu regionas turės priimti svarbius sprendimus turizmo klausimais, kad galėtų tinkamai paskirstyti resursus, pritraukti vietos ir Europos Sąjungos lėšų turizmo plėtrai, regiono įvaizdžio formavimui. Todėl regiono tikslas dar aktyviau dirbti kartu, kurti Vakarų Lietuvos regiono patrauklumą bei kryptingai vykdyti turizmo rinkodarą.

B. Markauskas greta pažymi ir tvaraus pakrančių teritorijų planavimo poreikį bei visų grandžių bendradarbiavimo svarbą – kad kiekviena šioje srityje dirbanti institucija žinotų kitos institucijos veiklas ir planus, kad pakrančių organizavimo ir teritorijų planavimo darbai vyktų nuosekliai ir racionaliai.

Ne ką mažiau regionui, o ir visai Lietuvai, reikšminga bioekonomika ir jūrinė ekonomika. Naujasis asociacijos prezidentas patikina, kad šios krypties plėtra taip pat bus vienas iš jo prioritetų: „Mums, kaip jūriniam regionui, svarbus akvakultūros sektoriaus stiprinimas, mėlynosios bioekonomikos kompetencijų auginimas ir telkimas regione“.

Darželiuose ir mokyklose – vietos ūkininkų produkcija

Regione daug dėmesio skiriama sveikesniam ir tvaresniam moksleivių ir darželinukų maitinimui produktais, kuriuos užaugina vietos ūkininkai. B. Markauskas įsitikinęs – būtina skatinti savo regiono ūkininkų užaugintų ir pagamintų maisto produktų vartojimą, nes taip kuriama žiedinė ekonomika ir mažinama klimato kaita.

„Tai yra vienas geriausių bendradarbiavimo pavyzdžių: vietos ūkininkai turi, kur realizuoti savo produkciją, o vaikai gauna sveiką, kokybišką maistą. Sumažėja ir transporto grandinės, o tai – jau tvarumo, kuriam irgi skiriame daug dėmesio, tema“, – sako prezidentas.

Savivaldybių rūpesčiai

Viso Vakarų Lietuvos regiono savivaldybės turės toliau ieškoti sprendimų dėl daugiabučių namų renovacijos, mažiau taršaus viešojo transporto, investuoti į atsinaujinančius elektros energijos šaltinius, modernizuoti šildymo sistemas, bendrauti ir bendradarbiauti su verslu, sudarant sąlygas darniam ir tvariam vartojimui.

Pasak B. Markausko, regionas bus sėkmingas tiek, kiek kiekviena savivaldybė bus stipri. Tam svarbu skatinti regioninį bendradarbiavimą ne tik tarp savivaldybės ir jos įstaigų, bet ir gyventojų, verslų.

„Man atrodo, kad mes jau išmokome bendrauti ir bendradarbiauti, supratome to prasmę ir džiaugiamės pasiektais rezultatais. Visos septynios Vakarų Lietuvos savivaldybės, būdamos tokios skirtingos ir unikalios, geba rasti bendrus susitarimus“, – pastebi B. Markauskas.

Kadenciją pradėjęs prezidentas vienu iš savo darbų įvardija asociacijos įsipareigojimų peržiūrą, kad kiekviena partnerystė su vietos ar tarptautinėmis organizacijomis neštų didesnę vertę regionui. „Esame pasirengę ne tik perimti patirtį, bet ir būti pavyzdžiais bei lyderiais, kurie pasiruošę dalintis“, – sako jis.

ELTA