Galiausiai patvirtintas Mažosios Lietuvos herbas, dėl kurio ietys buvo laužomos kone dešimt metų. Heraldikos komisijai vis netiko pagrindinė herbo figūra – briedis. Vis dėlto jis atsirado ant herbo skydo. Tačiau galutiniu variantu patenkinti ne visi. Vienus trikdo nenatūrali toteminio gyvūno poza, kiti džiaugiasi pagaliau pasiektu kompromisu.

Simboliui turi pastabų

Klaipėdietis, dizaineris, Klaipėdos vėliavos bendraautoris Kęstutis Mickevičius naujai sukurtą Mažosios Lietuvos herbą vertino skeptiškai. „Ar patiko herbas? Ne. Briedis panašus į šokantį kentaurą. Heraldiškai vertinant, ta figūra simbolizuoja šėlstantį briedį. Briedžio niekas nestato piestu. Heraldikoje būna tokių piestu stovinčių figūrų, bet ką tai šiuo atveju simbolizuoja, nežinau. Nepritariu tokiam briedžiui“, – reziumavo klaipėdietis.

K. Mickevičius prisiminė priešistorę, kai Heraldikos komisija nuo 2014-ųjų rudens priešinosi, kad Mažosios Lietuvos herbe apskritai atsirastų briedžio atvaizdas, o dabar esą, kai herbą sukūrė Heraldikos komisijos narys (Arvydas Každailis – A. D.), visi netikėtai pritarė jo sukurtam briedžiui.

„Man dar užkliuvo briedžio falas, jis nupieštas per didelis. Kam jį akcentuoti? Kanopos pernelyg masyvios, per giliai skeltos. Tas gyvūnas galėjo būti panašesnis į briedį. Dar tokia smulkmena – ragų atšakos aštuonios. Kodėl? Šiaip dažniausiai heraldikoje ragų atšakos būna septynios arba devynios. Kodėl to briedžio gaurai kone kaip liūto? Keistas stilius. Girdėjau svarstymų, gal geriau jau prie jo būtų nupieštas teptukas, o ne ietis. Kitaip tariant, galutinis herbo variantas pradinės idėjos neatitinka“, – kalbėjo K. Mickevičius.

Dizaineris akcentavo kitų savo kolegų nuomonę ir teigė, kad švyturio motyvas stilistiškai nedera su briedžio figūra. „Be to, uždėjus herbą ant Mažosios Lietuvos vėliavos, jis tarsi paskęsta, raudona ant raudonos netinka. Manyčiau, kad darbas padarytas atmestinai. Baisokas. Yra negerai. Tačiau yra tokių, kurie patenkinti tuo herbu“, – sakė klaipėdietis.

Nuomonių yra įvairių

Tvirtinant herbą, dalyvavo ne tik Heraldikos komisija, bet ir Etninės kultūros globos taryba bei Mažosios Lietuvos regiono heraldikos kūrimo darbo grupė. Mažosios Lietuvos regiono heraldikos kūrimo darbo grupės vadovės šilutiškės Vilmos Griškevičienės teigimu, A. Každailio sukurtas regiono herbas yra geras.

„Herbe atsispindi viskas, apie ką žmonės 10 metų diskutavo. Daugybė žmonių dalyvavo herbo idėjos svarstymuose. Džiugu, kad galiausiai buvo pasiektas kompromisas. Mes labai laukiame, kada herbą savo dekretu patvirtins Lietuvos Prezidentas. Nebenorėtume laukti dar 10 metų, manau, kad penktajam šalies regionui atėjo metas turėti savo herbą“, – teigė V. Griškevičienė.

Tos pačios heraldikos kūrimo darbo grupės narė klaipėdietė muziejininkė Asta Grušelionienė irgi pritarė šio herbo galutiniam variantui, nors pripažino, kad nuomonių tuo klausimu būta įvairių.

„Mūsų grupė turėjo daugybę susitikimų, bendravome su herbo kūrėju, kuris mus patikino, kad briedis įprasta poza stovėti negali, todėl ir buvo ieškoma kitos heraldinio gyvūno povyzos. Herbo kūrimas buvo ilgas procesas, buvo daug ginčų, daug diskusijų. Atsiliepimų buvo visokių, vieniems jis patiko, kitiems ne, tačiau man asmeniškai jis nekliuvo. Be to, tai buvo kolegialus sprendimas“, – teigė A. Grušelionienė.

Didžiuojasi pastatęs briedį

Dailininkas A. Každailis, Mažosios Lietuvos herbo autorius, bandė apginti savo darbą ir tvirtino, kad šiame herbe pavaizduota briedžio poza yra heraldiška. „Visi gyvūnai – liūtai, leopardai, ereliai – herbuose būna heraldiškoje pozoje, nenatūralioje. Briedį taip pavaizduoti buvo gana sudėtinga. Jį reikėjo sujungti su valdžios ženklu. Valdžios ženklai yra kalavijas arba ietis. Šis briedis yra su vienu šių valdžios ženklų, tai reiškia, kad Mažoji Lietuva yra jo valdžioje“, – tvirtino herbo autorius.

A. Každailis pripažino, kad herbuose gyvūnai, tarp jų ir briedis, būna pavaizduoti ir įprastoje pozoje, tačiau šiuo atveju esą norėta kažko kito. „Buvo svarstoma jį papildomai apginkluoti, tai yra jo ragams, kanopoms ir liežuviui suteikti aukso spalvą, bet to atsisakėme, kad herbas nebūtų pernelyg margas. Aš, tiesą sakant, didžiuojuosi herbe taip pastatęs briedį, nes tokio man dar neteko matyti. Čia yra mano kūrinys, manau, kad jis gana vykęs“, – pabrėžė A. Každailis.

Pasiteiravus, kodėl briedžio ragų atšakos aštuonios, o ne septynios ar devynios, kurios įprastos heraldikoje, A. Každailis paaiškino ir tai. „Tiesą sakant, apie tai negalvojau, bet, pavyzdžiui, aštuonkampė žvaigždė yra baltiškas simbolis. Tai galima būtų taip paaiškinti, bet iš tiesų tokį atšakų skaičių pasirinkau labiau plastiniais sumetimais. Turiu pripažinti, kad dėl galutinio herbo varianto būta nesutarimų, išsiskyrė užsakovų – Mažosios Lietuvos tarybos ir Heraldikos komisijos – nuomonės. Tam buvo sugaišta daug laiko. Aš, nors ir būdamas Heraldikos misijos narys, visą laiką palaikiau klaipėdiškių, Mažosios Lietuvos atstovų poziciją, kad herbe turi būti pavaizduotas briedis“, – kalbėjo A. Každailis.

Vietoj Cicerono – Vydūnas

Etninės kultūros globos tarybos vadovė Dalia Urbanavičienė tiesiogiai dalyvavo Mažosios Lietuvos herbo idėjos paieškų darbe ir teigė, kad buvo laikomasi nuostatos, jog herbe būtų tik briedžio atvaizdas. „Dailininkas buvo pateikęs eskizus vien tik su briedžio atvaizdu, bet Heraldikos komisija pareikalavo, kad herbe taip pat būtų simboliai, susiję su raštija ar jūra. Buvo siūlyta rinktis atvaizduoti dar ir knygą arba švyturį. Buvo pasirinktas švyturys ir jau bandyta pagal Heraldikos komisijos reikalavimus sudėlioti, kaip kas priklauso“, – pasakojo D. Urbanavičienė.

Etninės kultūros globos tarybos vadovė pripažino, kad galutinis variantas buvo pats geriausias iš pateiktų versijų. „Beje, pradžioje buvo pasirinkta Cicerono citata: „Žmonių gerovė – aukščiausias įstatymas“, tačiau kalbėta, kad geriau ieškoti minčių iš savo krašto, tad pasiūlėme Vydūno frazę: „Spindulys esmi begalinės šviesos“. Dar svarstyta, gal vietoj ieties galėtų būti žibintas, bet tam nepritarta. O dėl paties briedžio povyzos mums aiškino, kad tai yra heraldinė poza. Jų (heraldikos kūrėjų – A. D.) žaidimo taisyklės yra truputį kitokios, nei mes įsivaizduojame“, – pastebėjo D. Urbanavičienė.

Sukurtas mažasis ir didysis herbai, lauko vėliava ir atspaudas. Herbo skydo centre vaizduojamas toteminis gyvūnas briedis, pasiruošęs kraštą ginti nuo priešų. Viršutinėje dalyje – simbolinis švyturys, kurio spinduliai apšviečia kraštą. Didžiajame herbe yra Vydūno žodžiai. Taip per dešimtmetį galiausiai pavyko herbo idėją įgyvendinti. Dabar laukiama Prezidento dekreto, kuriuo bus patvirtintas šis Mažosios Lietuvos regiono herbo variantas.

Kautynės truko dešimtmetį

Nuo 2014-ųjų Heraldikos komisija priešinosi krašto bendruomenės pasirinkto herbo simbolikai – briedžiui, esą jis perdėm vokiškas krašto simbolis. Pagaliau komisija sutiko, kad herbo skyde dominuotų briedis, tačiau primygtinai pageidavo, jog herbe būtų pavaizduotas ir švyturys. Pernai, paminėjus Mažosios Lietuvos prijungimo prie Didžiosios Lietuvos 100-metį, taip ir nespėta 2023-iaisiais, kurie Seimo buvo paskelbti Klaipėdos krašto metais, sukurti regiono herbo.

Krašto bendruomenės nuomonei atstovaujanti Mažosios Lietuvos regioninė taryba kreipėsi net į Prezidentą Gitaną Nausėdą dėl užsitęsusio etnografinio regiono herbo kūrimo proceso su prašymu paremti diskusijoje su Lietuvos heraldikos komisija, kuri vis atmesdavo krašto bendruomenės pasirinktą herbo simboliką.

Į kitas aukščiausias institucijas dėl herbo buvo kreiptasi oficialiais raštais dar aštuonis kartus. Per beveik dešimt diskusijų metų Mažosios Lietuvos bendruomenės iniciatyva atliktos dvi krašto heraldikai skirtos mokslo studijos, klausimas keltas mažiausiai penkiuose Heraldikos komisijos posėdžiuose. Pagaliau pasiektas kompromisas, bet jo rezultatas, panašu, vėlgi tenkina ne visus.

Asta Dykovienė, „Kauno diena“, 2024 m. kovo 17 d.