Šiandien – Lietuvos kariuomenės diena

Lapkričio 23-oji – Lietuvos kariuomenės diena. Šiandien minime 105-ąsias Lietuvos kariuomenės įkūrimo metines. 1918 metų vasario 16 dieną buvo paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės aktas, o tų pačių metų lapkričio 23 dieną sukurta Lietuvos kariuomenė, išleistas pirmasis įsakymas kurti Lietuvos ginkluotąsias pajėgas.

Lietuvos kariuomenė buvo kuriama sunkiomis sąlygomis – 1918 metų pabaigoje, po Pirmojo pasaulinio karo, iš Lietuvos traukėsi vokiečių kariuomenė, jos pėdomis žygiavo Raudonoji armija. Pirmieji Lietuvos kariuomenę ėmėsi organizuoti lietuviai karininkai, grįžę iš Rusijos. Mat dar 1917 metais Rusijos lietuvių karių iniciatyva sukurta lietuvių karininkų sąjunga. Buvo sudaryti atskiri daliniai: pusantro tūkstančio karių lietuvių batalionas Vitebske, atsargos batalionas Smolenske, lietuvių batalionas Rovne, Vytauto Didžiojo batalionas Sibire ir kiti. Tačiau karininkų sąjunga ir daliniai buvo priversti išsiskirstyti po Spalio revoliucijos.

Lietuvoje pirmasis pėstininkų pulkas pradėtas steigti 1918 metų lapkričio pradžioje. Kitais metais pradėta formuoti artilerija, kavalerija, aviacija. Pirmas naujokų šaukimas paskelbtas 1919 metų kovo mėnesį. Kariuomenei 1919-1920 m. teko kovoti už Lietuvos laisvę su rusų bolševikais, bermontininkais ir lenkais.

Tarpukario metais Lietuvos kariuomenėje buvo 9 pėstininkų, 4 artilerijos ir 2 kavalerijos pulkai, aviacija ir karo technikos dalys – pagalbinė kariuomenė, kurią sudarė inžinerijos, geležinkelininkų, ryšininkų ir transporto padaliniai. Lietuvos kariuomenė atkurta neilgai trukus po to, kai 1990 metais paskelbta nepriklausoma Lietuvos Respublika. Pirmasis išbandymas savanorių karių laukė lemtingomis 1991-ųjų sausio dienomis. Prezidento vadovaujamas ginkluotąsias pajėgas dabar sudaro sausumos kariuomenė, oro ir jūrų pajėgos. Lietuvos kariai dalyvauja tarptautinėse pratybose ir taikdariškose misijose.

Klaipėdoje minėtos 105-osios kariuomenės metinės

Klaipėdoje vakar, lapkričio 22 d., vyko Kariuomenės dienos minėjimas, prasidėjęs šv. Mišiomis Šv. Mergelės Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje. Po to surengta šventinė eisena, kurioje gausiai susirinkę klaipėdiečiai ir miesto svečiai  išvydo Klaipėdos įgulos karių, sąjungininkų iš JAV, šaulių ir kadetų, o eiseną palydėjo Karinių oro pajėgų sraigtasparnis. Eisena prasidėjo prie bažnyčios ir pasiekė Atgimimo aikštę. Virš jos skraidė NATO oro policijos misiją Lietuvoje atliekantys naikintuvai, surengta ginklų ir karinės technikos paroda Danės gatvėje. Lapkričio 23 d. iškilmingi renginiai vyks Kaune ir Šiauliuose. Lapkričio 24 d. nuo 11 val. Lietuvos kariuomenės dienos minėjimas vyks Tauragėje.

Vilniuje – baigiamoji šventės dalis

Kaip pranešama Lietuvos kariuomenės interneto svetainėje, baigiamuoju renginiu taps lapkričio 25 d. 12  val. Konstitucijos prospekte, Vilniuje, vyksiantis Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų karių bei karinės technikos paradas. Konstitucijos prospektu žygiuos daugiau nei 1400 Lietuvos ir sąjungininkų karių, tarp jų Latvijoje dislokuotos Kanados vadovaujamos Priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės kariai iš visų ten tarnaujančių šalių bei NATO daugianacionalinio šiaurės rytų korpuso vadavietės vėliavų grupė. Renginio svečiai išvys daugiau kaip 100 karinės technikos vienetų: Lietuvos kariuomenės pėstininkų kovos mašinas „Vilkas“, savaeiges haubicas “PzH 2000“, oro gynybos sistemas „Nasams“, šarvuotus visureigius JLTV, sąjungininkų iš Jungtinių Amerikos Valstijų tankus „Abrams“, pėstininkų kovos mašinas „Bradley“, savaeiges haubicas „Paladin“, Vokietijos kariuomenės tankus „Leopard“, pėstininkų kovos mašinas „Puma“ bei „Marder“ ir daug kitos karinės technikos. Skrydžiu virš Konstitucijos prospekto, esant tinkamoms oro sąlygoms, renginio svečius ir dalyvius pasveikins Karinių oro pajėgų orlaiviai, Lietuvoje NATO oro policijos misiją atliekantys naikintuvai bei JAV atakos sraigtasparniai AH-64 “Apache”. Šventę užbaigs Marijono Mikutavičiaus sukurta ir Lietuvos kariuomenei dovanota daina „Kanonada“, kurią atliks dainininkas Justinas Lapatinskas.

Visuomenė šventinį renginį galės stebėti abiejose Konstitucijos prospekto pusėse bei specialiai įrengtuose ekranuose, vyks tiesioginė transliacija per LRT televiziją.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip neatsidurti sukčių akivaruose? Kursai visuomenei „Atsparumas finansiniam sukčiavimui“

sukčiavimas

Lietuvos bankas, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) ir Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras (AML centras) suvienijo jėgas siekdami stiprinti visuomenės atsparumą finansiniam sukčiavimui. Pristatomas nemokamas mokymų kursas, padėsiantis gyventojams atpažinti dažniausiai pasitaikančias finansinio sukčiavimo formas ir suprasti, kaip nuo jų apsisaugoti.   Vyriškis sukčiams į rankas atidavė 150 tūkst. Eur. Sukčiai apsimetė policijos pareigūnais ir banko darbuotojais. Tą pačią dieną moteris pranešė, kad nepažįstami asmenys įtikino ją investuoti į internetinę platformą. Jos nuostoliai – 65 tūkst. Eur. Tokias žinutes žiniasklaidoje, deja,

Pamestos monetos Palangoje

monetos

Kartais istorija prabyla ne iš storų kronikų ar valdovų laiškų. Kartais ji suskamba mažame, delne telpančiame metalo gabalėlyje – monetoje, kuri prieš kelis šimtus metų išslydo kažkam iš pirštų Palangos smėlyje. Įsivaizduokite: XVI a. rytas prie Baltijos. Palei kopas linguoja arkliais kinkomi vežimai, nuo jūros pučia druskingas vėjas, o Palangos dvaro kieme šurmuliuoja pirkliai, žvejai, keliautojai. Kažkas skuba, kažkas derasi dėl prekių, kažkas skaičiuoja pinigus. Ir štai – moneta nukrenta ant žemės. Gal jos niekas nepastebi. Gal savininkas trumpam sustoja,

Už neiškeltą valstybės vėliavą per valstybės šventes siūlo 100-300 eurų baudą

vėliava

Liepos 9 d.  Seimo narys Audronius Ažubalis (konservatorius) įregistravo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnio pakeitimo projektą, kuriuo siūloma griežtinti atsakomybę už Lietuvos valstybės vėliavos neiškėlimą valstybės švenčių dienomis. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Liepos 6-ąją Lietuvos valstybės vėliavą privaloma iškelti prie valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų bei gyvenamųjų namų, kuriuose nuolat gyvenama. Tačiau praktika rodo, kad kai kuriuose Lietuvos regionuose šios pareigos masiškai nepaisoma. Šiuo metu už valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos

Padėkojo garsinusiems Pamario kraštą Lietuvos moksleivių dainų šventėje

padėkos

Šilutės rajono savivaldybėje pagerbti ir simbolinėmis dovanomis apdovanoti Lietuvos moksleivių dainų šventėje mūsų kraštui atstovavusių kolektyvų vadovai bei savivaldybės administracijos delegacija. Šiemet Lietuvos moksleivių dainų šventėje Šilutės rajonui atstovavo net 270 dalyvių – jaunieji dainininkai, muzikantai, šokėjai ir jų vadovai, kurie savo talentu, nuoširdžiu darbu garbingai pristatė Pamario kraštą. Apdovanoti Šilutės meno mokyklos jaunųjų ir jaunučių chorų vadovė Daiva Pielikienė, folkloro ansamblio vadovė Vytautė Stonkutė, akordeonininkų seksteto vadovė Loreta Kabanova, fanfarinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Pamarys“ ir šokių kolektyvo „Pamarietė“ vadovai

Taip pat skaitykite