Nusipirkote mėsos. Kiek vandens yra joje ir kada vandens pridedama papildomai?

mėsa ir vanduoAr žinojote, kad didelę dalį mėsos sudaro vanduo? Pavyzdžiui, liesoje mėsoje vandens natūraliai gali būti apie 75 proc. Tačiau gaminant kai kuriuos mėsos produktus vanduo naudojamas ir papildomai – siekiama pagerinti jų sultingumą, minkštumą ar skonį. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) paaiškina, kokiais atvejais tai leidžiama, kaip tokie produktai turi būti ženklinami ir į ką vartotojams verta atkreipti dėmesį renkantis mėsą.

Kodėl į mėsą papildomai injektuojama vandens?

Vanduo yra natūrali mėsos sudedamoji dalis, o jo kiekis priklauso nuo gyvūno rūšies, kūno dalies, iš kurios gauta mėsa, pavyzdžiui, sprando, nugarinės, ir mėsos riebumo. Vis dėlto gaminant tam tikrus mėsos pusgaminius ar gaminius vanduo gali būti naudojamas ir kaip papildoma sudedamoji dalis.

Viena iš maisto pramonėje taikomų technologijų – injektavimas. Šio proceso metu specialia įranga, turinčia daug adatų, į mėsą skirtingose vietose įterpiama vandens, druskos ir kitų leidžiamų sudedamųjų dalių tirpalo. Ši technologija naudojama gaminant tam tikrus marinuotus, sūdytus ar kitus mėsos produktus.

Moksliniai tyrimai rodo, kad tinkamai parinkta tirpalo sudėtis ir apdorojimo sąlygos gali pagerinti mėsos sultingumą bei minkštumą ir turėti įtakos skoniui. Druska veikia mėsos baltymus ir gali padėti mėsai geriau sulaikyti vandenį – verdant ar kepant iš jos gali ištekėti mažiau skysčio. Šis poveikis priklauso nuo tirpalo sudėties bei kiekio ir apdorojimo sąlygų. Laikant ar ruošiant mėsą, dalis joje esančio skysčio gali ištekėti. Mėsoje likusi pridėto tirpalo dalis prisideda prie produkto svorio.

VMVT pabrėžia, kad minėta technologija yra teisėta, bet turi būti laikomasi konkrečiam produktui taikomų sudėties, gamybos ir ženklinimo reikalavimų.

Kada apie pridėtą vandenį turi būti informuojama etiketėje?

Į šviežią mėsą injektavus vandens su druska išsaugant šviežios mėsos savybes, tokia mėsa priskiriama mėsos pusgaminiams, o sudedamųjų dalių sąraše turi būti nurodytas pridėtas vanduo, druska ir kitos gaminant naudotos sudedamosios dalys. Svarbu tai, kad pridėtas vanduo turi būti nurodomas net ir tuomet, kai jo kiekis neviršija 5 procentų.

Jei mėsos pusgaminis ar gaminys yra vientisas mėsos gabalas, o pridėtas vanduo sudaro daugiau kaip 5 proc. galutinio produkto svorio, šią informaciją privalo atspindėti ir jos pavadinimas, pavyzdžiui, „Kiaulienos sprandinė su pridėtu vandeniu“.

Produkto etiketė yra pagrindinis informacijos šaltinis, padedantis pasirinkti savo poreikius atitinkantį gaminį. VMVT specialistai rekomenduoja renkantis mėsą atkreipti dėmesį ne tik į produkto pavadinimą, bet ir į sudedamųjų dalių sąrašą, nurodytą mėsos kiekį procentais bei kilogramo kainą. Net ir panašiai atrodantys produktai gali skirtis savo sudėtimi, todėl etiketės informacija padeda juos palyginti ir pasirinkti pagal individualius poreikius. Perkant nesupakuotą mėsą ar jos pusgaminius informacijos apie sudėtį galima teirautis pardavėjo.

Apie galimus maisto saugos, kokybės ar ženklinimo reikalavimų pažeidimus galima pranešti užpildžius pranešimo formą internetu, el. paštu info@vmvt.lt arba tel.: +370 5 242 0108 ar 1879 (skambinant trumpuoju numeriu gali būti taikomi padidinti tarifai). Teikiant pranešimą rekomenduojama pridėti produkto ir etiketės nuotraukas, išsaugoti pirkimo dokumentą bei nurodyti produkto partijos duomenis.

Maisto ir veterinarijos tarnybos inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Rastas sužalotas vyras

policija

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Lapkričio 12 d. per pietus prie namo Gluosnių g., Šilutėje, rastas vyras, gim. 1993 m., su sužalojimais. Jis pristatytas į gydymo įstaigą detalesnei apžiūrai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Lapkričio 12 d. į Tauragės apskr. VPK kreipėsi vyras, gim. 1949 m., kuris pareiškė, kad lapkričio 11 d. popietę  Šyškų k. (matyt, turima galvoje Šyšos kaimas? – red. pastaba), Šilutės sen., savo gyvenamojo namo palėpėje tvarkydamas patalpas rado paketą su 16 vnt. trotilo paketų. Į

Jaunesni gyventojai būste pasigenda erdvės, vyresniems rūpi būsto energinis efektyvumas

Laura

Kas penktas Lietuvos gyventojas (21 proc.) yra nepatenkintas savo būsto dydžiu, rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta apklausa. Dar 14 proc. apklaustųjų netenkina prasta būsto būklė ar remonto poreikis, 13 proc. – nepakankamas energinis efektyvumas, o 10 proc. – per didelės komunalinių paslaugų ir būsto priežiūros išlaidos. Kada šie trūkumai tampa paskata ieškoti naujų namų ir ką reikėtų įvertinti prieš nusprendžiant keisti būstą, pasakoja „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė. Jaunesniems gyventojams erdvės trūksta dažniau Apklausos duomenimis, per mažas gyvenamasis

Striukės – ir už 100, ir už 1000: ekspertė paaiškino pagrindinius skirtumus

Juodos, mėlynos, žalios ir violetinės, pūkinės ir sintetinio pluošto, nuo lietaus, vėjo ar sniego – striukių rūšių, dydžių ir stilių yra visokių. Skiriasi ir jų kainos: kol vienas galima įsigyti vos už 100 eurų, kitos gali atsieiti 500 eurų ar net daugiau. Anot „Sportland“ pranešimo žiniasklaidai, kainų skirtumai parodo ir tam tikrus skirtumus tarp rūbų. Vis dėlto, sprendimą įsigyti artėjančiai žiemai tinkamiausią striukę lemia ne kaina. Šiemet, kaip ir pastaruosius keletą metų, dominuoja juodos, mėlynos, pilkos, chaki spalvų striukės. Šį

Lietuvoje daugėja sergančių cukriniu diabetu. Antro tipo cukrinis diabetas vis dažniau nustatomas jaunesniems

cukrus

Minint Pasaulinę diabeto dieną, Higienos institutas atkreipia dėmesį į cukrinio diabeto (CD) tendencijas Lietuvoje: 2021–2025 m. sergančiųjų šia liga pagausėjo 16,4 proc., taip pat daugėja antro tipo CD atvejų tarp 18–44 m. gyventojų.  Higienos instituto duomenimis, 2025 m. Lietuvoje cukriniu diabetu sirgo 174 240 asmenų – 24 513 daugiau nei 2021 m. Daugumą sergančiųjų sudarė antrojo tipo CD – 2025 m. jis buvo registruotas 166 847 asmenims, o pirmo tipo CD sirgo 9 630 gyventojų. Pirmo tipo diabetas išsivysto, kai

Taip pat skaitykite