Lietuvos karo akademijos veikla – nacionaliniam saugumui ir gynybai stiprinti

Karininkų rengimui keliami aukšti reikalavimai lemia, kad Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje tobulinamas visas studijų procesas pagal šiuolaikiškas lyderio ugdymo, karinio rengimo ir universitetinių studijų programas ir į jį įtraukiama visa akademijos bendruomenė. Lietuvos karo akademijos viršininko brg. gen. Algimanto Leikos teigimu, iškeltam uždaviniui įgyvendinti akademija pasirinko savo naujojoje strategijoje iki 2030 metų nubrėžtą kelią – rengti, ugdyti ir įkvėpti kompetentingus, motyvuotus ir išsilavinusius Lietuvos karininkus lyderius, kurie gebėtų vadovauti šiandienos ir ateities mūšio lauke.

„Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos strategijos 2030 įgyvendinimas grindžiamas daugiau nei 30 metų kryptingos veiklos patirtimi. Pradėsime ne nuo tuščio lapo, kurį turime prieš save ir kuriame surašyta daug reikšmingų dalykų. Pradėsime nuo naujų reikalingų veiklų ir tobulinsime esamas, – tvirtina brg. gen. Almantas Leika. – Mes turime būti atviri bendroms Europos ir JAV karininkų rengimo tendencijoms, universitetinių studijų reikalavimams, NATO doktrinai ir reikalavimams, kylantiems iš besikeičiančios aplinkos. Būtent mūsų bendruomenė yra energijos ir žinių šaltinis, turintis didžiules galimybes visa tai pasiekti.“

Pirmoji akademijos strateginė kryptis apibrėžia vertybėmis grįstos karinės lyderystės ir patriotiškumo ugdomąją veiklą. Akademija siekia, kad karininkas pirmiausia būtų lyderis, kuris, turėdamas stiprų vertybinį pagrindą, suvoktų užduoties svarbą ir gebėtų su savo kariais įvykdyti skirtą užduotį. Jo ugdymas vyks suteikiant teorinių žinių, o vėliau jas įtvirtinant praktiškai mokomojoje aplinkoje, pasitelkus mentorius.

Antroji strateginė kryptis – karinis rengimas, kurio siektinas rezultatas – karininkas lyderis, tapęs karybos profesionalu – taktiku, turinčiu reikiamų žinių ir gebančiu įveikti priešą šiandienos ir ateities mūšio lauke. Ugdymas remsis Lietuvos kariuomenės reikalavimais, Rusijos ir Ukrainos karo ir kitų karinių konfliktų patirtimi. Identifikuotos pamokos bus integruojamos į šiuo metu atnaujinamos akademijos karinio rengimo programos turinį.

Trečioji strateginė kryptis skirta universitetinių studijų, kurias baigęs absolventas įgis aukštojo mokslo bakalauro, magistro arba mokslų daktaro kvalifikacinį laipsnį ir kurios sudarys sąlygas geriau atlikti tarnybos užduotis, tobulinimui. Studijos bus įgyvendinamos laikantis nacionalinių ir tarptautinių studijų kokybės reikalavimų, dėstytojai ir mokslo darbuotojai vykdys aukšto lygio mokslinius tyrimus. Bus išnaudojamos tarptautinių mainų galimybės, siekiama maksimalaus kariūnų dalyvavimo studentų mainuose su kitų valstybių karo akademijomis.

Ketvirtoji strateginė kryptis apibrėžia paramą krašto apsaugos sistemai ir visuomenei, ją edukuojant ir Lietuvos karo akademiją įtvirtinant kaip nacionalinį lyderystės, gynybos ir karybos kompetencijų centrą. Atsižvelgiant į tai bus užtikrinamas užsienio kalbų mokymas ir teikiama parama Ukrainos karinėms mokymo įstaigoms. Akademija pasirengs tinkamai vykdyti karo meto užduotis, aktyvins jos alumnų organizacijos veiklą, visuomenėje inicijuos diskusijas aktualiais nacionalinio saugumo ir karybos klausimais.

Penktoji strateginė kryptis – akademijos veikla, padedanti įgyvendinti pirmąsias keturias strategines kryptis ir kurianti tinkamą aplinką šiam uždaviniui įvykdyti. Ji apims kvalifikacijos kursus dirbančiam ir tarnaujančiam personalui, palankių darbo sąlygų kūrimą, infrastruktūros vystymą ir šiuolaikinių, modernių priemonių diegimą studijų ir mokslo pasiekimų viešinimo srityje.

Akademijos viršininko teigimu, jos misija ir toliau bus karininkų lyderių ir kito Lietuvos kariuomenei reikalingo personalo rengimas, kartu plėtojant ir kitą su tuo susijusią prasmingą ir naudingą veiklą. „Lietuvos karo akademija bus aukštoji universitetinė mokykla, lyderiaujanti gynybos studijų srityje Lietuvoje ir už jos ribų, lyderystės, gynybos ir karybos kompetencijų centras. Mūsų veikla esmingai prisidės prie Tėvynės Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos užtikrinimo“, – sako Lietuvos karo akademijos viršininkas brg. gen. Almantas Leika.

Krašto apsaugos min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Aukštumalos pelkė yra patekusi į pasaulio pelkėtyros istoriją

Aukštumalos pelkė

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Šilutės regioniniame padalinyje, Kintų girininkijoje, plytinti Aukštumalos pelkė – viena žymiausių ir vertingiausių Lietuvos aukštapelkių. Nemuno deltoje esanti Aukštumala išsiskiria ne tik savitu kraštovaizdžiu ir biologine įvairove – jos reikšmė neatsiejama ir nuo pasaulio pelkių mokslinio pažinimo. Šiandien pelkę gali atrasti kiekvienas – atnaujintas pažintinis takas leidžia iš arti patirti šią tūkstančius metų besiformuojančią ekosistemą. Aukštumala – pasaulio pelkėtyros akiratyje Aukštumala plyti Nemuno deltoje, tarp Krokų Lankos ežero ir Kintų. Jos reikšmė peržengia Lietuvos ribas –

Šilutės ligoninės kolektyvui pristatytas naujasis vadovas

Bartkus Marius

Šilutės ligoninės bendruomenei lapkričio 10-osios rytą pristatytas naujasis vadovas Marius Bartkus. Anksčiau čia dirbęs, o vėliau profesinės patirties sukaupęs Klaipėdos gydymo įstaigose, jis sugrįžo vadovauti daugiau nei 130 metų gyvuojančiai Šilutės ligoninei. Naująjį direktorių kolektyvui pristatė Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Pasak jo, su nauju vadovu natūraliai atsiranda ir naujų lūkesčių – jų turi tiek kolektyvas, tiek rajono bendruomenė ir savivaldybės vadovai. V. Laurinaitis išsakė lūkestį, kad Šilutės ligoninė ir toliau gyvuotų, linkėjo, kad jai netrūktų nei darbuotojų, nei

Policija pranešė apie vagystę, ugniagesiai – apie gaisrą

ugniagesys

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykį Šilutėje, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas – apie gaisrą Šilutėje. Pavogta 5500 eurų vertės detalė Nuo lapkričio 6 d. pavakario iki lapkričio 9 d. ryto Pramonės g., Šilutėje, buvo pavogta žemės gręžimo grąžto detalė su navigacine sistema viduje. Nuostolis 5500 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Degė šakočių kepykla Lapkričio 9 d., pirmadienio, pavakare, artėjant 18 val., ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą, kad Pušų g., Šilutėje, dega maisto pramonės įmonės pastatas (50×20 m). Tai – šakočių kepykla.

Miškuose išlikusi Lietuvos istorija

piliakalnis Seredžiaus

Į Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomus žemės sklypus patenka 151 piliakalnio teritorijos ar jų dalys. Šie piliakalniai įrašyti į Kultūros vertybių registrą, kurį tvarko Kultūros paveldo departamentas. Tarp šių archeologinio paveldo objektų – 59 kultūros paminklai, kurių reikšmė pripažinta nacionaliniu mastu. Rūpindamiesi miškais, miškininkai prisideda ir prie juose išlikusio kultūros paveldo išsaugojimo – piliakalnių tvarkymo darbus planuoja pagal paveldosaugos reikalavimus. Kultūros paminklais pripažinti piliakalniai liudija Lietuvos praeitį Mūsų šalyje kultūros paminklais Vyriausybė skelbia nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektus. Šis

Taip pat skaitykite