Bitėnų-Užbičių kapinaitės – Mažosios Lietuvos panteonas
Vėlinių metas dažnai nejučia tampa kelionių po Lietuvą metu, kadangi reikia aplankyti tai vieno, tai kito giminaičio, artimojo, draugo kapą. Tai proga aplankyti ir Lietuvai nusipelniusių asmenybių kapus.
Todėl tikrai verta užsukti į Bitėnų-Užbičių kapines, dar vadinamas Mažosios Lietuvos panteonu. Čia ilsisi ne tik senieji krašto gyventojai-bitėniškiai. Tai iškilių Mažosios Lietuvos veikėjų – spaustuvininko Martyno Jankaus ir dalies jo šeimos narių, rašytojo, filosofo Viliaus Storosto – Vydūno, Tilžės akto signatarų Jono Vanagaičio, Valterio Didžio, muzikologo, vieno iš Lietuvos Valstybinės filharmonijos steigėjų Valterio – Kristupo Banaičio, etninių tradicijų puoselėtojos lietuvininkės Elenos Grigolaitytės-Kondratavičienės, Bitėnų pasienio posto viršininko Aleksandro Žvinakio ir daugelio kitų amžinojo poilsio vieta.
Neturint galimybės fiziškai parvežti palaikų arba nežinant tikslios palaidojimo vietos, kai kurie Mažosios Lietuvos istorijai ir kultūrai nusipelnę asmenys pažymėti simboliniais ženklais: yra paminklas Kristijonui Donelaičiui, suoleliai Martynui Mažvydui ir Liudvikui Rėzai ir kt.
Rambyno regioninis parkas
Šią informaciją paskelbė Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija, kuri išsamiai pristato ir direkcijai priklausantį Rambyno regioninį parką, esantį greta Šilutės rajono Pagėgių savivaldybės teritorijoje. Tad tiems, kurie dar linkę keliauti ir rudenį, galbūt pravers ir ši informacija.
Rambyno regioninis parkas (plotas 4788 ha) – mažas, bet labai įdomus. Jame saugomas nedidelis, bet itin vertingo Nemuno slėnio fragmento kraštovaizdis su garsiuoju Rambyno kalnu, Ragainės vingiu, Jūros ir Nemuno santaka, su daugybe žiogių – senvaginių ežerėlių.
Rambyno kalnas – tai garsi senoji šventvietė. Čia ir Mažosios Lietuvos panteonas – Bitėnų kapinaitės, priglaudusios Vydūno, Martyno Jankaus ir kitų žymių asmenybių palaikus. Rambyno regioniniame parke menamos ir knygnešių istorijos. Itin raiškus Vilkyškių gūbrys. Tik čia galima pamatyti baltųjų gandrų koloniją Bitėnuose. Tik čia auga vaistinė raitinytė.
Kraštovaizdis. Ten, kur Nemunas prasiveržęs pro Vilkyškių kalvagūbrį išlenkia pjautuvo pavidalo vingį, gamta ir žmogus sukūrė unikalų vertybių kompleksą su unikaliu gamtos dariniu, senąja šventove, lietuvių tautinio atgimimo ir knygnešystės epochų simboliu Rambyno kalnu. Nuo jo atsiveria didingi Ragainės, menančios nuožmias skalvių kovas su kryžiuočiais, Tilžės ir Nemuno deltos vaizdai.
Negyvoji gamta. Unikalus gamtos darinys – Vilkyškių kalvagūbris su Nemuno pralauža, vadinama Ragainės vingiu. Unikalūs senvaginiai ežerėliai, vadinami žiogiais. Savita Jūros ir Nemuno santaka.
Gyvoji gamta. Bitėnų centre esančiame pušyne vienintelė Lietuvoje baltųjų gandrų kolonija. Nuo Jūros ir Nemuno santakos prasideda didžiausios Lietuvos upės delta su pavasarinių potvynių galybe, plačių užliejamų pievų žaluma ir senvaginių ežerų akimis. Prie Merguvos ežero yra vienintelė Lietuvoje vaistinės raitinytės augavietė. Vilkyškių miške auga „Raganų šluota“ – tai 17-os kamienų eglė.
Kultūros paveldas. Unikali skalvių genties šventovė, lietuvių tautinio atgimimo ir knygnešystės epochų simbolis – Rambyno kalnas. Martyno Jankaus sodyba iki šiol vadinama Knygnešių Meka, o prie Rambyno kalno prigludę Bitėnų kapinaitės – Mažosios Lietuvos panteonas. Tai Vydūno, Martyno Jankaus ir kitų iškilių asmenybių amžinojo poilsio vieta. Vilkyškių miestelis tebesaugo Mažosios Lietuvos architektūrą.
Išskirtiniai reiškiniai, gyvos tradicijos, istoriniai faktai, asmenybės. Regioniniame parke pagal Mažosios Lietuvos tradicijas švenčiamos Užgavėnės (Šiupinys). Bitėnai – lietuviškos literatūros spausdinimo ir slapto gabenimo į Lietuvą punktas, todėl Rambyne minima Knygnešio diena. Ant Rambyno kalno (XIX a. pabaigoje) įvyko pirmoji lietuviškų dainų šventė, čia suvaidintas pirmasis lietuviškas spektaklis.
Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos inf.