Lankantiems gražiausias Lietuvos vietas – nuostabius vaizdus atveriantys apžvalgos bokštai

Lietuvoje – daugiau nei 30 kvapą gniaužiančias panoramas atveriančių apžvalgos bokštų, kurie kartu su kitais gamtoje esančiais turistiniais objektais nuolat patenka tarp populiariausių keliautojų pasirinkimų, rodo kasmet atliekami vietinio turizmo tyrimai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengė rekomenduojamų aplankyti apžvalgos bokštų, apžvalgos ratų, platformų, bokštelių ir kitų statinių sąrašą. Pasiryžę įkopti į visus 36, pasieksite daugiau nei 600 m aukštį, prilygstantį dviem Eifelio bokštams, pastatytiems vienas ant kito.

„Bet kurio Lietuvos apžvalgos bokšto lankymas – tai nepamirštamus įspūdžius ir kvapą gniaužiančius vaizdus iš aukštybių garantuojanti įsimintina kelionė. Tai ir unikali galimybė pažinti savo kraštą iš kitos perspektyvos. Kiekvienas bokštas – tai tarsi atskira istorija, pasakojanti apie vietos gamtą, kultūrą ir žmones. Dabar pats geriausias laikas leistis į tokias šalies pažinimo išvykas, nes pavasaris – tai ne tik gamtos atgimimo, bet ir gražiausios pavasario šventės – Šv. Velykų metas. Tad artėjantį šventinį savaitgalį puiki proga pabėgti iš miesto į bundančią gamtą, atrasti pradedančius žaliuoti Lietuvos regionų kraštovaizdžius bei pakilti aukščiau kasdienybės“, – komentuoja VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ vietinio turizmo ekspertė Neringa Sutkaitytė.

„Panaudojant Europos Sąjungos lėšas Lietuvos saugomose teritorijose daugybė vertingiausių mūsų krašto vietų buvo naujai pritaikytos lankymui. Tai ne tik aukščiausias (45 m.) Nemuno kilpų regioninio parko ar įspūdingos architektūros Biržų regioninio parko bokštai, bet ir Medžių lajų takas Anykščių regioniniame parke, naujausias Akmenos ir Jūros upių santakos apžvalgos bokštas Pagramančio regioniniame parke… Nuo šių ir dar keliasdešimties apžvalgos bokštų atsiveria unikalūs saugomų teritorijų kraštovaizdžiai su upių vingiais, ežerų virtinėmis, smegduobėmis ir slėniais. Keliaukite ir atraskite Lietuvos saugomas teritorijas“, – kalba Valstybinės saugumų teritorijų tarnybos direktorė dr. Agnė Jasinavičiūtė.

Prieš ilgąjį Velykų savaitgalį keliones po Lietuvą planuojantiems gyventojams VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ drauge su partneriais pateikia įspūdingiausias šalies panoramas atskleidžiančių apžvalgos bokštų sąrašą.

Akmenos ir Jūros upių santakos apžvalgos bokštas

Virš dviejų upių – Jūros ir Akmenos – santakos iškilęs bokštas turi net tris lygius. Kraštovaizdžiu galima pasigrožėti stovint prie vandens, einant pažintiniu taku ir įlipus į 12 m aukščio pakylą. Keliautojams siūloma upės slėniu gėrėtis ne tik iš aukštai, bet ir įbristi į susiliejančias sroves. Tuomet galima pajusti, kad vienos upės vanduo yra šaltesnis, o kitos – šiltesnis. Vieta: Pagramančio regioninis parkas, Tauragės rajonas.

Nemuno kilpų (Birštono) apžvalgos bokštas

Prie Lietuvos upių tėvo – bokštas karalius. Aukščiausias šalyje apžvalgos bokštas pečiais remiasi į debesis net 55 m aukštyje. Savo dizainu jis primena koplytstulpį arba varpinę, o maumedžio plokštės su langeliais simbolizuoja žvaigždynus. Tai – puikiausia vieta norintiems pasigėrėti Nemuno slėniu, horizonte matomu Birštono kurortu. Vieta: Nemuno kilpų regioninis parkas, Birštonas.

Labanoro regioninio parko (Mindūnų) apžvalgos bokštas

Ar teko stovėti ant devynaukščio namo stogo? Panašus jausmas gali apimti viename aukščiausių šalies apžvalgos bokštų. Jo aukštis siekia 36 m. Pakilus 214 laiptelių virš medžių viršūnių tarsi iš paukščio skrydžio atsiskleidžia vaizdingas Aukštaitijos kraštovaizdis – Siesarties ežeras su salomis ir pusiasaliais, Baltųjų ir Juodųjų Lakajų ežerai, apsupti miškingų kalvų. Vieta: Labanoro regioninis parkas, Molėtų rajonas.

Kirkilų apžvalgos bokštas

Mėnulio delčia ant žemės. Tokios išskirtinės formos statinys pasitinka visus, norinčius iš 32 m aukščio bokšto apžvelgti smegduobių kraštą ir įgriuvose telkšančius karstinius ežerėlius. Jų bokšto papėdėje galima suskaičiuoti apie 30. Puikių nuotraukų su bokštu fone galima pasidaryti vaikščiojant prie pat jo esančiu pažintiniu taku. Vieta: Biržų regioninis parkas, Biržų rajonas.

Medžių lajų tako apžvalgos bokštas

Tarsi rombais puošta tautinė juosta virš Anykščių šilelio. Taip atrodo vienas aukščiausių (apžvalgos aikštelė – 34 m aukštyje), vienas gražiausių ir vienas žinomiausių apžvalgos bokštų. Jis – pirmasis Baltijos šalyse suteikė galimybę žengti virš medžių viršūnių. O vaizdingų panoramų gurmanų laukia žvilgsnis į Šventosios upės slėnį, Anykščių šilelį, aukščiausius Lietuvoje Šv. Mato bažnyčios bokštus. Vieta: Anykščių regioninis parkas, Anykščiai.

Merkinės apžvalgos bokštas

Pušų gojelis. Taip švelniai vadinamas 24 m aukščio bokštas dešiniajame Nemuno krante. Skirtinguose aukščiuose išdėstytos pakopos bokštą daro panašų į aplinkines pušis. Nuo jo regima Pastraujo sala, Merkinės tiltas bei Merkinės miestelis su Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo bažnyčia, viena seniausių Lietuvoje. Vieta: Dzūkijos nacionalinis parkas, Varėnos rajonas.

Veisiejų (Snaigyno) apžvalgos bokštas

Snaigyno ežeras, kurio vardu kartais pavadinamas ir pats bokštas, su vingiuotais krantais ir trimis salomis suteikia tokį vaizdą, dėl kurio verta užlipti į 15 m aukščio bokštą. Nors jam pastatyti prireikė 25 tonų metalo, jis atrodo kaip lengvas ir grakštus vėjo sūkurys. Be to, šis bokštas yra apšviestas – jame įrengta moderni sistema su LED šviestuvais, kurių skleidžiamos spalvos keičiasi. Vieta: Veisiejų regioninis parkas, Lazdijų rajonas.

Metelių apžvalgos bokštas

Apžvalgos bokšto architektūrą gali įkvėpti ir paežerės nendrynai. Susuktą nendrių pėdą primenantis Metelių apžvalgos bokštas į dangų stiebiasi 15 m. Iš tokio aukščio gali apžvelgti Metelio ežerą, Metelių kaimą, Kemsinės pievą, siaurą Dusios ežero, vadinamo Dzūkų jūra, ruožą, Papėčių piliakalnį. Vieta: Metelių regioninis parkas, Lazdijų rajonas.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos informacija

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip neatsidurti sukčių akivaruose? Kursai visuomenei „Atsparumas finansiniam sukčiavimui“

sukčiavimas

Lietuvos bankas, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) ir Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras (AML centras) suvienijo jėgas siekdami stiprinti visuomenės atsparumą finansiniam sukčiavimui. Pristatomas nemokamas mokymų kursas, padėsiantis gyventojams atpažinti dažniausiai pasitaikančias finansinio sukčiavimo formas ir suprasti, kaip nuo jų apsisaugoti.   Vyriškis sukčiams į rankas atidavė 150 tūkst. Eur. Sukčiai apsimetė policijos pareigūnais ir banko darbuotojais. Tą pačią dieną moteris pranešė, kad nepažįstami asmenys įtikino ją investuoti į internetinę platformą. Jos nuostoliai – 65 tūkst. Eur. Tokias žinutes žiniasklaidoje, deja,

Pamestos monetos Palangoje

monetos

Kartais istorija prabyla ne iš storų kronikų ar valdovų laiškų. Kartais ji suskamba mažame, delne telpančiame metalo gabalėlyje – monetoje, kuri prieš kelis šimtus metų išslydo kažkam iš pirštų Palangos smėlyje. Įsivaizduokite: XVI a. rytas prie Baltijos. Palei kopas linguoja arkliais kinkomi vežimai, nuo jūros pučia druskingas vėjas, o Palangos dvaro kieme šurmuliuoja pirkliai, žvejai, keliautojai. Kažkas skuba, kažkas derasi dėl prekių, kažkas skaičiuoja pinigus. Ir štai – moneta nukrenta ant žemės. Gal jos niekas nepastebi. Gal savininkas trumpam sustoja,

Už neiškeltą valstybės vėliavą per valstybės šventes siūlo 100-300 eurų baudą

vėliava

Liepos 9 d.  Seimo narys Audronius Ažubalis (konservatorius) įregistravo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnio pakeitimo projektą, kuriuo siūloma griežtinti atsakomybę už Lietuvos valstybės vėliavos neiškėlimą valstybės švenčių dienomis. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Liepos 6-ąją Lietuvos valstybės vėliavą privaloma iškelti prie valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų bei gyvenamųjų namų, kuriuose nuolat gyvenama. Tačiau praktika rodo, kad kai kuriuose Lietuvos regionuose šios pareigos masiškai nepaisoma. Šiuo metu už valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos

Padėkojo garsinusiems Pamario kraštą Lietuvos moksleivių dainų šventėje

padėkos

Šilutės rajono savivaldybėje pagerbti ir simbolinėmis dovanomis apdovanoti Lietuvos moksleivių dainų šventėje mūsų kraštui atstovavusių kolektyvų vadovai bei savivaldybės administracijos delegacija. Šiemet Lietuvos moksleivių dainų šventėje Šilutės rajonui atstovavo net 270 dalyvių – jaunieji dainininkai, muzikantai, šokėjai ir jų vadovai, kurie savo talentu, nuoširdžiu darbu garbingai pristatė Pamario kraštą. Apdovanoti Šilutės meno mokyklos jaunųjų ir jaunučių chorų vadovė Daiva Pielikienė, folkloro ansamblio vadovė Vytautė Stonkutė, akordeonininkų seksteto vadovė Loreta Kabanova, fanfarinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Pamarys“ ir šokių kolektyvo „Pamarietė“ vadovai

Taip pat skaitykite