Lietuvos vėliavos diena – tai pasididžiavimo savo šalimi šventė

Sausio 1-oji – Lietuvos vėliavos diena. Šiemet pirmąją 2024-ųjų metų dieną paminėta Lietuvos vėliavos iškėlimo Gedimino pilies bokšte 105-osios metinės ir švęsta Lietuvos vėliavos diena. Švęsdamas Lietuvos vėliavos dieną krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus pabrėžė, kad Lietuvos trispalvė – tai pasididžiavimo savo šalimi simbolis.

„Turime tris svarbiausius kiekvienam lietuviui simbolius – vėliavą, herbą ir himną. Lietuvos trispalvė – tai pasididžiavimo savo šalimi simbolis. Tikiu, kad yra būtina nuo vaikystės, nuo pradinių klasių, tiek mokykloje, tiek šeimoje skirti didelį dėmesį įprasminant šiuos simbolius kiekvieno piliečio gyvenime. Tikiu, kad būtina ugdyti vaikų ir  jaunimo pilietinę valią, atsparumą puoselėjant  istoriją ir  valstybingumo tradicijas”, – sakė viceministras Ž. Tomkus, dalyvaudamas iškilmingame Lietuvos vėliavos dienos minėjime.

Pirmą kartą Gedimino pilies bokšte Lietuvos trispalvę kaip laisvos Lietuvos ženklą 1919 m. sausio 1 d. iškėlė dešimties Lietuvos savanorių būrys. Po penkias dešimtis metų trukusių okupacijų, prasidėjus Lietuvos tautiniam atgimimui, Gedimino pilies bokšte Lietuvos vėliava iškelta 1988 m. spalio 7 d.

Sovietinės okupacijos metais trispalvė buvo svarbiu neginkluoto pasipriešinimo veiksniu, slapta ji buvo saugoma, o atmintinų datų metu iškeliama plevėsuoti. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, sausio 1-oji tapo valstybine švente – Lietuvos vėliavos diena, tą dieną kasmet rengiama iškilminga vėliavos pakeitimo ceremonija.

Pagal tradiciją senoji vėliava kasmet perduodama saugoti vienai iš Lietuvos mokyklų, pasižymėjusių ugdant pilietiškumą, puoselėjant istorinę atmintį. 2023 metais Gedimino pilies bokšte plevėsavusi Lietuvos valstybinė vėliava perduota saugoti Kretingos rajono Darbėnų gimnazijai. Ši gimnazija šiemet laimėjo jau 18-tą kartą organizuotą konkursą „Vėliava mokyklai“.

Sprendimą perduoti 2023 metų vėliavą Darbėnų gimnazijai komisija priėmė atsižvelgdama į kryptingą veiklą puoselėjant vietos tapatybę, organizuojant šiuolaikiškus ir visą bendruomenę telkiančius istorinės atminties projektus, įgyvendinant išskirtinius edukacinius mokyklos erdvių kūrimo projektus istorinėmis temomis. Šiais metais dėl teisės saugoti šį valstybės simbolį, kaip išskirtinį pagerbimą ir mokyklos pilietinių-patriotinių veiklų įprasminimą, varžėsi 30 mokyklų.

Perduoti saugoti senąją Gedimino pilies bokšto vėliavą vienai iš Lietuvos mokyklų – tradicija, tęsiama nuo 2005 metų. Iniciatyva perduoti mokyklai saugoti Gedimino pilies bokšto trispalvę kilo siekiant pagerbti ir paskatinti mokyklas, aktyviai dalyvaujančias ugdant vaikų ir jaunimo pilietiškumą, skatinant šalies istorijos, kultūros ir Lietuvos kariuomenės pažinimą.

Krašto apsaugos min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip neatsidurti sukčių akivaruose? Kursai visuomenei „Atsparumas finansiniam sukčiavimui“

sukčiavimas

Lietuvos bankas, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) ir Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras (AML centras) suvienijo jėgas siekdami stiprinti visuomenės atsparumą finansiniam sukčiavimui. Pristatomas nemokamas mokymų kursas, padėsiantis gyventojams atpažinti dažniausiai pasitaikančias finansinio sukčiavimo formas ir suprasti, kaip nuo jų apsisaugoti.   Vyriškis sukčiams į rankas atidavė 150 tūkst. Eur. Sukčiai apsimetė policijos pareigūnais ir banko darbuotojais. Tą pačią dieną moteris pranešė, kad nepažįstami asmenys įtikino ją investuoti į internetinę platformą. Jos nuostoliai – 65 tūkst. Eur. Tokias žinutes žiniasklaidoje, deja,

Pamestos monetos Palangoje

monetos

Kartais istorija prabyla ne iš storų kronikų ar valdovų laiškų. Kartais ji suskamba mažame, delne telpančiame metalo gabalėlyje – monetoje, kuri prieš kelis šimtus metų išslydo kažkam iš pirštų Palangos smėlyje. Įsivaizduokite: XVI a. rytas prie Baltijos. Palei kopas linguoja arkliais kinkomi vežimai, nuo jūros pučia druskingas vėjas, o Palangos dvaro kieme šurmuliuoja pirkliai, žvejai, keliautojai. Kažkas skuba, kažkas derasi dėl prekių, kažkas skaičiuoja pinigus. Ir štai – moneta nukrenta ant žemės. Gal jos niekas nepastebi. Gal savininkas trumpam sustoja,

Už neiškeltą valstybės vėliavą per valstybės šventes siūlo 100-300 eurų baudą

vėliava

Liepos 9 d.  Seimo narys Audronius Ažubalis (konservatorius) įregistravo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnio pakeitimo projektą, kuriuo siūloma griežtinti atsakomybę už Lietuvos valstybės vėliavos neiškėlimą valstybės švenčių dienomis. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Liepos 6-ąją Lietuvos valstybės vėliavą privaloma iškelti prie valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų bei gyvenamųjų namų, kuriuose nuolat gyvenama. Tačiau praktika rodo, kad kai kuriuose Lietuvos regionuose šios pareigos masiškai nepaisoma. Šiuo metu už valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos

Padėkojo garsinusiems Pamario kraštą Lietuvos moksleivių dainų šventėje

padėkos

Šilutės rajono savivaldybėje pagerbti ir simbolinėmis dovanomis apdovanoti Lietuvos moksleivių dainų šventėje mūsų kraštui atstovavusių kolektyvų vadovai bei savivaldybės administracijos delegacija. Šiemet Lietuvos moksleivių dainų šventėje Šilutės rajonui atstovavo net 270 dalyvių – jaunieji dainininkai, muzikantai, šokėjai ir jų vadovai, kurie savo talentu, nuoširdžiu darbu garbingai pristatė Pamario kraštą. Apdovanoti Šilutės meno mokyklos jaunųjų ir jaunučių chorų vadovė Daiva Pielikienė, folkloro ansamblio vadovė Vytautė Stonkutė, akordeonininkų seksteto vadovė Loreta Kabanova, fanfarinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Pamarys“ ir šokių kolektyvo „Pamarietė“ vadovai

Taip pat skaitykite