Prasidėjus mokslo metams, į vaikų kasdienybę sugrįžta ne tik pamokos, darželis ir nauja rutina, bet ir daugiau virusų. Sloga, kosulys bei kiti peršalimo simptomai šiuo laikotarpiu gali kartotis dažniau, o kartais atrodo, kad vaikas vos pasveiko, ir jau serga iš naujo. Vis dėlto dažnesnės infekcijos dažniausiai nėra silpno imuniteto požymis – tai natūrali organizmo reakcija į didesnį aplinkoje cirkuliuojančių virusų kiekį. Kada dėl dažno sirgimo nerimauti nereikėtų, o kokie požymiai jau gali rodyti, kad vaiką verta išsamiau ištirti? Sugrįžę į

Meteo.lt skelbia rugpjūčio kritulių kiekio statistiką. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 92 mm kritulių, o tai sudaro 118 % rugpjūčio mėn. normos.  Vietomis (daugiausia Vakarų Lietuvoje) pasiekta virš pusantros mėnesio kritulių normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 4-5 kartų. Rugpjūčio 1-31 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Mažeikiuose – 184,9 mm (234 % rugpjūčio mėn. normos); Šilutėje – 150,2 mm (169 % mėnesio normos); Laukuvoje (Šilalės r.) – 147,4 mm (164 %); Kretingoje – 142,8 mm

Lietuvos miškuose įsibėgėja grybų sezonas, o kiek gausus bus derlius, daugiausia lems artimiausių savaičių orai. Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Trakų regioninio padalinio gamtotvarkos specialistė Gintarė Karelina pasakoja, ko šį sezoną dar galima tikėtis, kaip saugiai rinkti grybus ir kodėl miške svarbūs net tie, kurių į krepšį nededame. Grybų augimui svarbi ne tik drėgmė – nemažai lemia ir oro temperatūra „Žmonės dažnai mano, kad jeigu palijo, po dviejų ar trijų dienų jau galima keliauti į mišką ir tikėtis daugybės grybų. Visgi

Kaip jau kasmet įprasta, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai tęsia „Saugom lašišą“ reidus, kurie vyks rugsėjo 1 d.-lapkričio 20 d. Visoje Lietuvoje aplinkos apsaugos pareigūnai vykdys žuvitakių priežiūrą, siekdami užtikrinti sąlygas lašišoms ir šlakiams migruoti bei neršti. Aplinkosaugininkai primena, kad nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 15 d. visas sugautas lašišas ir šlakius privaloma paleisti atgal į vandens telkinį. Galimybė paimti sugautą lašišą arba šlakį išliks tik po šių žuvų neršto – nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d. 2025 m.

Miškas vasarą lepina ne tik uogomis ir grybais. Čia galima rasti ir vaistažolių, kuriomis verta pasirūpinti dar prieš prasidedant šaltajam sezonui. Tinkamai surinktos ir išdžiovintos, jos gali būti naudingos visus metus – padėti peršalus, palaikyti gerą savijautą ar papildyti kasdienę mitybą vertingomis medžiagomis. „Lietuvos miškuose auga daugybė vaistinių augalų, nuo seno vertinamų dėl savo savybių ir įvairaus panaudojimo. Atsakingai surinktos vaistažolės gali praturtinti namų atsargas, paįvairinti kasdienius arbatos ritualus ir leisti mėgautis natūraliais miško skoniais bei aromatais. Tokios arbatos vertinamos

Beveik septyni iš dešimties Lietuvos gyventojų mano, kad krovininis ir keleivinis transportas kelių infrastruktūrą dėvi labiau nei lengvieji automobiliai. Daugiau nei pusė respondentų taip pat pritaria principui, kad už naudojimąsi keliais tokio transporto valdytojai turėtų mokėti pagal keliams daromą poveikį. Tai parodė bendrovės „Via Lietuva“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. „Džiaugiuosi, kad gyventojai pritaria sąžiningam principui – kas keliais naudojasi intensyviau ir juos labiau dėvi, tas turi daugiau prisidėti ir prie jų išlaikymo. Kartu su komanda išjudinome ilgus metus

Pastarųjų metų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) konfiskavimų statistika ir naujausios tendencijos atskleidžia, kad kova su gyvūnų nepriežiūra išlieka kompleksišku iššūkiu.  Nors bendras konfiskuojamų gyvūnų skaičius didelių svyravimų nerodo, keičiasi pačių pažeidimų pobūdis, o institucijos vis dažniau susiduria su poreikiu tobulinti teisinį reglamentavimą bei tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Pastarųjų metų VMVT statistikos duomenys rodo, kad konfiskuotų gyvūnų ir jų laikytojų skaičius kito, tačiau vis aktualesne problema tampa ne pavieniai neatsakingų laikytojų atvejai, o gyvūnų kaupimo atvejai, aplaidi ūkinių gyvūnų priežiūra. Konfiskavimų

Grįžus vasariškai šiltiems orams ir praėjusį savaitgalį dalį Lietuvos užklupus audrai, Bendrasis pagalbos centras (BPC) užfiksavo didžiausią skambučių srautą nuo šios vasaros pradžios. Per tris dienas pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 gauti net 18 803 skambučiai – beveik 10 proc. daugiau nei ankstesnį savaitgalį. Per tris dienas bendras pokalbių eteryje laikas siekė net 348 valandas. Liepos 31 d.-rugpjūčio 2 d., penktadienis ir savaitgalis, BPC buvo intensyviausias šią vasarą. Iki šiol didžiausias savaitgalio skambučių skaičius buvo fiksuotas karščiausio birželio savaitgalio metu

Septynerius metus trukę susirašinėjimai, vaizdo skambučiai, pažadai apie bendrą ateitį ir nuolatiniai prašymai padėti. Tuo tarpu iš moters sąskaitos į užsienį plūdo pinigai – „advokatui“, „dokumentų sutvarkymui“, „išlaisvinimui iš kalėjimo“ ir net „vaiko mokytojui“. Bankas bandė sustabdyti ne vieną klientės mokėjimą, tačiau galiausiai bendra pervesta suma pasiekė beveik 100 tūkst. eurų. Moteris buvo įsitikinusi, kad padeda savo mylimajam. Jis gyveno Afrikoje, anksčiau dirbo laive, tačiau, pasak jo, vienu metu buvo pavogti jo dokumentai, todėl jis atsidūrė kalėjime. Kitą kartą vyras

Vyriausybė pritarė Kultūros paso išplėtimui ikimokyklinukams ir lituanistinių mokyklų vaikams. Kultūros pasas – priemonė kultūros pažinimo įpročiams ugdyti ir kultūros patirčiai plėsti, teikiant tam tikras kultūros paslaugas. Laikomasi nuostatos, kad Kultūros paso dalyvių kultūrinių įpročių formavimas turi būti nuoseklus ir sisteminis, pritaikant kultūros ir meno paslaugas prie kiekvienos amžiaus grupės poreikių, žinių, galimybių priimti ir suvokti informaciją. Vyriausybė pritarė Kultūros ministerijos siūlymui Kultūros pasą įtvirtinti Švietimo įstatyme ir išplėsti jo paslaugų gavėjų ratą, įtraukiant ikimokyklinio ugdymo programas lankančius vaikus bei

Minėdamas 107-ąsias įkūrimo metines, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus, kuriam priklauso ir Ventės rago ornitologinė stotis, kur žieduojami paukščiai, veikia muziejus, kviečia dalyvauti laukinės gamtos fotografijos konkurse-parodoje „Laukinė gamta šalia mūsų 2026“. Kviečiame fotografus ir visus gamtos mylėtojus įamžinti laukinę gamtą – gyvūnus jų natūralioje aplinkoje, išskirtines elgsenos akimirkas, biologinės įvairovės grožį ir žmogaus ryšį su gamta. Konkurso tikslas – skatinti pažinti, stebėti ir saugoti mus supančią laukinę gamtą bei ugdyti etiškos gamtos fotografijos kultūrą. Konkurso laikotarpis: 2026 m. liepos