Ąžuolas saugo atmintį

ąžuolasIniciatyvos gimsta iš prisiminimų. Iš pagarbos žmogui, savo kraštui, savo šaliai. Kartais užtenka visai nedidelio atsitiktinumo, kad prisiminimai vėl sugrįžtų. Taip nutiko ir šįkart – į rankas netyčia paimta Aloyzo Masolo knyga „Tūkstantmečio ąžuolas“ pakvietė mus, vėdrynietes ir svečius, susiburti prie ąžuolo.

Jau drįstu jį taip vadinti. Juk nuo tos 2020-ųjų balandžio 27-osios, kai pačiu pandemijos – „koronos“ – įkarščiu jis buvo pasodintas, praėjo šešeri metai. Mažas ąžuoliukas per tą laiką ūgtelėjo ir dabar jau „plačiai ir aukštai stiebiasi į saulę“. Apie jį jau rašiau anksčiau „Pamaryje“.

Prie ąžuolo prisiminėme Aloyzą. I. Arlauskienė trumpai papasakojo apie jo bendrystę su mumis TAU būrelyje, apie ąžuoliuko sodinimo idėją ir gražų ryšį su Žibų pradinės mokyklos mokiniais, dalyvavusiais rašinio konkurse.

Kalbėjome apie Aloyzą – draugišką, darbštų, žingeidų ir be galo savo kraštą mylėjusį žmogų. Atrodė, kad šalia mūsų vis dar yra jo buvimas, jo domėjimasis, jo meilė kraštui. O augantis ąžuolas tapo tarsi gyvu atminimo ženklu – metai po metų stiprėjančiu ir vis aukščiau besistiebiančiu į dangų.

Zina perskaitė V. Tarozienės eilėraščio ištrauką:
Atminty, sakau,
Tiktai atminty
Mano kaimas,
Vaikystės sparnais
Išlakstytas:
Sartės skardžiai,
Lakštingalos trelės,
Gaspadoriškas gandras
Sodyboj…

Šie žodžiai ypač tiko mūsų susitikimui. Juk atmintis – tai ne tik praeitis, bet ir tai, ką nešamės su savimi šiandien, ką perduodame kitiems ir ką paliekame po savęs.

Po susikaupimo akimirkų mūsų laukė ir linksmesnė susitikimo dalis. „Trukio stotelėje“ pasveikinome V. Tarozienę gimtadienio proga. Prie gardžių blynų su įvairiais įdarais skambėjo liaudies dainos, netrūko nuoširdžių pokalbių, juoko ir vasaros įspūdžių.

E. Stankevičienė perskaitė dar 2003 metais sukurtą linksmą eilėraštį apie Eugenijų Skipitį – Rambyno žmogų, kurio šiandien jau nebėra. B. Morkevičienė ir A. Sapronaitienė pasidalijo savo eilėraščiais apie jau besiruošiančią išeiti vasarą.

Laikas bėga. Žmonės ateina ir išeina, vasaros praeina, o medžiai auga. Gal todėl ir sodiname ąžuolus – kad būtų kur sugrįžti prisiminimams, kad liktų gyvas ženklas žmogaus, kuris buvo tarp mūsų, mylėjo savo kraštą ir paliko dalelę savęs kitų atmintyje.

Susitikimo pabaigoje aptarėme būsimų susitikimų temas ir laiką.

Smagu buvo susirinkti ir pabūti kartu. Kalbėtis, prisiminti, dainuoti, juoktis ir saugoti tai, kas mums brangu. O šalia augantis ąžuolas tyliai primena: kol prisimename – tol žmogus gyvas mūsų širdyse.

Birutė Morkevičienė

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Trimatė spauda šalia mūsų: kaip pramoninis įrenginys tapo buitiniu pagalbininku

trimatė spauda

Prieš dešimtmetį trimatis spausdinimas atrodė prieinamas tik patyrusiems inžinieriams ir kruopštiems entuziastams. Šiandien tokį aparatą galima pamatyti mokyklos kabinete, kaimynystės dirbtuvėje ar ant rašomojo stalo. Jis tyliai kuria daiktus iš plastiko gijos. Ši technologija tapo paprastesnė, švaresnė ir prieinamesnė kasdieniam naudojimui. Nuo suodžių ir varžtų – iki gamyklinių aparatų Anksčiau trimatį spausdintuvą tekdavo susirinkti patiems iš atskirų dalių. Pirkėjas gaudavo dėžę su laidais, mikroschemomis, veržlėmis bei aliuminio profiliais. Surinkimas trukdavo ištisas dienas. Rezultatas priklausė nuo meistro kantrybės. Pirmieji bandymai reikalavo

Pažinkime invazines rūšis: kanadinė audinė – ne tik paukščių priešas

kanadinė audinė

Taip jau gamtoje yra sutverta, kad kartais labai mielos išvaizdos gyviai yra vieni didžiausių kenkėjų mūsų planetos biologinei įvairovei. Jau anksčiau rašėme apie itin išvaizdžius, bet kitai augmenijai nedraugiškus augalus muilinę guboją ir raukšlėtalapį erškėtį. Tokią pat taisyklę „mielas, bet pavojingas“ galima pritaikyti ir žvėrių pasaulyje. Nors dėmėtasis elnias yra labai gražus gyvūnas, bet jis jau tapo realia grėsme kitoms vietinėms mūsų tauriųjų elnių rūšims. Taip pat ir itin mieli padarėliai – meškėnai – jau ne vienerius metus yra gyva

ESO didina kompensacijas už tiesioginius nuostolius patirtus po audros

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) didina kompensacijas gyventojams už tiesioginius nuostolius, patirtus po rugpjūčio 22 d. Lietuvą nusiaubusios didžiausios audros nuo 1970-ųjų. Maksimalus kompensacijos dydis priklausys nuo elektros tiekimo atkūrimo trukmės. Gyventojams, kuriems elektros tiekimas buvo atkurtas per 3-6 paras, bus kompensuojama iki 220 Eur, per 7-13 parų – iki 440 Eur, o elektros tiekimo atkūrimui trukus 14 ir daugiau parų – iki 660 Eur nuostolių. Gauti prašymai Šiuo metu ESO jau yra gavęs daugiau kaip 2,8 tūkst. gyventojų prašymų, kuriuose

Ekspertas: rugsėjį nesitikėkite elektros pigimo

elektros ekspertas

Rugsėjį didmeninės elektros kainos mažėjimo Lietuvoje tikėtis kol kas nėra daug pagrindo. Vasaros atostogų sezonui būdingą paklausą keis didėjantis elektros vartojimas, o trumpėjančios dienos mažins saulės elektrinių generaciją. Papildomą spaudimą kuria ir išaugusios gamtinių dujų kainos bei neapibrėžtumas Europos energetikos rinkose. Rugpjūtį Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros energijos kaina siekė apie 80 Eur/MWh ir buvo beveik 6 proc. didesnė nei liepą, kai sudarė 75,63 Eur/MWh. Rugsėjis, ankstesnių metų duomenimis, neturi vienos aiškios kainų krypties. Pernai vidutinė elektros kaina nuo 80,06 Eur/MWh

Taip pat skaitykite