Vasaros palydos: kviečia į „Senovinę ugnies naktį“ ir „Menkinę“

vasaros palydosPaskutinį vasaros savaitgalį Pajūrio regioninis parkas kviečia į du tradicinius vasaros palydėtuvių renginius.

Rugpjūčio 29 d. Karklėje vyks tradicinis vietos bendruomenės renginys „Menkinė“. Šį renginį pratęs Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos jau ne vienerius metus rengiama iniciatyva „Senovinė ugnies naktis – laužų sąšauka“.

Paskutinį rugpjūčio šeštadienį nuo 17 val. Pajūrio regioninio parko lankytojų centro kiemelyje (Placio g. 54, Karklė) startuos „Menkinės“ šventė. Jos metu vyks įvairios edukacijos ir pramogos įvairaus amžiaus dalyviams, susirinkusių lauks ir koncertinė programa.

Gintaro žvejams

„Menkinės“ metu taip pat kasmet vyksta ir Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos inicijuoti „Garbingo gintaro žvejo apdovanojimai“. Apdovanojamos gintaro ir etnografines krašto kultūros vertybes puoselėjančios asmenybės.

„Garbingo gintaro žvejo apdovanojimai“ – tai 2020 m. pradėta tradicija, skirta pagerbti šio išskirtinio amato puoselėtojus, kurie iki šių dienų išlaiko ilgametes gintaro gaudymo, apdirbimo tradicijas bei skleidžia visuomenei žinią apie šią į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvadą įtrauktą veiklą.

Pagrindinis apdovanojimas – „Garbingo gintaro žvejo medalis“ – yra pagamintas pagal Karklėje rasto tikro XIX a. pabaigos gintaro žvejo žetono pavyzdį su vokišku įrašu „Königliche Bernsteinwerke / Karkelbeck“. Tokio pavyzdžio žetonus praeityje privalėjo turėti kiekvienas gintaro žvejys. Tai buvo tarsi tuometinė individualios veiklos pažyma, leidžianti legaliai verstis gintaro gaudymu. Laimikį gintaro žvejai galėdavo parduoti tik valstybei.

Visi apdovanotieji medaliu taip pat įrašomi į simbolinį „Garbingo gintaro žvejo registrą“. Šių žmonių dėka ne tik išsaugomi regiono etninės savasties bruožai, bet ir kuriamas turistinis jo patrauklumas.

„Garbingo gintaro žvejo medalis“ jau yra įteiktas net 14-ai gintaro kultūros puoselėtojų ir populiarintojų.

Laužų sąšauka

Po „Menkinės“ šventės (nuo 20 val.) Karklės paplūdimyje prasidės senovinė ugnies naktis su laužų sąšauka. Skirtingose Lietuvos pajūrio vietose bus uždegti dideli simboliniai laužai.

Ši iniciatyva radosi dar 1992 m. Suomijoje, kai šalis šventė nepriklausomybės 75-metį. Iniciatyvos idėja kilo prisimenant istorijos metraščiuose aprašytą unikalią Baltijos jūros pakrantės apsaugos ir perspėjimo nuo pavojaus laužų sistemą, kuri mena vikingų laikus. Istoriniai šaltiniai liudija, kad kiekviena pajūrio bendruomenė turėjo įsipareigoti prisidėti prie apsaugos sistemos ir esant reikalui uždegti perspėjimo laužus, įspėjant kaimynus apie gresiantį pavojų. Palaipsniui prie šio projekto prisijungė ir kitos Baltijos šalys.

„Senovinę ugnies naktį“ šiemet lydės ir jauki muzikinė programa. Savo pasirodymus Karklės paplūdimio scenoje surengs atlikėja iš Ukrainos Jekaterina Bondarenko, Pagėgių savivaldybės kultūros centro Šilgalių folkloro ansamblis „Kamana“. Vakaro muzikinę programą vainikuos legendinės roko grupės „Arbata“ lyderio Andriaus Zalieskos-Zalos akustinis koncertas.

Abiejuose rugpjūčio 29 d. renginiuose Karklėje bus galima dalyvauti nemokamai.

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Trimatė spauda šalia mūsų: kaip pramoninis įrenginys tapo buitiniu pagalbininku

trimatė spauda

Prieš dešimtmetį trimatis spausdinimas atrodė prieinamas tik patyrusiems inžinieriams ir kruopštiems entuziastams. Šiandien tokį aparatą galima pamatyti mokyklos kabinete, kaimynystės dirbtuvėje ar ant rašomojo stalo. Jis tyliai kuria daiktus iš plastiko gijos. Ši technologija tapo paprastesnė, švaresnė ir prieinamesnė kasdieniam naudojimui. Nuo suodžių ir varžtų – iki gamyklinių aparatų Anksčiau trimatį spausdintuvą tekdavo susirinkti patiems iš atskirų dalių. Pirkėjas gaudavo dėžę su laidais, mikroschemomis, veržlėmis bei aliuminio profiliais. Surinkimas trukdavo ištisas dienas. Rezultatas priklausė nuo meistro kantrybės. Pirmieji bandymai reikalavo

Pažinkime invazines rūšis: kanadinė audinė – ne tik paukščių priešas

kanadinė audinė

Taip jau gamtoje yra sutverta, kad kartais labai mielos išvaizdos gyviai yra vieni didžiausių kenkėjų mūsų planetos biologinei įvairovei. Jau anksčiau rašėme apie itin išvaizdžius, bet kitai augmenijai nedraugiškus augalus muilinę guboją ir raukšlėtalapį erškėtį. Tokią pat taisyklę „mielas, bet pavojingas“ galima pritaikyti ir žvėrių pasaulyje. Nors dėmėtasis elnias yra labai gražus gyvūnas, bet jis jau tapo realia grėsme kitoms vietinėms mūsų tauriųjų elnių rūšims. Taip pat ir itin mieli padarėliai – meškėnai – jau ne vienerius metus yra gyva

ESO didina kompensacijas už tiesioginius nuostolius patirtus po audros

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) didina kompensacijas gyventojams už tiesioginius nuostolius, patirtus po rugpjūčio 22 d. Lietuvą nusiaubusios didžiausios audros nuo 1970-ųjų. Maksimalus kompensacijos dydis priklausys nuo elektros tiekimo atkūrimo trukmės. Gyventojams, kuriems elektros tiekimas buvo atkurtas per 3-6 paras, bus kompensuojama iki 220 Eur, per 7-13 parų – iki 440 Eur, o elektros tiekimo atkūrimui trukus 14 ir daugiau parų – iki 660 Eur nuostolių. Gauti prašymai Šiuo metu ESO jau yra gavęs daugiau kaip 2,8 tūkst. gyventojų prašymų, kuriuose

Ekspertas: rugsėjį nesitikėkite elektros pigimo

elektros ekspertas

Rugsėjį didmeninės elektros kainos mažėjimo Lietuvoje tikėtis kol kas nėra daug pagrindo. Vasaros atostogų sezonui būdingą paklausą keis didėjantis elektros vartojimas, o trumpėjančios dienos mažins saulės elektrinių generaciją. Papildomą spaudimą kuria ir išaugusios gamtinių dujų kainos bei neapibrėžtumas Europos energetikos rinkose. Rugpjūtį Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros energijos kaina siekė apie 80 Eur/MWh ir buvo beveik 6 proc. didesnė nei liepą, kai sudarė 75,63 Eur/MWh. Rugsėjis, ankstesnių metų duomenimis, neturi vienos aiškios kainų krypties. Pernai vidutinė elektros kaina nuo 80,06 Eur/MWh

Taip pat skaitykite