Pastarųjų metų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) konfiskavimų statistika ir naujausios tendencijos atskleidžia, kad kova su gyvūnų nepriežiūra išlieka kompleksišku iššūkiu.  Nors bendras konfiskuojamų gyvūnų skaičius didelių svyravimų nerodo, keičiasi pačių pažeidimų pobūdis, o institucijos vis dažniau susiduria su poreikiu tobulinti teisinį reglamentavimą bei tarpinstitucinį bendradarbiavimą.

Pastarųjų metų VMVT statistikos duomenys rodo, kad konfiskuotų gyvūnų ir jų laikytojų skaičius kito, tačiau vis aktualesne problema tampa ne pavieniai neatsakingų laikytojų atvejai, o gyvūnų kaupimo atvejai, aplaidi ūkinių gyvūnų priežiūra.

Konfiskavimų mastai ir tendencijos

Lyginant pastarųjų metų statistiką matyti, kad jei 2024 metais iš 43 laikytojų buvo konfiskuoti 133 augintiniai ir 15 ūkinių gyvūnų, o 2025 metais iš 21 laikytojo paimti 64 augintiniai bei 5 ūkiniai gyvūnai, tai 2026 metais, nors pažeidėjų skaičius dar sumažėjo iki 15, konfiskuotų gyvūnų apimtys smarkiai šoktelėjo ir pasiekė 135 augintinius bei 26 ūkinius gyvūnus.

Ypatingą dėmesį šiais metais pritraukia ūkinių gyvūnų sektorius ir sudėtingi didelio masto atvejai. Šiemet vyko keli konfiskavimai iš aplaidžiai ūkinius galvijus prižiūrėjusių laikytojų. Vieno iš jų atveju, naujos saugios vietos teko ieškoti net 30 neprižiūrėtų galvijų.

,,Kai paimamas didelis kiekis ūkinių gyvūnų, pagrindiniu iššūkiu tampa rasti jiems tinkamą, saugią globą bei užtikrinti sklandų procesą. Gyvūnus reikia saugiai nugabenti į naują vietą, juos gydyti, užtikrinti tinkamą globą. Tokios situacijos dar kartą įrodo, koks svarbus yra visuomenės budrumas bei vietos institucijų, tokių kaip savivaldybės įsitraukimas. Jei apie pastebėtas kritines gyvūnų laikymo sąlygas VMVT būtų informuota dar jų pradžioje arba kol neprižiūrėtų gyvūnų bandos netampa tokios didelės, situaciją suvaldyti būtų galima sklandžiau ir greičiau,”– kalbėjo VMVT Gyvūnų gerovės skyriaus vedėja Kristina Ulienė.

Pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą (3 str. 10 d. 1 p. ir 4 str. 5 d.), savivaldybės privalo užtikrinti laikiną gyvūnų paėmimą bei globą dar iki institucijų priimamo nutarimo arba teismo sprendimo.

Todėl labai svarbu, kad savivaldybės iš anksto, turėtų aiškų mechanizmą ir sutartis su ūkiais ar laikinais globėjais bei laikytojais. Iš anksto suplanuotas transportas, globos vietos ir atsakingi asmenys leistų kritiniais atvejais išvengti chaoso, greitai perkelti gyvūnus į saugią vietą ir gerokai sumažinti rizikas.

Visuomenės indėlis ir prevencija

VMVT kas ketvirtį vidutiniškai gauna apie 300 pranešimų dėl gyvūnų gerovės ir galimo žiauraus elgesio. Šis srautas išlieka stabilus, o pasitvirtina maždaug trečdalis – apie 30 procentų – gaunamų pranešimų, kurių didžiąją dalį sudaro nesudėtingi, tačiau žalingi nepriežiūros atvejai.

Už nustatytus pažeidimus asmenims taikoma administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 346 straipsnį, numatantį baudas ir poveikio priemones, tokias kaip gyvūnų konfiskavimas ar draudimas juos laikyti. Pavyzdžiui, 2024–2025 metais vien pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį priteista per 22 tūkst. eurų baudų, taip pat taikytos sankcijos pagal 17 ir 18 dalis.

Galiausiai ši VMVT statistika siunčia labai aiškią žinutę: sėkminga gyvūnų apsauga yra bendras mūsų visų rūpestis. Nors tobulinami įstatymai ir ieškoma teisingesnių teisinių sprendimų, galingiausias pokyčių variklis išlieka visuomenės budrumas ir neabejingumas. Kiekvienas laiku pastebėtas ir praneštas atvejis padeda užbėgti nelaimėms už akių bei apsaugoti pažeidžiamus gyvūnus. VMVT pasisako už tikslinį bausmių griežtinimą, nukreiptą prieš pakartotinius ir sisteminius pažeidimus, akcentuodama, kad nuolatinis teisinio reguliavimo tobulinimas ir glaudus visų atsakingų institucijų bendradarbiavimas yra pagrindiniai raktai į sėkmingą gyvūnų apsaugą.