Šiauriniai kikiliai. Mariaus Karlono nuotr.

„Ornitostogos“ – tai gamtos stebėjimo turai po Lietuvą ir kitas šalis su profesionaliais gamtos gidais – paukščių, žvėrių, drugių ir roplių žinovais. Šiuose turuose į vieną nepamirštamą patirtį susijungia gamtos pažinimas, istorijos apie gyvūnų pasaulį ir buvimo laukinėje gamtoje džiaugsmas.

Iš viso organizuojama daugiau nei 30 skirtingų turų po įvairius Lietuvos gamtos kampelius. Kviečia keliauti į paukščių rojumi vadinamą Nemuno deltą, Žuvinto biosferos rezervatą, sengirės bruožų išsaugojusį Punios šilą, pelėdomis garsėjančią Biržų girią, unikaliais gamtos turtais išsiskiriančią Kuršių neriją, nacionalinius parkus ir kitas ypatingas vietas.

Paskelbta, kad netrukus į turus rinksis paukščių stebėtojai. Paukščių stebėjimo datos: spalio 3-4 (gidas Marius Karlonas) ir spalio 10-11 (gidai Milda ir Laimonas Šniaukštos). Šių turų metu ypač daug dėmesio bus skirta Pamario kraštui.

Paukščių takais

Šio vieno populiariausių turų pavadinimas – neatsitiktinis. Jo metu išties patirsite, ką reiškia sparnuotas dangus. Rudenį virš Nemuno deltos praskrenda milijonai į šiltuosius kraštus traukiančių paukščių, o į Ventės rago ornitologinės stoties gaudykles rekordiniais metais jų pakliūva iki 8000 per dieną! Jūsų lauks dvi įkvepiančios dienos su paukščiais ir apie paukščius.

Pirmąją dieną aplankysite ornitologiniu požiūriu svarbiausias Pamario vietas, kur stebėsite žąsis, jūrinius erelius, linges, sakalus ir įvairius tilvikus, kurie Lietuvoje stebimi tik per migraciją. O antrąją dieną, prieš saulėtekį, keliausite į Ventės rago ornitologijos stotį, į kurią įkelti koją gali tik nedaugelis. Iš arti pamatysite, kaip paukščiai žieduojami, ir čia pat grožėsitės jų skrydžiais į pietus.

Intensyviausia migracija Ventės rage vyksta rugsėjo mėnesį ir spalio pirmas dvi savaites, tačiau ir spalio antroje pusėje dar galima regėti gausius migruojančių paukščių būrius. Spalio vidurys ir antra pusė geriausias laikas pamatyti ir tolimuosius svečius iš Sibiro – į tinklus įkliuvusias geltonbruves ir nykštukines pečialindas ar virš laukų netoli Ventės sklandančius tūbuotuosius suopius.

Ventės rago unikalumą ir svarbą gausiais migruojantiems paukščiams pirmasis pastebėjo šioje vietoje stovinčio švyturio prižiūrėtojas Mikas Posingis. Jis pranešė šią žinią įžymiam Lietuvos gamtininkui prof. Tadui Ivanauskui. Šis 1929 metais įkūrė čia žiedavimo stotį.

Nors Ventės ragas yra viena geriausių vietų rudeninei paukščių migracijai stebėti. Nemuno deltoje gausu ir kitų vietų, kur migruojantys paukščiai leidžiasi pailsėti, pasimaitinti ar pernakvoti.

Žąsys, įvairių rūšių antys, gulbės ir laukiai mėgsta mėgsta Kuršių marias, Krokų Lankos ežerą, Kniaupo įlanką, ir Kintų žuvininkystės tvenkinius. Tilvikiniai paukščiai (juodkrūčiai bėgikai, gaidukai, pempės, griciukai) leidžiasi į nuleistus Kintų tvenkinius, Skirvytės ir Krokų Lankos salas, o plėšrieji medžioja deltos pievose ir greta Drevernos esančiuose laukuose, kurių neaplenkia ir žąsys bei žvirbliniai paukščiai – būriai vieversių, žaliukių, dagilių ir šiaurinių kikilių.

Programa

Pirmoji diena: 6 val. išvykimas iš Vilniaus, sustojimas Raseiniuose, Drevernoje ir Kintų žuvininkystės tvenkiniuose stebimi tilvikiniai, vandens paukščiai ir jūriniai ereliai. Antrąją dieną išvykstama į Ventės ragą pasitikti saulės, migracijos stebėjimas ir ekskursija po Ventės žiedavimo stotį, Kniaupo įlankoje stebimi vandens ir plėšrieji paukščiai, Krokų lankoje – antys, žąsys ir kiti vandens paukščiai, po pietų – Aukštumalos pelkės pažintinis takas, Rusnės sala, Senrusnės ežeras ir aplinkinės pievos. Pavakare grįžtama į Vilnių.

 „Ornitostogos“ feisbuke pateikta daugiau informacijos apie turus ir kt.