Kelio skausmą daugelis pirmiausia bando malšinti patys – ilsisi, vengia didesnio krūvio ar ieško priemonių vaistinėje. Vis dėlto ne kiekvieną skausmą saugu priskirti nuovargiui ar persitempimui. Jei kelis tinsta, parausta, tampa karštas, jo nebegalima sulenkti ar remti kojos, tai gali būti ženklas, kad reikia ne laukti, o kreiptis į gydytoją.

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Lina Stočkutė-Plytnikė sako, kad kelio skausmas yra viena iš priežasčių, dėl kurios žmonės dažnai pirmiausia užsuka į vaistinę.

„Pacientai įprastai prašo „ko nors patepti nuo skausmo“. Kartais jie nori pasikonsultuoti, kas galėjo sukelti skausmą, nors vaistininkas diagnozės nustatyti negali. Vis dėlto galime įvertinti situaciją pagal žmogaus nusiskundimus ir patarti dėl nereceptinių priemonių“, – teigia L. Stočkutė-Plytnikė.

Ji priduria, kad pasikartojantis kelio skausmas neturėtų būti malšinamas vien savarankiškai. Jei skausmas stiprus, nepraeina, atsirado po traumos ar pasireiškia kitų nerimą keliančių simptomų, reikėtų kreiptis į gydytoją.

Kodėl gali skaudėti kelį?

Kelio skausmo priežasčių gali būti labai įvairių – nuo nedidelio persitempimo iki rimtesnių sąnario pažeidimų. Dažnai jį sukelia traumos, patiriamos sportuojant, griūvant, staigiai pasisukus ar netinkamai pastačius koją.

„Tai gali būti sąnario patempimas, raiščių pažeidimas ar menisko plyšimas. Meniskas yra kremzlės dalis kelio sąnaryje, todėl jį pažeidus gali atsirasti skausmas, patinimas, judesių ribotumas. Po stipresnės traumos galimi ir kaulų lūžiai“, – aiškina L. Stočkutė-Plytnikė.

Kita dažna priežastis – degeneracinės sąnarių ligos. Vyresniame amžiuje kelio skausmą dažnai lemia osteoartritas, dar vadinamas artroze. Tokiu atveju dyla sąnario kremzlė, todėl kaulai ima labiau trintis vienas į kitą, atsiranda maudimas, sustingimas, sunkiau judėti.

Kelio skausmą gali sukelti ir uždegiminės ligos, pavyzdžiui, reumatoidinis artritas ar bursitas. Skausmui įtakos turi ir per didelis fizinis krūvis, pasikartojantys judesiai, sunkus fizinis darbas, per didelis kūno svoris ar genetiniai veiksniai.

Kada pakanka stebėti savijautą?

Jeigu skausmas lengvas ar vidutinio stiprumo, netrukdo kasdienei veiklai, atsirado po didesnio fizinio krūvio ir po poilsio mažėja, jį galima kurį laiką stebėti. Dažnai taip nutinka po sporto tinkamai neapšilus, ilgiau padirbėjus sode ar darže, daugiau pavaikščiojus.

„Savarankiškai bandyti malšinti skausmą galima tada, kai nėra patinimo, deformacijos, kelio sąnarys atrodo įprastai, žmogus gali bent iš dalies sulenkti ir ištiesti koją. Taip pat svarbu, kad skausmas būtų atsiradęs palaipsniui, be aiškios traumos, o pailsėjus bent šiek tiek sumažėtų“, – sako L. Stočkutė-Plytnikė.

Tokiais atvejais svarbiausia vengti veiklų, kurios stiprina skausmą, neapkrauti sąnario ir stebėti, ar būklė gerėja. Jei skausmas nepraeina, kartojasi ar stiprėja, vien poilsio ir namuose taikomų priemonių gali nebeužtekti.

Kada delsti nebegalima?

Gydytojo apžiūros nereikėtų atidėlioti, jei skausmas toks stiprus, kad žmogus negali remti kojos ar normaliai judėti. Ypač svarbu kreiptis po traumos – kritimo, smūgio ar susižalojimo sportuojant.

„Nerimą turėtų kelti žymus kelio patinimas, paraudimas, karštis pažeidimo vietoje. Tokie simptomai gali rodyti stiprų uždegimą ar infekciją. Jei kelio sritis yra pastebimai karštesnė nei aplinkinė oda, delsti nereikėtų“, – įspėja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.

Dar vienas svarbus ženklas – negalėjimas iki galo sulenkti ar ištiesti kojos. Žmonės kartais tai apibūdina kaip sąnario „užsirakinimą“. Tai gali rodyti menisko pažeidimą ar kitą problemą, trukdančią sąnariui normaliai judėti.

„Gydytojo konsultacijos reikia ir tada, kai kelis atrodo nenatūralios formos, deformuotas, kai skausmas nepraeina kelias dienas ar savaitę, o pagalba sau neveiksminga. Jei kartu skauda ir kitus sąnarius, tai gali būti ne vien vietinė kelio problema, bet bendresnės ligos požymis“, – sako L. Stočkutė-Plytnikė.

Ypač rimtai reikėtų vertinti situaciją, kai kelio skausmą ar patinimą lydi karščiavimas, šaltkrėtis ar bendra bloga savijauta. Tokiais atvejais gali būti įtariamas infekcinis procesas, kuriam reikalingas skubus gydymas.

„Svarbiausia nesivadovauti principu, kad viskas praeis savaime. Jei žmogus abejoja, visada geriau pasitarti su vaistininku – jis gali padėti suprasti, ar situaciją dar galima spręsti savarankiškai, ar jau metas gydytojo apžiūrai“, – apibendrina vaistininkė.