Šeštadienio popietę Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje Vytauto Kaltenio pjesę „Ir lazdą jau padėjau…“, skirtą Ievos Simonaitytės gimimo 120-osioms metinėms, skaitė Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos „Ėvikės skaitytojų teatrėlio“ skaitovai. Pasiklausyti Vytauto Kaltenio, gero Ievos Simonaitytės draugo, sukurtos pjesės, susirinko nemažas būrys šilutiškių, nuolatinių bibliotekos lankytojų. Pjesę skaitė Skaistė Kavaliauskienė, Jūratė Sučylaitė, Rimantė Vasiljeva ir Vytas Maneikis. Režisierius Sigutis Jačėnas kalbėjo: „Mūsų kolektyve skaitovai – ne profesionalai, o žmonės, turintys skirtingas profesijas ir darbus. Tai gydytoja ir buhalterė, matematikos

,,Kitoks Teatras“ pristato naujausią intriguojančią  premjerą „Užsiimkime meile? Ačiū, su malonumu!“ lapkričio 28  d. 18 val. Šilutės kultūros centre  su būriu visiems žinomų teatro, kino, TV filmų ir serialų žvaigždžių – Neringa Nekrašiūte, Ramūnu Šimukausku, Arvydu Dapšiu ir kitais aktoriais. Tikitės, kad spektaklyje išvysite visą Kamasutros vadovėlį? Nustebsite, bet komedija visai ne apie tai, apie ką iš karto pagalvojote… Herojai išsiaiškins, kad tikrasis seksas prasideda dar gerokai iki jo, tai tik viena iš meilės išraiškų. Režisierius A. Lebeliūnas cituoja Gabrielių

Spalio 16 dienos pavakarę Šilutės Hugo Šojaus muziejuje vyko renginys „Keli žvilgsniai į Ievos Simonaitytės kūrybą“, skirtas I. Simonaitytės gimimo 120-osioms metinėms ir Mažosios Lietuvos gyventojų genocido dienai paminėti. Vytauto Didžiojo universiteto doktorantė Irma Antanaitytė, remdamasi savo disertacijos „Iš praeities į šiandieną: tapatumo problema Ievos Simonaitytės kūryboje“ tyrimu, pasakojo apie rašytojos gyvenimą ir kūrybą. Klaipėdos universiteto dėstytojas ir lektorius Romualdas Skunčikas paskaitė I. Simonaitytės kūrybos ištraukų, taip pat Vytauto Mačernio, Sigito Gedos eilių. Pamario krašto giesmių pagiedojo dainininkė Giedrė Zeicaitė,

Savaitę trunkanti Nepriklausomybės Akto (kopijos) kelionė žiedu po Šilutės rajono seniūnijas šiandien, rugsėjo 15 d., baigiasi Švėkšnoje. Kaip jau informavome, kelionę žygeiviai pradėjo rugsėjo 8 d. Stemplėse, kur yra Nepriklausomybės Akto signataro, prelato Kazimiero Stepono Šaulio gimtinė. Baltos medžiagos 1,6 metro ilgio ritinys su Akto kopija, Lietuvos, Šilutės rajono seniūnijų herbais, nuo lietaus saugomas įdėkle, tapo ir savotišku metraščiu. Visose seniūnijose, perduodami šią garbės estafetę, žmonės jame užrašė savo vardus, pavardes ir pasirašė. Visose Akto perdavimo iškilmėse dalyvavę rajono vadovai

Didelis būrys šilutiškių (muziejininkai tikrai džiaugėsi) rugpjūčio 23-ios pavakarę rinkosi į Šilutės H. Šojaus muziejų. Čia vyko minėjimas, skirtas stalinizmo ir nacizmo aukoms bei „Baltijos keliui“ atminti.   Už poros metų sukaks 30 metų, kai 1989 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos persitvarkymo sąjūdis, prisimindamas Ribentropo–Molotovo paktą, atėmusį iš Baltijos šalių nepriklausomybę, surengė akciją „Baltijos kelias“. Taip trijų Baltijos valstybių žmonės išreiškė norą būti laisvi. 17.15 val. muziejuje buvo atidaryta projekto „Misija Sibiras“ fotografijų paroda „10 metų gyvos istorijos“. Parodoje eksponuojamos

Maža to, jį galime išgyventi iš naujo. Pavyzdžiui, skaitydami knygą, žiūrėdami kino filmą. Būna, kad ir kitam norime pasakyti, o siekdami sudominti nauja knyga – šiuo atveju „Maironis. Laiškai. Atsiminimai“ – stengiamės pasakyti, ką ten tūlas skaitytojas ras. Maždaug taip. Tebūnie tai mano pasakojimo pirmoji dalis. Patikinu, kad liepai baigiantis iš visų savo knygų spintų ir lentynų ištraukiau visa, ką turiu Maironio ir apie Maironį: keturias Raštų knygas, Lyriką, Pavasario balsus, Jaunąją Lietuvą; V. Zaborskaitės monografiją Maironis, I. Slavinskaitės tyrinėjimus,

Ir vėl diena, kada pajuntame, kad rudenėja. Gražuolė vasara kiek įmanydama stengiasi globoti suvešėjusią augmeniją, žoles ir krūmus laiko apkabinusi švelniu voratinklių pūku, kad šalnos nepakąstų. Per širdį nusirita banga – nejau ir vėl ruduo žingsniuoja pamažu už rankos vasarą paėmęs, jų pėdsakus nuplaut vis paskuba neklaužada lietus. Mūsų svajonės išsipildė: mes, „Smaragdo“ meditacijų klubo moterys, savo Žolinių pasakos kūrėjos… Tęsdamos tradiciją susiburti maloniai pabendrauti, prasmingai praleisti laiką gamtoje, vaikštant po pievas ir renkant Žolinės puokštę, kurią pradedame komponuoti nuo

Roberta Tracevičiūtė, knyga „Kulinarinės kelionės“ Žinomas vaistininkas ir žolininkas Virgilijus Skirkevičius jau 30 metų gyvena Šilutės rajone, kaip pats sako, unikaliame Lietuvos krašte. „Čia mus supantys vandenys sukuria ypatingą atmosferą. Iš daugelio vietų alsuoja krašto istorija nuo Prūsijos laikų, gausu tvirto lietuvininkų charakterio pėdsakų. Nors pats užaugau Panevėžyje, jau 30 metų esu šilutiškis, šį kraštą prisijaukinau ir pamilau. Tik čia pajuntu pavasario budimą, atgyjančią gamtą ir nuostabius rudens rūkus“, – poetiškai apie Pamarį kalba vyras. Vienas didžiausių šio krašto miestų

Gardamo miestelio šventė „Piliakalnių sakmės“ vyko dvi dienas. Pirmąją dieną gardamiškiai ir miestelio svečiai lankė parodas, sportavo, pagerbė labiausiai nusipelniusius žmones, žiūrėjo koncertus. Sekmadienį, po Šv. Petro ir Povilo atlaidų Gardamo Šv. Roko bažnyčioje, ant Žakainių piliakalnio vyko šventė, skirta Piliakalnių metams. Tik švaria siela ir švariomis rankomis Lietus neišgąsdino šventės organizatorių, dalyvių ir svečių. Kelią į piliakalnį nežinantiems rodė ženklai „Į šventę“, tad 14-tą valandą piliakalnio prieigose išsirikiavo gausi automobilių eilė. Svečius pasitiko lauko gėlių primerktos vazos, berželiais apipinti

Į ekskursiją prie didžiausio Italijoje Gardos ežero išvykome anksti ryte. Pro langus plaukė puiki Italijos panorama – vynuogynai, kalnai, nedideli kaimeliai, kurie atrodė tokie tušti. Ir kaip jie suspėja nudirbti visus darbus, kai žmonių nesimato, o viskas auga, žydi, veši? Tą pačią dieną aplankėme Sirmionės ir Soaves miestelius. Keliauti, kai pro langus plaukia tokia puiki panorama, kai kelionės kaimynai žavisi kelionėmis kaip ir tu – vienas malonumas ir laikas neprailgsta. Nors mes iš vandenų krašto, tačiau didžioji dalis norėjo paplaukioti

Kas yra „Žiemojantis angelas“, klausti „Pamario“ laikraščio skaitytojų nederėtų. Jie ir taip žino, kad tai rašytojo Audriaus Šikšniaus naujasis romanas. Ištraukos iš šio kūrinio ilgai buvo spausdinamos „Pamario“ laikraščio literatūriniuose puslapiuose. Anksčiau išgarsėjusio savo lakoniška ketureilių poezija, o vėliau parašiusio ir ne vieną prozos kūrinį dešimtoji Audriaus Šikšniaus knyga išsiskiria iš kitų pirmiausia tuo, kad ją sudaro dvi dalys – dvi atskiros beveik 200 puslapių apimties knygos. Skiriasi šis kūrinys nuo kitų ir tuo, kad nebėra vieno (dažniausiai tai būdavo

Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje atidaryta Egidijaus Vidrinsko eskizų paroda „Piešiniai iš bloknoto“. Renginio dalyviai turėjo galimybę susipažinti su šilutiškio architekto darbais, kuriuose užfiksuoti saviti Pamario krašto gamtos ir architektūros fragmentai. Parodos autorius yra kilęs iš Marijampolės. Piešimo pradžiamokslį įgijo keturmetėje vaikų dailės mokykloje. Studijavo Vilniaus inžinerinio statybos instituto (VISI) Architektūros fakultete, vėliau pagal paskyrimą atvyko dirbti į Šilutės rajono Vykdomojo komiteto Architektūros skyrių. Šiuo metu Šilutėje rengia statinių, teritorijų planavimo, kultūros paveldo objektų, želdynų projektus. E. Vidrinskas pasakojo, kad paimti