Pagėgių viešojoje bibliotekoje – susitikimas su Domu Kaunu

Praėjusios Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga Pagėgių savivaldybės viešoji biblioteka pakvietė etniniam istorijos, kultūros bei raštijos paveldui neabejingus kraštiečius susitikti su knygotyrininku, Mažosios Lietuvos knygos ir kultūros tyrinėtoju, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros ir dokumentotyros instituto mokslininku, Pagėgių krašto 2006 metų žmogumi bei 2015 m. Pagėgių krašto Garbės piliečiu prof. habil. dr. Domu Kaunu.

Į prof. habil. dr. Domo Kauno knygos „Kristijono Donelaičio atminties paveldas“ sutiktuves prisirinko gausus būrys krašto šviesuolių.

Susitikime buvo pristatyta naujausia, 2016 m. išleista šio mokslininko knyga „Kristijono Donelaičio atminties paveldas“. Viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė renginio žiūrovams pristatė knygos autorių – prof. habil. dr. Domą Kauną bei apžvelgti jo knygą atvykusias popietės viešnias – Mažosios Lietuvos ir Pagėgių krašto istorijos, raštijos paminklų tyrinėtoją, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorę, 2011 m. Pagėgių krašto Garbės pilietę doc. dr. Silvą Pocytę ir Rambyno regioninio parko direkcijos kultūrologę Giedrę Skipitienę.

Knygos autoriaus Domo Kauno autografas bibliotekos direktorei Mildai Jašinskaitei-Jasevičienei.

Muzikinėmis melodijomis popietę užpildė Pagėgių savivaldybės meno ir sporto mokyklos akordeonininkų ansamblis (vadovė – Ona Parnarauskienė).

Doc. dr. Silva Pocytė apžvelgė knygos „Kristijono Donelaičio atminties paveldas“ teminę struktūrą ir leidinyje atskleidžiamos istorinės atminties linija „vedė“ klausytojus per K. Donelaičio gyventus laikus, šio lietuvių grožinės literatūros pradininko santykį su asmeninės bibliotekos kūrimu, apžvelgė jo kūrybinių darbų leidybos procesus bei šios ypatingos asmenybės atminimo įamžinimą ne tik Lietuvos, bet ir Europos mastu. Anot S. Pocytės, naujoji D. Kauno knyga – „tarsi apibendrinimas apie Donelaičio paveldą“.
Reikia pastebėti, kad Domo Kauno studija „Kristijono Donelaičio atminties paveldas“ yra solidžios apimties (471 p.) ir labai vertingas poligrafine prasme – įdomios, net unikalios, geros kokybės iliustracijos, erdviai sumaketuotas tekstas, atspausta ant specialaus, šiek tiek sendinto popieriaus. Anot paties autoriaus plačios paraštės paliktos tam, kad skaitytojas turėtų kur užsirašyti pastabas, papildomus faktus, mat knygotyrininkui ir kolekcininkui tuo įdomesnė knyga, kuo daugiau joje visokių pašalinių įrašų, užfiksuotų minčių, net ranka vedžiotų miniatiūrų.
Knyga sudaryta iš trijų dalių. Pirmojoje teikiama Donelaičio asmeninės bibliotekos rekonstrukcija. Antrojoje analizuojama jo kūrybos knygų leidyba. Trečiojoje – „autoriaus atminimo įprasminimo rašytiniais ir materialiaisiais paminklais tradicija“.
Unikalu ir tai, kad K. Donelaičio asmeninė biblioteka iki šiol nebuvo tyrinėta, mat nelabai tokiam tyrimui yra likę šaltinių.
Studijos autorius ieško atsakymų į įdomų klausimą: kodėl svarbiausio savo gyvenimo kūrinio, vėliau pavadinto „Matais“ neišleido pats K. Donelaitis. Pirmoji „Metų“ laida pasirodė tik 1818 m.
Bitėniškė kultūrologė Giedrė Skipitienė pasidžiaugė, jog prof. habil. dr. Domas Kaunas savo naujausioje knygoje atvėrė turtingą, vertingą bei didelę išliekamąją svarbą turintį Mažosios Lietuvos kultūros istorijos lobyną. Pasak jos, autorius „gražiai, preciziškai nušviečia, kaip iškeliamas Donelaitis. Kaip jis ateina į pasaulį, Europą ir įsitvirtina enciklopedijose“.
Prof. habil. dr. Domas Kaunas papasakojo apie laipsnišką knygos „Kristijono Donelaičio atminties paveldas“ rašymo idėjos užsimezgimą, jos nešamą žinią skaitytojui bei pristatė savo paties parengtą virtualią, gausiai iliustruotą Kristijono Donelaičio ikonografijos apžvalgą. Profesorius akcentavo, jog knygos iliustracijos – archyvinės ir reprodukcinės ikonografijos darbai – leidinyje yra tokios pat svarbios kaip ir tekstas, kadangi atvaizduoja autentišką aplinką ir konkretų vyksmą.
Pagėgių savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Stonys, savo ir mero Virginijaus Komskio vardu sveikindamas garbius svečius ir su mero patarėja Rita Vidraite įteikdamas jiems rožių žiedų, sakė besidžiaugiantis bei besididžiuojantis esąs pagėgiškis – šviesiais, dvasinio peno nuolat besisemiančiais žmonėmis turtingo Pagėgių krašto bendruomenės dalis. Mero pavaduotojas akcentavo, jog profesoriaus Domo Kauno mokslo darbuose teikiamas dėmesys Pagėgių krašto istorijai kraštiečius ne tik skatina būti išmintingesniais, žingeidesniais, bet ir pačiam profesoriui Domui Kaunui suteikia garbingą tikro pagėgiškio vardą.
Domas Kaunas vicemerui Sigitui Stoniui paantrino, jog pirmą kartą Pagėgių krašte, Bitėnuose, jis apsilankė prieš 37-erius metus ir iki pat šiol čia besilankantis…
Popietės meninis etiudas – žvilgsnis į dailininko, grafiko, knygų iliustruotojo Arvydo Stanislavo Každailio (Vilnius) ofortus Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikai“, už kurių ciklą 2002 m. menininkas apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija. Šios ofortų parodos ypatumus ir jos „kelionės“ po Pagėgių kraštą aspektus atskleidė Rambyno regioninio parko direkcijos vyriausioji specialistė, kultūrologė Giedrė Skipitienė.
Pakiliais muzikiniais akordais popietę užpildė Pagėgių savivaldybės meno ir sporto mokyklos akordeonininkų ansamblio (vadovė – mokytoja Ona Parnarauskienė) narių Kamilės Freitakaitės, Gabijos Krūminytės, Neimanto Orlovo, Andros Tumaitės melodijų asorti. Akordeono melodijos pripildė bibliotekos erdves ir knygos autoriui pasirašant naujojoje knygoje.

Bendra nuotrauka atminčiai: prof. habil. dr. Domas Kaunas, doc. dr. Silva Pocytė, kultūrologė Giedrė Skipitienė, Pagėgių savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Stonys, Pagėgių savivaldybės mero patarėja Rita Vidraitė, Pagėgių savivaldybės vyriausioji specialistė kultūrai Ingrida Jokšienė, mokytojos Birutė Žemgulienė, Stanislava Valužienė ir Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos bendruomenė.
Astos Andrulienės ir Petro Skutulo nuotr.

Bibliotekoje nuvingiavo eilutė skaitytojų, suskubusių įsigyti prof. habil. dr. Domo Kauno renginio metu aptartą knygą „Kristijono Donelaičio atminties paveldas“ bei ankstesnių šio mokslininko darbų ir čia pat gauti autoriaus autografą…
Sonata Vitkutė
Pagėgių savivaldybės bibliotekos metodininkė

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Ar apsauginis stiklas daro įtaką „Samsung“ telefono kameros kokybei?

telefono apsauga

Samsung išmanieji telefonai yra itin populiarūs dėl savo aukštos kokybės kameros, kurios leidžia užfiksuoti ryškias ir detalias nuotraukas. Tačiau daugelis vartotojų, siekdami apsaugoti savo išmanųjį telefoną, naudoja apsauginius stiklus, kurie dengia ne tik ekraną, bet kartais ir kamerą. Dėl to kyla klausimas: ar apsauginis stiklas gali pabloginti Samsung telefono kameros kokybę? Kaip apsauginis stiklas veikia kameros objektyvą? Apsauginiai stiklai gali daryti įtaką nuotraukų kokybei keliais būdais: Šviesos atspindžiai – prastesnės kokybės apsauginiai stiklai gali sukelti šviesos lūžius arba atspindžius, kurie

Kaip finansiniai sprendimai padeda pasirūpinti savo ateitimi?

finansai

Meilę sau įprastai siejame su gera savijauta, poilsiu ar maloniomis akimirkomis, tačiau ji gali pasireikšti ir rūpinimųsi savo finansine gerove. Pasak E. Jurevičiaus, šiandien priimti finansiniai sprendimai turi tiesioginę įtaką mūsų gyvenimo kokybei ateityje. Todėl mylėti save pirmiausia galime protingai valdydami savo pinigus. Išsiugdykite sveikus įpročius Pasak „Luminor“ banko Mažmeninės bankininkystės vadovo Edvino Jurevičiaus, vienas geriausių būdų pasirūpinti savimi – išsiugdyti sveikus finansinius įpročius. Dažnai tai reiškia, kad turime ne tik atsakingai planuoti savo biudžetą, bet ir sąmoningai priimti finansinius

Draudikai užfiksavo rekordiškai daug būsto žalų, didžiausia išmoka − 340 tūkst. eurų

draudimo žala

Draudikai pastebi, kad nesustoja augti registruojamų būsto žalų apimtys. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, praėjusiais metais buvo užregistruota 38,5 tūkst. pranešimų apie patirtas įvairias būsto žalas. Tai yra 7 proc. daugiau nei 2023 metais. Daugiausiai nuostolių gyventojų būstui sukelia gamtos stichijos, užpylimai vandeniu ir gaisrų nelaimės – visose šiose kategorijose žalos pastaraisiais metais tik daugėjo. Bendra žala – 31 mln. eurų Bendra būsto žalų išmokų suma praėjusiais metais siekė 31 mln. eurų – ši suma per dvejus metus išaugo daugiau nei 40

Skaudi netektis: gesindamas gaisrą Maciuičiuose žuvo ugniagesys gelbėtojas

gaisras

Vasario 10 d. šalies ugniagesių bendruomenę sukrėtė skaudi žinia – Klaipėdos rajone, Vėžaičių seniūnijoje, Maciuičių kaime, vykdydamas pareigas ir gesindamas kilusį gaisrą medžio apdirbimo įmonėje, žuvo Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresnysis ugniagesys gelbėtojas, gimęs 1971 m. „Mus visus ką tik sukrėtė skaudi žinia, kad gesindamas gaisrą žuvo ugniagesys gelbėtojas. Dėl skaudžios netekties nuoširdžiai užjaučiame žuvusiojo šeimą, artimuosius ir visą šalies ugniagesių bendruomenę, –  sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla. – Ugniagesiai gelbėtojai, gesindami

Taip pat skaitykite