Žinia apie Lietuvos valstybės 100-metį apkeliavo Šilutės rajoną

Savaitę trunkanti Nepriklausomybės Akto (kopijos) kelionė žiedu po Šilutės rajono seniūnijas šiandien, rugsėjo 15 d., baigiasi Švėkšnoje. Kaip jau informavome, kelionę žygeiviai pradėjo rugsėjo 8 d. Stemplėse, kur yra Nepriklausomybės Akto signataro, prelato Kazimiero Stepono Šaulio gimtinė.

Rusniškių rankose – istorinis Nepriklausomybės Aktas–metraštis, gabentas per visas Šilutės rajono seniūnijas.
Stasės Skutulienės nuotr.

Baltos medžiagos 1,6 metro ilgio ritinys su Akto kopija, Lietuvos, Šilutės rajono seniūnijų herbais, nuo lietaus saugomas įdėkle, tapo ir savotišku metraščiu. Visose seniūnijose, perduodami šią garbės estafetę, žmonės jame užrašė savo vardus, pavardes ir pasirašė. Visose Akto perdavimo iškilmėse dalyvavę rajono vadovai kiekvienai seniūnijai padovanojo įrėmintą Nepriklausomybės Akto kopiją, juosiamą Lietuvos, Šilutės rajono seniūnijų herbų lanku su mero Vytauto Laurinaičio ir administracijos direktoriaus Sigito Šepučio įrašytais palinkėjimais.
Žygeiviai Aktą nešė, vežė dviračiais, automobiliais, keturračiais, vežimaičiais, karietomis, o trečiadienio pavakare į Rusnę atplukdė laivu.
Atmatos upe prie Rusnės artėjo du laivai. Viename tautiniais rūbais pasipuošę vaikinai rankose laikė valstybės istorinę vėliavą su Vyčiu, Lietuvos trispalvę, Mažosios Lietuvos vėliavą ir baltą Šilutės seniūnijos vėliavą su herbu centre. Šalia vaikinų – tautiniais rūbais pasipuošusios merginos. Šilutės seniūnijos atstovų būryje buvo seniūnas Raimondas Steponkus, lietuvininkų tarme susirinkusiuosius pasveikino šilutiškė Vaida Galinskienė. „Verdainės“ folkloro kolektyvo vadovė Regina Jokubaitytė užtraukė dainą. Pasieniečių laivu kartu atplaukė meras V. Laurinaitis, vicemeras Algis Bekeris, direktorius Sigitas Šeputis.
Ant kalnelio šalia Rusnės prieplaukos erdvią aikštę žiedu apjuosė rusniškiai ir į salą iš Šilutės bei kitur atvykę žmonės. Kai Šilutės seniūnijos komanda, iš Tatamiškių prieplaukos laivu atgabenusi Nepriklausomybės Akto kopiją, ją perdavė rusniškiams, seniūnė Dalia Drobnienė šią relikviją paleido per susirinkusiuosius ratu: kiekvienas ją palietė savo rankomis ir perdavė greta stovinčiam. Meras įrėmintą Nepriklausomybės Akto kopiją įteikė salos seniūnei D. Drobnienei. Sugiedota „Tautiška giesmė“. Visi sustojo bendrai nuotraukai.
Netrukus rusniškiai dėjo savo parašus Nepriklausomybės Akto metraštyje. Parašų – gausybė. Šiuo veiksmu Stemplių kaimo, Gardamo, Žemaičių Naumiesčio, Vainuto, Katyčių, Usėnų, Juknaičių, Šilutės seniūnijų gyventojai išreiškė pagarbą ir dėkingumą tiems, kurie prieš 100 metų pasirašė istorinį Nepriklausomybės Aktą. Tų iškilių asmenybių buvo 20. Vienas iš jų – Stemplėse gimęs Kazimieras Steponas Šaulys.

Vakar rusniškiai laivu išplaukė į Minijos kaimą perduoti žygio metraštį Kintų krašto žygeiviams, o kintiškiai ant kabančio tilto Lankupių kaime šią garbės estafetę perdavė Saugų seniūnijos žmonėms. Šiandien, rugsėjo 15 d., – paskutinė Nepriklausomybės Akto kelionės diena. Saugiškiai vidurdienį Žagatpurvių kaime relikviją perduoda Švėkšnos seniūnijos atstovams, kurie su Inkaklių kaimo žmonėmis keliaus į Švėkšną.
Visą Šilutės rajoną apkeliavęs dokumentas su visų žygeivių ir kitų seniūnijų gyventojų parašais naktį bus paliktas Švėkšnos šv. Jokūbo bažnyčioje.
Šeštadienį Švėkšnos centre atidengiamas paminklas Vasario 16-osios Akto signatarui, prelatui K. S. Šauliui. Šių iškilmių metu Nepriklausomybės Aktas–metraštis bus perduotas Šilutės r. savivaldybės vadovams. Jau tapęs istoriniu dokumentas turėtų patekti tarp Šilutės Hugo Šojaus muziejaus eksponatų.
Šiuo žygiu, skleisdami aplinkiniams žinią apie artėjantį Lietuvos valstybės jubiliejų, rajono žmonės pradėjo švęsti Lietuvos valstybės 100 metų sukaktį, kurią kitų metų Vasario 16-ąją minės visa Lietuva ir tautiečiai, išsibarstę po margą pasaulį.
„Pamario“ inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite