Antradienio vakarą Šilutės Hugo Šojaus muziejaus palėpėlėje, šalia Rūtos Emigart-Čiuželienės įspūdingų karpinių, skambėjo eilės Lietuvai. Naktiniais poezijos skaitymais „Šimtmečio eilės non-stop“ Šilutėje buvo pradėtas minėti šimtadienis iki Lietuvos jubiliejaus.

Gabrielė Chockevičiūtė saksofonu pagrojo Ūdrio ariją iš V. Klovos operos „Pilėnai“.

Netrūko nei skaitovų, nei žiūrovų.

Šilutės kamerinio dramos teatro direktorė Ramunė Kiniulytė pasakojo, kad skaityti eiles buvo užsirašę apie penkiasdešimt dalyvių. Kai kas neatėjo dėl ligos, dėl užlieto Rusnės kelio neatvyko būrys rusniškių. Užtat šilutiškius pradžiugino gausus būrys tauragiškių – Tauragės literatų klubo „Žingsniai“ atstovai su vadovu Eugenijumi Šalčiu. Teatro kolektyvas kartu su muziejininkais pasistengė, kad būtų sukurta puiki atmosfera: skaitovai ir žiūrovai įsitaisė ant sėdmaišių ir klausėsi vakaro skaitovų. Degė žvakės, ekrane plaukė garsių Lietuvos poetų eilės.Šilutės kamerinio dramos teatro direktorė Ramunė Kiniulytė pasakojo, kad skaityti eiles buvo užsirašę apie penkiasdešimt dalyvių. Kai kas neatėjo dėl ligos, dėl užlieto Rusnės kelio neatvyko būrys rusniškių. Užtat šilutiškius pradžiugino gausus būrys tauragiškių – Tauragės literatų klubo „Žingsniai“ atstovai su vadovu Eugenijumi Šalčiu. Teatro kolektyvas kartu su muziejininkais pasistengė, kad būtų sukurta puiki atmosfera: skaitovai ir žiūrovai įsitaisė ant sėdmaišių ir klausėsi vakaro skaitovų. Degė žvakės, ekrane plaukė garsių Lietuvos poetų eilės.Trumpą įžanginį žodį pasakė teatro aktorė Alma Rimkevičiūtė, pasidžiaugusi, kad susirinko tiek daug skaitovų, o direktorė pakvietė visus vaišintis skrebučiais, arbata, Jono Purlio išsuktu medumi ir Marytės Matevičienės, puikios renginių organizatorės, nepakartojamo skonio uogiene. Skaitovams buvo padovanoti gražiai apipavidalinti eilės numeriai, tad kiekvienas su nekantrumu laukė savo pasirodymo. Skaityti pradėjusi lituanistė Dalia Šulcienė įkvėpė puikios nuotaikos. Deklamavo mokinės, senjorės, aktoriai. Gabrielė Chockevičiūtė saksofonu pagrojo Ūdrio ariją iš V. Klovos operos „Pilėnai“. Lietuvių kalbos mokytojos Sandra Tamašauskienė ir Rita Vanagienė padainavo labai skaudžią rekrūtų dainą, išmoktą dar besimokant Katyčiuose, o Lina Benetienė, akompanuodama sau klavišiniu muzikos instrumentu, dainavo „Man tavęs vis tiek per mažai“.  Savos kūrybos ir lietuvių poetų pasiūlytas ar pačių pasirinktas eiles skaitė šilutiškė Kristina Šveikauskienė, Jolita Ežerinskė, juknaitiškė Eugenija Jefimovienė ir kiti. Nuotaikingai savo kūrybą skaitė tauragiškiai. Skambėjo Maironio, Bernardo Brazdžionio, Pauliaus Širvio, Justino Marcinkevičiaus, Sigito Gedos ir kitų poetų eilės.  Lietuva – akmuo prie slenksčio senoIr lietaus lašelis debesy.Lietuva – ugnis, kurią kūrenam,Ir kurioj sudegsime visi.…Ir tenai, kur po visų klajoniųŽemėn atsiguls mana galva,Nerašykit mano vardo, žmonės,Parašykit, žmonės: L i e t u v a.Jonas Strielkūnas
Spragsėjo išmaniųjų telefonų blykstės, garavo arbata. Vėlyvą naktį pamėgtas eiles skaitė Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė, į diskusiją apie poeziją įsijungė teatro režisierius Sergėjus Paciukas. Jaudulys, organizaciniai rūpesčiai atslūgo, liko tik džiaugsmas – kiek daug mes turime gražių eilėraščių, skirtų mūsų brangiai Lietuvai.

Nuotrauka atminčiai su Tauragės literatų klubo „Žingsniai“ kūrėjais.

Birutė Morkevičienė