„Piliakalnių sakmės“ Žakainiuose su dainomis ir apeigomis

Gardamo miestelio šventė „Piliakalnių sakmės“ vyko dvi dienas. Pirmąją dieną gardamiškiai ir miestelio svečiai lankė parodas, sportavo, pagerbė labiausiai nusipelniusius žmones, žiūrėjo koncertus. Sekmadienį, po Šv. Petro ir Povilo atlaidų Gardamo Šv. Roko bažnyčioje, ant Žakainių piliakalnio vyko šventė, skirta Piliakalnių metams.

Folkloro kolektyvo „Pilutė“ vadovė Adma Baltutienė papasakojo apie vyriškus tautinius drabužius.

Tik švaria siela ir švariomis rankomis
Lietus neišgąsdino šventės organizatorių, dalyvių ir svečių. Kelią į piliakalnį nežinantiems rodė ženklai „Į šventę“, tad 14-tą valandą piliakalnio prieigose išsirikiavo gausi automobilių eilė. Svečius pasitiko lauko gėlių primerktos vazos, berželiais apipinti vartai ir tautiniais rūbais pasipuošę apeiginės folkloro grupės „Knituva“ (Kelmė) bei Degučių kaimo folkloro kolektyvo „Pilutė“ atlikėjai.
„Knituvos“ vadovas Valdas Rutkūnas, kaip tikras krivis, kvietė įeinančius pro vartus į piliakalnio teritoriją nusiprausti rankas ir veidą šaltinio vandeniu ir pagarbinti senovę. Vėliau šventėje dalyvaujantys vyrai apglėbė galingą ąžuolą ir dainuodami sėmėsi iš medžio stiprybės… Vyriškai dainai pritarė visi susirinkusieji.

„Knituvos“ vadovas Valdas Rutkūnas kviečia Sigitą Jakštą uždegti au

Žaidimai ir burtai ant piliakalnio
Po dainos visi kopė į piliakalnį. Nusidriekė ilga eilė. Laukė aukuras, šeimininkės virė žolelių arbatą, ruošė bulves kepimui laužo žarijose. Laimutė kvietė aplankyti jos „Miško sodus“ ir sužinoti arbatos paslapčių. Žakainių seniūnaitis Sigitas Jakštas padėkojo susirinkusiems, palinkėjo visiems gražios šventės, supratimo ir mokėjimo atleisti vieni kitiems. Tada uždegė aukuro ugnį. S. Jakštas buvo pagerbtas ąžuolo vainiku.
„Knituvos“ vadovas V. Rutkūnas, save vadinantis „lietuvių Laimės mokytoju“, pasakojo, kad Lietuvoje yra žinoma ir saugoma apie tūkstantį piliakalnių. „Jie – mūsų stiprybės simbolis, mūsų šaknys. Tai didžiausias tūkstančius metų mūsų saugotas turtas. Ant piliakalnių buvo statomos pilys, kurios saugojo mus nuo priešų. Piliakalniai – geriausia vieta švęsti šventes. Ant jų susirinkę žmonės geriausiai jaučia vienas kitą, savo bendrumą“, – kalbėjo svečias, pakvietęs dainuoti ir šokti.

Palinkėjimai Lietuvai.

Bandyta pasisemti stiprybės iš ąžuolo.

Palinkėjimai Lietuvai ir sau
Šventės vedėjas V. Rutkūnas pakvietė visus ištarti po vieną palinkėjimo žodį Lietuvai ir sau ir atidžiai klausytis vieniems kitų. „Tik išgirdę vieni kitus, žinosime, ko reikia žmonėms, ir galėsime padėti vieni kitiems. Taip veikia tautos, kurios yra galingos. Būkime vieningi“, – kvietė svečias ir paprašė, kad sakydami savo palinkėjimus į aukurą įmestume po ąžuolo pliauskelę, kad stipriau liepsnotų ugnis.
Skambėjo tokie palinkėjimai: „Stiprybės, vienybės, vilties, kantrumo, sveikatos; nepamiršti, kad esame lietuviai; ištvermės, santarvės, kad nebūtų pavydo; laimės; ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi; kad visi linkėjimai išsipildytų; svajokime, svajonės pildosi…“ Vėliau susirinkusieji, sustoję glaudžiu ratu, sugiedojo „Tautišką giesmę“, tuo patvirtindami savo vienybę ir bendrystę. Dalintasi duonos riekelėmis. „Kad nieko netrūktų, dalinkimės, kad niekada mums nieko netrūktų“, – linkėjo V.Rutkūnas.
Padavimas apie Žakainių piliakalnį
Tautodailininkė Teresė Lorančienė perskaitė žemaičių tarme padavimą „Žakainių piliakalnis“ iš savo knygos „Iš kartos į kartą“.
Degučių kaimo folkloro kolektyvas „Pilutė“, vadovaujamas Admos Baltutienės, padainavo keletą dainų ir išraiškingai pristatė vyriškus ir moteriškus bei vaikiškus tautinius kostiumus.
Liepsnojo aukuro ugnis, skambėjo dainos, sukosi rateliai. Bėgiojo vaikai. Garavo arbata. Buvo vaišinamasi bulvėmis ir kastiniu, dalijamasi įspūdžiais apie šventę, įvykusią ant piliakalnio. Branginkime savo praeities sergėtojus.
Birutė Morkevičienė

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite