Rusnėje, prie paminklo Mahatmai Gandžiui ir Hermanui Kalenbachui, kuris stovi Atmatos upės pakrantėje, įvyko iškilmingas renginys „Meniniai tiltai. Indija – Lietuva“. Renginys buvo skirtas Indijos tautinio išsivadavimo judėjimo lyderio Mahatmos Gandžio 150–osioms gimimo metinėmis paminėti. Visą praėjusią savaitę Rusnėje vyko tradiciniai muzikos meno vakarai „Muzikuojanti Rusnės sala“. Tai jau dešimtasis Salos etnokultūros ir informacijos centro, Rusnės seniūnijos ir bendruomenės organizuojamas meninis projektas, kurio metu žiūrovai gerėjosi poetų, kompozitorių kūriniais, dailininkų darbais, profesionalių atlikėjų muzika… Plenere šiemet dalyvavo ir dailininkai iš

Kas geriau iki sielos gelmių sušildo mūsų širdis, jeigu ne romantiška, veržli ir pilna pozityvios energijos muzika… Taip drąsiai tvirtina ir koncerto „Auksinės klasikos ir miuziklų dainos“ klausytojai, kurie liepos 26-osios pavakare rinkosi į Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčią. Tąkart susirinkusius užbūrė trijų profesionalų – dainininkės Vaidos Genytės, smuikininko Zbignevo Levickio, pianistės Laurynos Lankutytės – atliekama jausminga muzika. Tai buvo ketvirtasis Šilutės vasaros muzikos festivalio „Muzikinė verdenė“ koncertas. Įspūdžiai Penktadienio vakaras buvo ramus, gaivino lengvas vasaros vėjelis. Prieš koncertą, priešais plačiai

Kokios pagrindinės priežastys lemia nevienodą moterų ir vyrų padėtį Lietuvoje? Kokios naudos kiekvienas iš mūsų sulauktų, jei moterų ir vyrų padėtis Lietuvoje būtų lygiavertė? Į šiuos ir kitus klausimus liepos 30-ąją Šilutės r. savivaldybės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje pabandė atsakyti Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė. Tądien vyko informacinis–edukacinis renginys „Kaip kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie lyčių nelygybės mažinimo?“ Renginys organizuotas įgyvendinant Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Žmogaus teisių stebėjimo instituto ir asociacijos LGL projektą „Pokytis versle, viešajame sektoriuje,

Pirmadienį paaiškėjo pirminiai Šilutės r. bendrojo lavinimo mokyklų abiturientų egzaminų rezultatai. Šiemet, kaip ir pernai, moksleivių žinios įvertintos 14 šimtukų, dalis egzaminų išlaikyti geriau, kiti – prasčiau. Šilutės r. savivaldybės Švietimo skyriaus Ugdymo kokybės poskyrio vedėja Rasa Žemailienė „Pamarį“ informavo, jog egzaminų rezultatai džiugina, nors matematiką laikiusieji „nesublizgėjo“: „Šiemet mažiau neišlaikiusiųjų Lietuvių kalbos egzamino.  Šimtukininkų  tiek pat – keturiolika. Tai džiugina. Deja, abiturientams sunkiau sekėsi matematikos egzaminas – neišlaikė daugiau moksleivių nei pernai“. Iškilminga aukščiausius 100 balų įvertinimus gavusiųjų abiturientų

Šeštadienio popietę netoli Kintų, ant Minijos upės kranto įsikūrusiame „Mėlynojo karpio“ turizmo komplekse plaikstėsi vėliavos su Rotary organizacijos ženklais, skambėjo muzika, klegėjo broliški rotariečių balsai… Čia vyko Šilutės Rotary klubo 25-erių metų veiklos sukakties minėjimas, kartu ir Rotary International 1462 Lietuvos apygardos gyvavimo penkmetis. Susirinkus beveik visiems Šilutės Rotary klubo dabartiniams nariams ir aktyviausiems šio klubo garbės nariams, pasitikus svečius iš kitų klubų, rikiavosi iškilminga Rotary eisena. Skambant pučiamųjų ansamblio „Pamario Brass“ (vad. Gražvydas Raila, beje, Šilutės Rotary klubo narys)

Šiemet sukanka 78 metai, kai 1941 m. birželio 14 d. Sovietų sąjunga pradėjo masiškai tremti Lietuvos gyventojus į Sibirą ir kitus atokius SSRS regionus. Ši liūdna sukaktis itin svarbi ne tik Šilutės miesto, bet ir rajono gyventojams, tarp kurių iki šių dienų gyvena ilgą kelionę į tremtį, sunkius prievartinius darbus, atšiaurias gyvenimo sąlygas ir kitas tremties negandas ištvėrę žmonės. Birželio 14-ąją aukodamas šv. Mišias klebonas Remigijus Saunorius kvietė šilutiškius bendrai maldai už tremtinius ir politinius kalinius, už visus tuos, kurie

Šilutės H. Šojaus konferencijų centre apdovanoti gabiausi Šilutės r. moksleiviai, pasižymėję meno, mokslo ir sporto srityse, savo laimėjimais garsinantys Šilutės kraštą. Kartu pagerbti ir jų mokytojai. Susirinko minia Tiek daug talentingų Pamario krašto vaikų, kurie garsina Šilutės miesto vardą įvairiose varžybose, respublikiniuose, tarptautiniuose konkursuose ir festivaliuose, H. Šojaus konferencijų centro salėje dar nebuvo. Į šią gausią mokinių minią pirmasis kreipėsi Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, linkėdamas moksleiviams sėkmės ir neužmiršti gimtojo krašto: „Jūs esate talentingi ir darbštūs. Mes norime

Švėkšnos „Saulės“ gimnazija – viena iš nedaugelio Žemaitijoje, birželio 8 d. atšventusi savo gyvavimo 100 metų sukaktį. Per tą laiką mokykla išleido beveik tris tūkstančius abiturientų, kurie pasklido po visą Lietuvą ir prisidėjo prie jos kultūros bei mokslo pasiekimų. Pavartykime mokyklos istorijos puslapius. Mokykla valdant svetimiemsNėra tikslių žinių, kada Švėkšnoje įsteigta pirmoji mokykla. Po trečio Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 m. Lietuva tapo Rusijos imperijos dalimi. Pagal švietimo reformą prie bažnyčių turėjo būti steigiamos parapinės mokyklos. Nuo 1804 m. su

Simboliška, kad miesto šventės išvakarėse į gimtąjį miestą sugrįžta būrys šilutiškių. Eduardas Juchnevičius, dailininkas, poetas ir pedagogas, gyvenęs Šiauliuose, keletą metų gyveno ir mokėsi Šilutėje. Į tėčio ir senelio parodos „Prūsų nukariavimas“ ir dailės albumo „EdJuchna“ pristatymą atvyko žmona Dalia, sūnūs: Martynas, Julius ir Saulius. Jų žmonos ir būrys anūkų. Apie Eduardo kūrybinį kelią pasakojo sūnus Martynas, kuris yra ir albumo sudarytojas. Eiles skaitė Dalia Juchnevičienė. Apie menininką Eduardas Juchnevičius gimė 1942.01.13 Vanaginėje, Šaukėnų valsčiuje, mirė 2011.08.19 Šiauliuose. E. Juchnevičius

Vyriausybė pritarė darbo grupės parengtai Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos Sovietų Sąjungos Gulago lagerių objekto komplekso (1941-1955 m.) sutvarkymo koncepcijai ir jos įgyvendinimo 2019-2024 m. veiksmų planui. „Macikų lageriai – unikalus istorinis objektas, kuris reikšmingas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu aspektu. Tai vienintelė vieta Lietuvoje ir viena iš retų vietų Rytų ir Vidurio Europoje, kurioje glaudžiai susipina abiejų totalitarinių režimų žmonių kalinimo ir žudymo struktūros. Skirtingais laikotarpiais Macikuose buvo kalinami lietuviai, amerikiečiai, austrai, australai, belgai, britai, čekai, kanadiečiai, lenkai, prancūzai, rumunai,